Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-215-287/2020

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-06-30
Bylos Nr.: 1-215-287/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Rima Razumienė
Kaltinamasis: G. Š.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-215-287/2020 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30858-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2.4.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.12; 2.3.4.3; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant:prokurorei Aldonai Jaugelienei,kaltinamajam G. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (pas brolį), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (pas tėvus), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, teistas:

1) 2018-04-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

2) 2019-03-22 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8, 10 punktus, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti mokslą, o baigus mokslą, pradėti dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio), teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. Š. 2019 m. liepos 21 d., apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, tyčia sudavė ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį R. V., taip padarydamas nukentėjusiajam R. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir kairėje paausinėje srityje, kairės akiduobės ir kairio žandinio ančio išorinių sienelių lūžius, nes nukentėjusiojo R. V. sveikata dėl kairės akiduobės ir kairio žandinio ančio išorinių sienelių lūžių buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis G. Š. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. liepos 21 d. įvyko konfliktas su V., vykstant išgertuvėms jo namuose. Iš pat pradžių jie buvo Linkuvos miesto Škapliernos šventėje, diskotekoje ir po to atėjo pas jį į namus, kur visi šventė. Atėjo M. M., V. R. ir dvi panos, vienos vardas buvo R., o kitos vardo nežino, jų nepažinojo. V. yra jo draugas. V. užmigo ant lovos, o prabudęs iš miego, pradėjo puldinėti ant M. M., o jis stojo ginti M.. V. pastūmė, bet V. vis tiek nenurimo ir tada V., sėdinčiam ant lovos, vieną kartą sudavė į veido sritį su koja. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad vieną kartą sudavė su kumščiu, bet iš tiesų vieną kartą spyrė su koja. Suspyrus su koja, V. nugriuvo ant sofos, prarado sąmonę. Sąmonę buvo praradęs gal kokį 10 minučių. Matė, kad V. iš lūpų, akies, nosies bėgo kraujas. V. atgavus sąmonę, jis padavė rankšluostį, V. nusiprausė, nusivalė veidą ir paprašė jį palydėti iki miestelio, jie palydėjo iki seniūnijos ir V. išvažiavo į namus. V. sakė, kad pasiskambino draugeliui, kuris atvažiuos jo parvežti į namus. V. jis atsiprašė, kalbėjosi dėl civilinio ieškinio, kurio dar neatlygino, birželio mėnesį baigs mokslus, įsidarbins ir atlygins. Norėtų, kad civilinis ieškinys būtų mažesnis. Įvykio metu jis buvo išgėręs, bet viską atsimena. Mano, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo girtumas. V. neprašė iškviesti medikų pagalbos, nesakė, kad jam skauda. Žino, kad V. gydėsi, kas jam buvo, nes susirašinėjo žinutėmis. Savo elgesį vertina labai blogai. Ligonių kasai civilinio ieškinio dar neatlygino.

Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis G. Š. parodė, kad kiti asmenys V. nemušė. V. keliantis nuo lovos, jis spyrė su koja ir pataikė į galvą. Medikų nekvietė, nes tuo metu nežinojo, kad prarado sąmonę, nes lyg kažką šnekėjo. Vieną kartą V. jis spyrė su koja, o kitą smūgį sudavė su ranka į galvos sritį. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam sužalojimai atsirado nuo jo suduotų smūgių. V. keliantis iš lovos, vieną smūgį į veido sritį jis sudavė su ranka, o antrą smūgį sudavė, spirdamas su koja. Žalos dar neatlygino, nes V. yra užsienyje ir neparašė, kur sumokėti pinigus. Žalą atlygins, kaltę pripažįsta. Ankstesniame nuosprendyje skirtų įpareigojimų nėra pažeidęs, su probacijos tarnyba suderino dėl išvykimo dirbti, jam leido išvykti dirbti. Dabar priklauso Šiaulių probacijos tarnybai, kuri jį kontroliuoja. Alkoholio nebevartoja. Kaltę pripažįstu visiškai, labai gailisi, prašo leisti toliau dirbti ir atlyginti žalą.

Po kaltinamojo G. Š. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.

Iš nukentėjusiojo R. V. apklausos protokolo matyti, kad 2019 m. liepos 21 d., apie 3.00 val., jis vienas, būdamas blaivus, nuėjo į (duomenys neskelbtini) esantį parką. Nuėjo ten, nes prieš tai matė parke pažįstamus asmenis, sugalvojo prisijungti prie jų ir jis. Parke buvo G. Š., M. M., dar buvo dvi panelės, viena iš jų M. panelė, kuri vardu R., o kitos panelės visiškai nepažinojo. Dar buvo vienas vaikinas, kurį pažįsta, tačiau jo duomenų jis nežino, tik žino, kad gyvena Pakruojyje. Minėti asmenys vartojo alų, prie jų prisijungė ir jis. Visi kartu parke buvo maždaug iki 5 val. Tada visi parėjo į G. Š. namus. Parėjus, jis, M., G. ir R. atsisėdo ant lovos. Kita panelė su vaikinu atsisėdo ant fotelio, kuris buvo taip pat tame pačiame kambaryje. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė maždaug iki 8.00 val. Tada jis, visų akivaizdoje, toje pačioje lovoje ant kurios ir sėdėjo, šalia kitų sėdinčių asmenų atsigulė ir užmigo. Praėjus maždaug pusei valandos, jis atsibudo. Atsibudęs, neatmerkė kairės akies, iš nosies bėgo kraujas, juto, kad veidas kruvinas. Matė, ant savo viršutinių rūbų ir kūno kraujo. Tai pat kraujo buvo ant lovos ir ant grindų. Atsibudus svaigo galva, skaudėjo visą veidą. Jam atsibudus, visi prieš tai buvę asmenys, būdami toje pačioje vietoje, vartojo alkoholinius gėrimus. Tada jis visų paklausė, už ką jam taip. Negali pasakyti, kuris iš jų piktai atsakė, kad pats šokai ir gavai. Tada jis atsikėlė ir išėjo lauk. Išėjęs, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir išsikvietė pagalbą. Išsikvietęs pagalbą, atsisėdo ant suoliuko ir ten sėdėdamas laukė greitosios med. pagalbos ir policijos. Kai jis sėdėjo, pro šalį praėjo buvę asmenys, tik G. Š. nepraėjo. Maždaug apie 9.20 val., atvykę medikai jį apžiūrėjo ir išvežė į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Kiek atsimena, ten jį apžiūrėjo ir išrašė išrašą, kuriame buvo diagnozuotas veido sumušimas, akiduobės lūžimas, žandinio ančio lūžimas. Kitų diagnozių jis neatsimena, tačiau namuose turi išrašą, kurį galėtų pateikti. Tai pat išrašė siuntimą į Kauno klinikas. Tą pačią dieną, kartu su savo mama D. V. ir patėviu A. V. nuvyko į Kauno klinikų priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje jį apžiūrėjo, paskyrė vaistų ir paliko gydytis ambulatoriškai. Gali pasakyti, kad kai jį mušė jis nejuto, todėl negali pasakyti, kiek smūgių ir kuo jam buvo suduota, galėjo būti, kad po smūgio buvo praradęs sąmonę. Kas mušė, tai pat nematė. Atsimena, kad pats nugriuvęs tikrai nebuvo, pats savęs nesusižalojo. Iš draugų, tačiau ne tų pačių, kurie buvo kartu, girdėjo kalbas, kad jį sumušė G. Š.. Tai pat jam į mobiliojo ryšio telefono programėlę „messenger“ yra atsiųsti „messenger“ žinučių ekranvaizdžiai, kuriuose pats G. Š. rašo ir tvirtina, kad būtent tą dieną jį sumušė. Ekranvaizdžius jam atsiuntė kartu tą vakarą buvęs M. M. ir dar kitas draugas, kuris kartu nebuvo, tačiau jam G. Š. parašė, kad būtent jis sumušė. Tarp jo ir G. Š. nėra buvę jokių konfliktų. Tai pat ir su kitais buvusiais asmenimis nėra konfliktavęs. Nekonfliktavo ir išgertuvių metu. Atsimena, kad jam buvo nustatytas 1,28 promilės girtumas. Tiki draugų kalbomis ir atsiųstomis žinutėmis, kad būtent jį sumušė G. Š.. Žino, kad G. Š. analogiškai yra pasielgęs ir anksčiau prieš kitus asmenis. (t. 1, b. l. 25-28)

Iš papildomos nukentėjusiojo R. V. apklausos protokolo matyti, kad jis reiškia 1000 eurų civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį pagrindžiančių dokumentų nepateiks, nes jų neturi. Jam padaryta 500 eurų turtinė žala, kadangi važiavo į Kauną pas gydytojus, pirko medikamentus. Taip pat 10 darbo dienų dėl padaryto sužalojimo nepradėjo dirbti numatytame darbe, tai yra, oficialiai jame nebuvo įdarbintas, todėl negavo užmokesčio nei iš darbo, nei iš Sodros, kadangi tuo metu buvo nedirbantis. O nedirbo būtent dėl šio įvykio. Taip pat pareiškia, kad jam buvo padaryta ir 500 eurų moralinė žala, kadangi jis iki šiol jaučiasi blogai, jam yra iškeltos dantenos, pablogėjo sukandimas, pasikeitė kalba. Taip pat pasikeitė ir išvaizda, kadangi po sužalojimo prie nosies atsirado iškilimas, kuris laikui bėgant nepradings. Su G. Š. bendravo tik vieną kartą, kai jis jam siūlė susitarti ir susitaikyti. Bendravo per programėlę „messenger“, susitikę nebuvo ir su juo nekalbėjo. (t. 1, b. l. 31-34)

Iš nepilnamečio liudytojo M. M. apklausos protokolo matyti, kad jis pažįsta R. V., su juo yra draugai, bendrauja maždaug apie 2 mėnesius. Gali būti, kad šių metų liepos mėnesio pabaigoje, dienos nepamena, jis, G. Š. ir R. nuėjo pas G. į namus, tikslaus adreso nežino, bet (duomenys neskelbtini), vartoti alkoholinių gėrimų. Gėrė alų, kas ir iš kur gavo alkoholio, nežino. Dar prieš tai visi jo minėti asmenys buvo (duomenys neskelbtini) parke, kur taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu su jai parke dar buvo kelios panelės, trys ar keturios. Jos kartu su jais alkoholio negėrė. Tą patį vakarą, gali būti, kad iki nakties, buvo parke, o tik po to nusprendė eiti pas G. į namus. Pas G. į namus ėjo jis, G., R. ir viena iš panelių, kas ji tokia, jis nei vardo nei pavardės nežino, ne vietinė, ji iš kažkur atvažiavusi. Pas G. namuose jis, G. ir R. draugiškai gėrė alkoholį. Jis prisigėrė ir užmigo. Pamiegojęs kelias valandas, atsikėlė ir pamatė R., gulintį ant sofos ir rankšluosčiu užsidengusį veidą. Kaip suprato, jam iš nosies bėgo kraujas, veidas buvo kruvinas. Jis atsikėlė dar girtas, todėl nei G., nei R. neklausė, kas R. nutiko ir kodėl jam iš nosies bėga kraujas. Tik atsikėlęs ir nieko jų neklausęs išėjo į namus. Ar ta jam nepažįstama panelė dar buvo pas G. namuose jis nežino, nematė. Prieš jam užmiegant R. su G. nesipyko, nekonfliktavo. Po įvykio bendravo su G., bet jis jo neklausė kas atsitiko. Bendravo su R. tik telefonu, R. klausė ar jis jį primušė, o jis R. pasakė, kad primušė ne jis. Bendravo su G. „mesendžeriu“, G. jam parašė, kad jis niekam nesakytų, bet apie ką nieko neužsiminė, bet jis suprato, kad jis turėjo omenyje muštynes, tai yra, kad jis sumušė R. Jo ir G. susirašinėjimą jis nusiuntė R. Ar kada nors anksčiau R. su G. yra turėję konfliktų jis nežino, nesidomėjo. Už tai, kad vartojo alkoholinius gėrimus yra nubaustas ir jam yra paskirta administracinė bauda. (t. 1, b. l. 97-99)

Iš nepilnametės liudytojos R. V. apklausos protokolo matyti, kad 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje, dienos nepamena, ji buvo (duomenys neskelbtini), šventėje. Su ja buvo M. M., G. Š., I. P. ir daugiau asmenų, nes buvo šventė. Po kurio laiko visi jos minėti asmenys nuėjo į parką, kur prie jų prisijungė ir V., kurio vardo ji nežino. Po šventės, apie pirmą ar antrą valandą nakties, ji kartu su M., I., V. ir G. nuėjo pas G. Š. į namus. Pas G. namuose alkoholinius gėrimus gėrė M., V. ir G.. Vienu momentu V. buvo užmigęs, jį pradėjo žadinti M., tada V., besibudindamas pradėjo M. spardyti, o tai pamatęs, G. atsistojo ir sėdinčiam ant sofos V., vieną kartą spyrė į veido sritį, po ko V. nukrito ant sofos, dar ant jos krisdamas galva atsitrenkė į stalą. G. spyris buvo stiprus, nes iš karto V. iš nosies ir iš lūpų pradėjo bėgti kraujas. V. trumpam buvo praradęs sąmonę. G.s kaltas dėl to nesijautė, o prabudęs V., kas jam atsitiko, nieko neprisiminė. Tiek G., tiek M. jam pamelavo, kad jis buvo nuėjęs paimti vogto alaus ir jam grįžtant pas G. į namus, jį kažkas sumušė. Kai V. atgavo sąmonę, jam nusišluostyti kraują rankšluostį davė G. ir M.. Begeriant alkoholį tarp G. ir V. jokio konflikto nebuvo, niekas nesipyko. Kai G. spyrė V. į veidą, I. tikrai nieko nematė, nes miegojo. Jos manymu, G. labai negerai, netgi žiauriai pasielgė V. atžvilgiu. Ji alkoholio nevartojo. Dar ryte ji, I., M., V. ir G. ėjo į parduotuvę nusipirkti valgyti, o kai išėjo iš parduotuvės, V. nebematė. Po kurio laiko pamatė, kad jis kalbasi su atvykusiais policijos pareigūnais. G., pamatęs policijos pareigūnus, išsigando, dar pasakė, kad jeigu R. pasiskundė policijos pareigūnams, tai jam bus blogai. (t. 1, b. l. 103-105)

Iš 2019-07-30 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos M. Z. tarnybinio pranešimo matyti, jog nustatyta, kad 2019-07-21 apie 8 val. (duomenys neskelbtini) namu buvo sumuštas neblaivus R. V., todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d. (t. 1, b. l. 7-9)

Iš 2019-07-21 įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, jog įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota. (t. 1, b. l. 10-16)

Iš specialisto išvados Nr. G 1037/2019(04) matyti, kad R. V. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairėje paausinėje srityje; kairės akiduobės ir kairio žandinio ančio išorinių sienelių lūžiai, kad nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kairės akiduobės ir kairio žandinio ančio išorinių sienelių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (t. 1, b. l. 56-57)

Iš apžiūros protokolo matyti, jog atlikta apžiūra nukentėjusiojo R. V. pateiktų ir atsiųstų elektroniniu paštu susirašinėjimo žinučių nuotraukų iš programos „mesenger“, kad 2019-07-29 pateiktose nuotraukose matomas dviejų asmenų susirašinėjimas, vienas iš jų pasivadinęs G. Š., kuris rašo: Krč aš viena smūgi sudavio ir viskas, prašo tik niekam nesakyti, rašo, jog pas jį jau buvo „mentai“ ir kt. Kito asmens žinučių turinys yra užtušuotas. Atlikus 2019-08-30 nukentėjusiojo R. V. elektroniniu paštu atsiųstų susirašinėjimo tarp R. V. ir G. Š. nuotraukų apžiūrą, nustatyta, kad šie asmenys bendrauja dėl R. V. sužalojimo, kur G. rašo, kad gavai tik vieną smūgį, kad jis asmeniškai nenorėjo taip suluošinti, bet girtas buvo ir jėgų neapskaičiavo, po to pats atnešė rankšluostį ir kt., taip pat vyksta bendravimas dėl susitaikymo, žalos atlyginimo ir kt. (t. 1, b. l. 72-93)

Kaltinamojo G. Š. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nesunkiai sužalojo žmogų.

Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Kaltinamojo G. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai)

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. (BK 41 str.) Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis G. Š. teistas du kartus, iš jų vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 1, b. l. 111-116, 117-121), metų laikotarpyje vieną kartą baustas administracine tvarka, baudą sumokėjęs (t. 1, b. l. 122-123), savo šeimos neturi, deklaruotos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) seniūnija dėl jo netinkamo elgesio skundų nėra gavusi (t. 1, b. l. 126), dirba (t. 2, b. l. 56), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, iš jo žodžių atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka atlyginti civilinius ieškinius nukentėjusiajam – iš dalies, ligonių kasai – visiškai. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Kadangi byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis G. Š. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu. (BK 64¹ straipsnis)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis numato, jog paskirtos bausmės vykdymą teismas gali atidėti nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo G. Š. asmenybę, jo jauną amžių, galimybę dirbti, į jo socialinius ryšius, turi pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam G. Š. subendrintina su neatliktos bausmės, paskirtos 2019 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu, dalimi.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam G. Š. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. (t. 1, b. l. 140-142)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal to paties kodekso 112 straipsnio 1 dalį ir 113 straipsnį civilinis ieškinys pareiškiamas, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, ir įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Nukentėjusysis R. V. pareiškė 500,00 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 500,00 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo R. V. 500,00 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas ir atmestinas, kadangi jis visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais. (t. 1, b. l. 31-34, 43; CK 6.249, 6.263 straipsniai, BPK 115 straipsnis)

Nukentėjusiojo R. V. 500,00 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo G. Š., kadangi ši žala jam buvo padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais. (CK 6.263, 6.250 straipsniai)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamojo G. Š. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis R. V. patyrė neturtinę žalą – įvykio metu jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir jis buvo sumuštas bei patyrė fizinį skausmą bei pažeminimą draugų ir pažįstamų akivaizdoje. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, kartu atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamojo G. Š. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, pasireiškę spontaniškai. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Nustatyta, kad kaltinamasis G. Š. yra jauno amžiaus, darbingas, įgijęs profesinį išsilavinimą ir šiuo metu dirbantis, todėl jo galimybės atlyginti nukentėjusiajam žalą yra realios. Įvertinęs visus šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo R. V. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 500,00 eurų yra adekvatus ir teisingas už nukentėjusio patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 174,64 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo R. V. gydymą yra įrodytas ir pagrįstas, kadangi nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos po jo sužalojimo dėl kaltinamojo kaltės, ir tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo G. Š.. (t. 1, b. l. 61-71; CK 6.263, 6.279, 6.280 straipsniai)

Kadangi iš kaltinamojo G. Š. šiuo teismo nuosprendžiu priteistini civiliniai ieškiniai: nukentėjusiajam – 500,00 eurų neturtinės žalos ir Valstybinei ligonių kasai, atstovaujamai Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 174,64 eurų turtinės žalos, iš dalies pakeistinas kaltinamojo G. Š. sąskaitoms bankuose taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas dėl piniginių lėšų sumos.

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutartimi skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme į kaltinamajam G. Š. priklausančias 1174,64 eurų (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų ir 64 ct) pinigines lėšas, esančias G. Š. sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, ir Nr. (duomenys neskelbtini), banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, leidžiant G. Š. disponuoti iki 277,50 Eur suma per mėnesį, esančia kiekvienoje banko sąskaitoje (iš esmės nekeičiant prokurorės nutarimu nustatytų sąlygų), paliktinas galioti, skiriant apribojimą 674,64 eurų (šešių šimtų septyniasdešimt keturių eurų ir 64 centų) piniginėms lėšoms, ir jo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dėl priteistų civilinių ieškinių dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos. (t. 1, b. l. 150-152, t. 2, b. l. 41-49)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu ir 10 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) ir 5 (penkis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. Š. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį 500,00 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam R. V..

Nukentėjusiojo R. V. civilinį ieškinį dėl 500,00 (penkių šimtų) eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš nuteistojo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį už nukentėjusiojo R. V. gydymą 174,64 eurų (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 64 centus) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutartimi skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme į kaltinamajam G. Š. priklausančias 1174,64 eurų (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų ir 64 ct) pinigines lėšas, esančias G. Š. sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, ir Nr. (duomenys neskelbtini), banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, leidžiant G. Š. disponuoti iki 277,50 Eur suma per mėnesį, esančia kiekvienoje banko sąskaitoje (iš esmės nekeičiant prokurorės nutarimu nustatytų sąlygų), palikti galioti, skiriant apribojimą 674,64 eurų (šešių šimtų septyniasdešimt keturių eurų ir 64 centų) piniginėms lėšoms, ir jo terminą pratęsti iki nuosprendžio dėl priteistų civilinių ieškinių dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos.

Nuosprendžio nuorašą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė