- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-04
- Bylos Nr.
- 2-589/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Artūras Driukas, Vytas Milius
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Z. D.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 22-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 94.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. atstovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-3450-623/2009 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei Z. D. , trečiajam asmeniui Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarei Zitai Rimkuvienei dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė pripažinti negaliojančia buto, esančio Kalniečių g. 166-48, Kaune pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir laikyti ją įkeitimo sutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nutartyje nurodė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, todėl pagal CPK 31 straipsnio nuostatą, yra teismingas nekilnojamojo turto buvimo vietai, t.y. Kauno apygardos teismui. Be to, teismas pažymėjo, jog teismui skirtas ieškinio egzempliorius iš viso nėra pasirašytas, todėl teismui nėra pagrindo jį nagrinėti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės A. K. atstovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Apeliantas nurodo, jog ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančia buto, esančio Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį ir ją laikyti įkeitimo sutartimi, pirmiausia kreipėsi į Kauno apygardos teismą, tačiau teismas ieškinį atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad ieškinys reiškiamas fiziniam asmeniui, kurio gyvenamoji vieta yra Vilniuje, todėl teismingas Vilniaus apygardos teismui. Abiems teismams atsisakius priimti ieškinį buvo pažeista ieškovės teisė į teisminę gynybą. Taigi, apeliantas mano, jog tam, kad ieškinys būtų kuo greičiau išnagrinėtas, jį turėtų priimti nagrinėti Vilniaus apygardos teismas. Tvirtina, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinys yra nepasirašytas, kadangi iš pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad teismui buvo pateikti trys ieškinio ir jo priedų egzemplioriai, iš kurių du egzemplioriai buvo pasirašyti, todėl nustačius tokį mažareikšmį netikslumą, teismas galėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.
Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį, ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nustačius, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė A. K. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia buto, esančio Kalniečių g. 166-48, Kaune pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir laikyti ją įkeitimo sutartimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl nekilnojamojo turto – buto – pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir grąžino jį ieškovei, kadangi ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu pagal išimtinio teritorinio teismingumo taisyklę yra teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui, nagrinėjamu atveju – Kauno apygardos teismui.
Teisėjų kolegija nesprendžia ieškovės prašymo perduoti nagrinėti ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kad jis būtų greičiau išnagrinėtas, nes išimtinis bylos teismingumas gali būti keičiamas tik CPK 35 straipsnio numatytais atvejais ir tvarka, t.y. klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui, esant įstatyme numatytiems pagrindams, sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n utaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį nepakeistą.