- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- 1S-516-581/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Advokatai
- Irmantas Ruželė
- Kategorijos
Nr. 1S-516-581/2015 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14., 2.8.12., 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. spalio 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,
dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei, asmens kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – I. T. atstovui gynėjui Arnoldui Šukaičiui,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi I. T. atstovo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-09-14 nutarties, kuria iš dalies tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimas dėl I. T. taikomos priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006-06-01 nutartimi I. T., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-05-25 nutartimi stebėjimo režimas I. T. iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ši priemonė Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartis nuo 2008-01-15 buvo pratęsiama.
Šalies argumentai
VšĮ (duomenys neskelbtini) 2015-08-10 teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą, su prašymu I. T. taikomą ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsti (b.l.2).
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-09-14 nutartimi VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimas tenkintas iš dalies ir I. T. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas gydymą tęsiant į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (b.l. 31-32).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. T. atstovas advokatas I. Ruželė prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-09-14 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – I. T. atžvilgiu pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis.
Mano, kad apylinkės teismas neleistinai išėjo iš nagrinėjamos bylos ribų, pažeidė bylos liestinumo principą, nepagrįstai ėmėsi iniciatyvos ir sugriežtino gydymosi sąlygas, nors to teikimą teikusi įstaiga neprašė, taip pablogindamas besigydančiosios I. T. teisinę padėtį (b.l. 33).
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, o asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė I. T. atstovas gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, apeliaciniu skundu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2015-09 14 nutartimi pagrįstai iš dalies tenkino VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimą ir I. T. taikomą priverčiamą medicinos pobūdžio priemonę pakeitė į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Todėl tenkinti I. T. atstovo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalis įtvirtina nuostatą, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
VšĮ (duomenys neskelbtini) Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės išvadoje (b.l. 3) nurodoma, kad I. T. psichikos būsena išlieka nestabili, aptariamu laikotarpiu ištiko ligos paūmėjimas, ji gydyta stacionare 93 dienas, t.y. nuo 2015-04-24 iki 2015-07-31. Ligonė ir šiuo metu yra pakili, disforiška, nusiteikusi artimųjų atžvilgiu, jos mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, savo būsenai nekritiška, todėl rekomendavo priverstinę medicinos priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsti.
Nors apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepratęsdamas taikomos priverstinės medicinos priemonės taikymą, kaip to prašė minėta komisija, o pakeisdamas ją į kitą, savo režimu griežtesnę, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Taigi vien gydytojų komisijos išvados bei jų nuomonės nuspręsti dėl tolimesnio medicinos priemonės rūšies taikymo uždraustą veiką padariusiam asmeniui nepakanka ir skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo nagrinėjančio teismo nesaisto Komisijos siūlymai pateikiami aptariamoje išvadoje.
Be to, tokia išvada turi būti vertinama ir BK 98 straipsnio 2 dalies kontekste. Ši norma numato, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 3 dalis).
Aptariamos gydytojų komisijos išvadoje nurodyta, kad per stebimą laikotarpį I. T. psichinė būsena išlieka nestabili, be to jai buvo stebėtas psichinės ligos paūmėjimas, dėl ko ji nuo 2015-04-24 iki 2015-07-31 buvo gydoma stacionare. Nors gydytojų komisija rekomendavo pratęsti taikomą priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau teismui pateiktų duomenų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad I. T. psichinė būsena ne tik išliko nestabili, bet ir pablogėjo. Aplinkybes, kad taikant aptariamą priverčiamąja medicinos pobūdžio priemone neužtikrinamas tinkamas, pastovus I. T. gydymas dėl ko jūs būklė ir pablogėjo, patvirtino ir apylinkės teismo apklausta VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovė R. B.. Atstovė nurodė, kad I. T. pusantrų metų nesutiko, kad jai būtų leidžiami vaistai, o po išleidimo iš stacionaro nė karto neapsilankė šiame centre. I. T. globėja E. Z. taip pat nurodė, kad jos teta yra nekontroliuojama, agresyvi, vartoja fizinį smurtą, visais įmanomais būdais stengiasi išvengti jai paskirtų vaistų naudojimo, jos psichinė būklė dėl problemų su sūnumi yra pablogėjusi, globėja neturi galimybių dėl I. T. elgesio jos sukontroliuoti jos nepaaiškinamų pasišalinimų iš gyvenamosios vietos ar būti tikra, kad I. T. išgeria jai paskirtus vaistus.
Priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti gyvybiškai svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų.
Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis - gydytojų komisijos išvadas, (duomenys neskelbtini) atstovės bei globėjos E. Z. apylinkės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus - padarė teisingą išvadą, kad I. T. psichinė būklė yra pablogėjusi, bei įvertinus jai diagnozuotą psichikos sutrikimą ir jos visišką kritikos nebuvimą savo būsenai, ligai, pagrįstai nusprendė ne pratęsti jau taikytą priverčiamosios medicinos priemonę, bet ją pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kur ir būtų tęsiamas jos gydymas. Apygardos teismas sutinka, kad šiuo atveju ambulatorinis stebėjimas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimas tenkintas iš dalies ir I. T. taikytas ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į kitą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje tęsiant gydymą yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – I. T. atstovo advokato Irmanto Ruželės, apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.