- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-21
- Bylos Nr.
- ATP-198-843/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14208-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- A. G.
- Advokatai
- Albertas Kručkauskas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimo, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalyje, paskiriant jam 2800 eurų dydžio baudą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimas, kuriame nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), toliau – ir Bendrovė) vadovas A. G., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (bendrovės mokestinė nepriemoka 2016-04-15 buvo 68 991,78 Eur, 2016-11-02 buvo 89 076,45 Eur), privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016-04-01 iki 2016-08-22 nustatyta, kad Bendrovė iš Bendrovės kasos grynaisiais pinigais mokėjo darbo užmokestį V. G. (2016-08-10), tiekėjams (2016-07-31), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2016-08-02), todėl savo neteisėtais veiksmais bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Tokius veiksmus bendrovės vadovas padarė pakartotinai, nes jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. G. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50 ⁶ straipsnio 2 dalies požymius.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nutarimu A. G. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam 2800 eurų dydžio baudą. Teismas pažymėjo, jog A. G. veika buvo kvalifikuota pagal jos padarymo metu galiojusio ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalį, kuriame numatytas administracinis teisės pažeidimas atitinka nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismas, konstatavęs, jog ANK 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalies sankcijoje, A. G. veiką perkvalifikavo į ANK 120 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. G. atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimą.
Nurodo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, byloje nebuvo tinkamai išaiškintos visos reikšmingos aplinkybės ją išspręsti teisingai, teismas nepagrįstai nagrinėjo bylą nedalyvaujant A. G. ir taip atėmė iš jo teisę gintis nuo pažeidimo ar teikti papildomus įrodymus bei paaiškinimus, siekiant visapusiško ir teisingo teismo sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
A. G. nežinoma, dėl kokių objektyvių priežasčių jo nepasiekė teismo siųsti šaukimai bei procesiniai dokumentai, jis šaukimų negavo ir nieko nežinojo apie jo atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylą. Jo nepasiekė nei patys šaukimai, nei skundžiamame nutarime nurodomi pranešimai apie pašto skyriuje jam paliktą siuntą.
Pirmą kartą apie jo atžvilgiu vykstantį procesą A. G. sužinojo 2017 m. sausio 11 d., gavęs informaciją, jog jo ieškojo policijos pareigūnas bei susisiekęs su šiuo pareigūnu, kadangi buvo praleidęs jo skambutį. Iš pareigūno gavęs informaciją apie teismo posėdį, į kurį, kaip sužinojo, turėjo būti atvesdintas, bei išvis apie nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą. Jis nedelsdamas susisiekė su bylą nagrinėjusios teisėjos posėdžių sekretore, tačiau jam buvo paaiškinta, kad byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, nes jis vengė proceso. A. G. mėgino paaiškinti, kad nevengė dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau apie jį nieko nežinojo ir pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jam buvo paaiškinta, kad nagrinėjimas jau baigtas, todėl jis nieko nebegali padaryti. A. G. taip pat buvo informuotas, kad nutarimas jo atžvilgiu vykusioje byloje bus priimtas 2016 m. sausio 16 d., 14.05 val.
A. G. pageidavo ir pageidauja dalyvauti bylos nagrinėjime, duoti teismui paaiškinimus, gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, atskleisti kaip įmanoma daugiau aplinkybių, reikšmingų tinkamam bei teisingam bylos išnagrinėjimui.
Tuo pačiu pažymėtina, kad bylą pirmąja instancija nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas informuoti apeliantą apie jo atžvilgiu vykstantį teismo procesą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo nutartis dėl A. G. atžvilgiu jam iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos ir pranešimas apie teismo posėdžio datą ir laiką jo registruotos gyvenamosios vietos gyvenamosios vietos, bet Bendrovės registruotu adresu, tačiau ir ši siunta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepasiekė, nes tuo adresu yra įsikūrusios kitos įmonės, besinuomojančios patalpas iš Bendrovės. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo informacijos, jog A. G. turėjęs atvesdinti policijos pareigūnas, gavo jo mobiliojo telefono numerį, todėl teismas savo iniciatyva galėjo bent jau pamėginti telefonu dar kartą susisiekti su juo ir informuoti apie suplanuotą teismo posėdį. Negana to, bylą nagrinėjęs teismas galėjo atsižvelgti ir į tai, kad A. G. to paties teismo jau kartą buvo baustas už analogišką pažeidimą ir šio pažeidimo nagrinėjime teisme dalyvavo bei turėjo jo interesus ginančius atstovus.
Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas pažeidžiant žodiškumo ir betarpiškumo principų reikalavimus, neįvertinant visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, betarpiškai neapklausus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, o tik lakoniškai išvardijant byloje esančią ir VMI pateiktą medžiagą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas siuntė A. G. šaukimą į jo deklaruotą gyvenamąją vietą, o antrą kartą – į darbovietę. Teismo šaukimams grįžus neįteiktiems, teismas nutarė A. G. atvesdinti. Taigi, teismas buvo aktyvus ir ėmėsi papildomų priemonių, reikalingų užtikrinti asmens dalyvavimą teismo posėdyje ir pristatyti jį į bylos nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. ir jo atstovas palaikė apeliacinio skundo reikalavimus, prašė jį tenkinti.
Apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą ir apklausus A. G., šis paaiškino, jog savo kaltę dėl inkriminuojamo pažeidimo pripažįsta. Įmonė turėjo finansinių sunkumų, dėl ko ir susidarė įsiskolinimas, tačiau jis 2016-12-14 sumokėjo visą įsiskolinimą. Mokėjimai buvo vykdomi tam, kad Bendrovė galėtų tęsti veiklą. Buvo kreiptasi į VMI dėl skolos išdėstymo. V. G. yra jo tėvas, jis mokėjo jam darbo užmokestį, nes jam reikia išlaikyti šeimą. Jo (A. G.) pajamos šiuo metu yra 180 eurų, jis turi 4 metų vaiką ir šiuo metu nedirbančią sutuoktinę. Dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, tikisi, kad bauda bus panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu naujai surinktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. G. veikoje yra ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.
Žemesnės instancijos teismas
Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, siekdamas informuoti jį apie jo atžvilgiu vykstantį teismo procesą, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti priešingai. A. G. šaukimai į teismo posėdžius ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą buvo siųsti du kartus, be to, buvo priimta nutartis jį atvesdinti. Pirmą kartą šaukimas siųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Siųstam šaukimui bei teismo nutarčiai grįžus neįteiktiems, teismo posėdis buvo atidėtas ir išsiųstas šaukimas bei nutartis į darbovietę. Vėl nepavykus įteikti dokumentų, nutarta teismo posėdį dar kartą atidėti ir A. G. atvesdinti, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atvesdintas nebuvo. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjo Margirio Karvelio 2017-01-11 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-01-11 buvo nuvykta į namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ten A. G. nebuvo rastas, vėliau nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), buvo sužinota, kad minėtas patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomoja kitoms bendrovėms ir jos buveinės šiuo adresu nėra. Iš minėtose patalpose dirbančių darbuotojų buvo sužinotas A. G. telefono numeris, paskambinus šiuo numeriu signalas buvo geras, tačiau jo niekas nekėlė. Taigi, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir tik po to, kai A. G. du kartus nebuvo įteikti šaukimai bei nepavyko jo atvesdinti, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Tačiau kartu pažymėtina ir tai, kad vis tik, nors pirmosios instancijos teismas ir buvo aktyvus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos prieinamos galimybės informuoti A. G. apie vykstantį procesą skambinant gautu jo mobilaus ryšio telefono numeriu išsemtos nebuvo, nes apsiribota vos vienu bandymu (tarnybinis pranešimas, b. l. 78). Tai vertintina atsižvelgus ir į tai, kad byloje nebuvo gauta jokių duomenų ne vien apie tai, kad A. G. žino apie 2017-01-11 teismo posėdį, kuomet buvo išnagrinėta byla, bet ir apie tai, kad jis apskritai žino apie jo atžvilgiu vykstantį procesą. Nesant tokių duomenų šiuo atveju nebuvo užtikrintos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens procesinės teisės, jo teisė į gynybą. Tačiau ši klaida ištaisyta apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjus bylą žodinio proceso tvarka, buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir A. G. suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimus dėl jam reiškiamų kaltinimų bei dalyvauti duomenų vertinimo procese. Naujai gauti duomenys buvo įvertinti kartu su byloje surinktais ir ištirtais kitais duomenimis. Atliktos analizės pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. G. veiksmuose yra nustatyti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 2 dalyje, požymiai, yra teisinga.
A. G. savo paaiškinimais kaltės dėl jam reiškiamų kaltinimų neneigė, patvirtino, kad jo vadovaujama Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, vykdė atsiskaitymus pažeidžiant įstatyme numatytą eiliškumą. Šiuos jo teiginius patvirtina byloje pateikti kiti įrodymai, o būtent Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, VMI išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo, teismo 2016-07-08 nutarimas. Visuma šių įrodymų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl ginčijamame nutarime konstatuotos ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nekilo.
Vertinant, ar ginčijamu nutarimu yra tinkamai skirta administracinė nuobauda, pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybe lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Apeliacinio skundo kontekste pažymima, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Vilniaus apygardos teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, susidariusią sunkią A. G. vadovaujamos įmonės turtinę padėtį, į nustatytas dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), savo noru pašalino padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ką patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateiktas ir posėdžio metu ištirtas 2016-12-14 Mokėjimo pavedimas Nr. 12141252, kuriuo VMI buvo pervesta 87 315,74 Eur (b.l. 111), o taip pat pateiktas 2016-12-21 antstolio Sauliaus Mulevičiaus patvarkymas, kuriuo jis, vykdydamas VMI 86 554,39 Eur skolos išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgęs, jog priverstine hipoteka užtikrintas sprendimas yra pilnai įvykdytas, panaikino 2016-11-29 patvarkymą skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (b. l. 112). Pažymėtina, jog susidaręs įsiskolinimas buvo likviduotas 2016-12-14, t.y. iki ginčijamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimo priėmimo. A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, tačiau kartu pažymėtina, jog ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas pakartotinumą aprašo kaip šio nusižengimo sudėties požymį. Teismas atsižvelgia ir į byloje gautus duomenis apie A. G. turtinę ir socialinę padėtį – gauna apie 180 € mėnesinių pajamų, augina mažametį vaiką.
Atsižvelgęs į šias nuostatas bei įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta A. G. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus ir mažesnę už minimalią sankcijoje numatytą baudą, dėl ko ginčijamas 2017-01-16 teismo nutarimas yra keistinas.
Atsižvelgus į posėdžio metu pateiktą prašymą, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, įvertinus byloje gautus duomenis apie A. G. turtinę padėtį, skirtos baudos mokėjimas išdėstomas vienerių metų laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
A. G. atstovo advokato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio16 d. nutarimą pakeisti.
Taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį A. G. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti 1 000 Eurų dydžio baudą.
Skirtos baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, kas tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos mokant po 250 €.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.