Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-179-771/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-02-11
Bylos Nr.
1-179-771/2014
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-01423-20132-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis
M. Š., A. Š.
Baudžiamoji byla Nr. 1-179-771/14Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01423-20132-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.6.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.;
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 11 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei, nukentėjusiųjų įstatyminėms atstovėms D. B. ir L. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta prie Šiaulių miesto savivaldybės, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta prie Šiaulių miesto savivaldybės, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., 284 str. 1 d..

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. ir A. Š. 2013m. liepos 29 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) namo, trečios laiptinės aikštelėje tarp 4-o ir 5-o aukštų, M. Š. spiriant vieną kartą mažamečiui T. B. gim. 2005m. į galvos sritį, bei A. Š. suduodant ranka mažamečiui A. M. gim. 2003m. po vieną smūgį į pilvo ir galvos sritis, taip sukėlė mažamečiams T. B. ir A. M. fizinį skausmą, t.y., smurtavo prieš mažamečius;

be to, jie, 2013m. liepos 29 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) namo, trečios laiptinės aikštelėje tarp 4-o ir 5-o aukštų, įžūliu elgesiu, M. Š. spiriant vieną kartą mažamečiui T. B. gim. 2005m. į galvos sritį, bei A. Š. suduodant ranka mažamečiui A. M. gim. 2003m. po vieną smūgį į pilvo ir galvos sritis, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. Š. katu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną apie 19.00 val. iš laiptinės į namus grįžo verkdamas jo sūnus L. bei pasiskundė, kad trys draugai iš pastarojo atėmė 7 litus. Sakė, kad pinigus atėmė T.. Kartu su sūnumi išėjo į laiptinę, kur sūnus parodė į T., kuris atėmė pinigus. Be T. laiptinėje buvo dar du berniukai, kurie sėdėjo ir žaidė. Jis paklausė to berniuko kur pastarasis gyvena. T. atsakė, kad nesakys kur gyvena. Jis suėmė T. už rankos ir pastarasis pradėjo šaukti. Į laiptinę išėjo T. mama D. B., kuri pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, nes skriaudžiamas jos vaikas. Kartu buvusi jo žmona pasakė T. mamai, kad pastarosios vaikas atiminėja pinigus. Jis nusivedė savo sūnų į namus, o jo žmona liko aiškintis su D. B.. Pripažįsta, kad suimdamas už rankos galėjo nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą, tačiau jam nespyrė.

A. Š. kalta neprisipažino bei parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su vyru ir sūnumi L.. Įvykio dieną sūnus sakė, kad eina į laiptinę pažaisti su draugais. Sūnus su savimi turėjo piniginę su pinigais. Sūnus iš laiptinės grįžo maždaug už 15 minučių bei papasakojo, kad T. ir A. reikalavo nupirkti jiems „čipsų“ arba atiduoti pinigus. Jei sūnus būtų atsisakęs, tai draugai jį pavadintų „dūchu“. Kadangi jos sūnus atsakė pirkti, minėti vaikai iš jo atėmė pinigus. Liepė savo sūnui parodyti kas atėmė pinigus. Kartu išėjo į laiptinę. Ten sūnus parodė į T.. Iš paskos atėjo kaltinamasis, kuris priėjo prie T., o ji priėjo prie A.. Klausė A. dėl paimtų pinigų. A. atsakė, kad niekas nieko neėmė. Matė, kaip kaltinamasis paėmė T. už peties. Klausė A. kur gyvena T. A. atsakė, kad nesakys. Netrukus į laiptinę išėjo D. B., kuri pradėjo šaukti, kad jie neliestų vaikų. Ji bandė su D. B. aiškinti dėl paimtų jos sūnaus pinigų, tačiau pastaroji jos nesiklausė. Nei vienam vaikui nesmūgiavo.

Liudytoja D. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). T. žaidė lauke. Po to parėjo į namus, kartu su A. ir D. išėjo į laiptinę. Netrukus išgirdo klyksmą. Išėjusi į koridorių, pamatė girtą kaltinamąjį, kuris buvo pakėlęs koją po spyrio. T. buvo susiėmęs rankomis už galvos bei sėdėjo įsispaudęs į kampą. Kaltinamoji stovėjo kaltinamajam už nugaros. Konflikto metu kaltinamųjų sūnaus kartu nebuvo. Kiti vaikai žaidė ant žemės. Paklausė kaltinamųjų ką jie daro bei pareiškė, kad iškvies policiją. Kaltinamasis pasakė, kad gali kviesti policiją, nes nieko nebijo. Pačio spyrio ji nematė. Taip pat ji nematė, kad kaltinamasis būtų laikęs T. Po to ji iškvietė policiją. Apžiūrėjusi T., ji vaiko galvoje matė guzą. T. skundėsi, kad jam skauda sumušta vieta. Kitą dieną T. jai buvo papasakojęs, kad konflikto metu buvo spirta A.

Liudytoja L. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną ji buvo darbe. Močiutė jai vėliau papasakojo, kad įvykio dieną A. grįžo tylus. Kitą dieną A. papasakojo, kad L. turėjo pinigų. Jie visi keturiese nuėjo į parduotuvę, kur už tuos pinigus nusipirko „čipsų“. Po to visi kartu grįžo į laiptinę. Netrukus į koridorių išbėgo vyras, bei nusivedė L. Po to tas pats vyras grįžo į laiptinę su moterimi bei smogė T. į galvą, o moteris A. į pilvą ir į galvą po vieną kartą. A. sakė, kad nuo suduotų smūgių jam skaudėjo.

Liudytoja L. P. parodė, kad iš sūnaus D. P. sužinojo, kad įvykio dieną jos sūnus su A., T. ir L. ėjo į parduotuvę, kur nusipirko traškučių. Grįžtant L. atėmė traškučius, todėl pastarąjį vaikai pavadino „gailišiumi“. Namo laiptinėje matė, kaip L. tėtis spyrė T., o L. mama spyrė A. į pilvą.

2013-07-29 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), namo trečios laiptinės aikštelė tarp ketvirto ir penkto aukštų (b.l. 5-8).

2013-08-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad atpažinimo metu D. B. neatpažino moters, gyvenančios bute (duomenys neskelbtini), (b.l. 18-19)

2013-08-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, atpažinimo metu D. B. atpažino M. Š., kuris įvykio metu buvo prie jo sūnaus (b.l. 20-22).

Mažametis nukentėjusysis T. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad įvykio dieną kartu su draugais D. ir A. žaidė lauke, po to žaidė penkto aukšto laiptinėje. Bežaidžiant pamate, kaip iš buto Nr. 37 atėjo L. tėvai, kurie gyvena namo trečiame aukšte. L. tėtis jam spyrė į galvą ir į pakaušį. Tuo metu jis sėdėjo. Nuo smūgio jis atsitrenkė į šalia stovėjus į A.. Nuo smūgio į galvą jam skaudėjo, buvo vienas didelis guzas, kitas mažesnis. Įvykio metu L. buvo laiptinėje (b.l. 32-33).

Mažametis nukentėjusysis A. M. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad įvykio dieną jis su draugais T. ir D. žaidė namo laiptinėje. L. jiems buvo nupirkęs po pakelį traškučių. Bežaidžiant laiptinėje, atbėgo L. tėtis ir mama. Pastarieji šaukė kodėl jie prašinėja L. traškučių. Kai atsakė, kad neprašinėja. Tada tėvai jį apkaltino, kad jis meluoja. L. mama jam sudavė vieną kartą kumščiu į pilvą, po to ranka į viršugalvį. Nuo smūgio į galvą jam skaudėjo. Įvykio metu T. stovėjo, o L. tėtis nuvertė T. bei spyrė T. du kartus. T. atsiprašė L. tėčio, tačiau pastarasis vėl smogė T. Į liptinę išėjo T. mama, kuri susipyko su L. tėvais. Įvykio metu jis ir T. išsigando (b.l. 46-47).

Mažametis liudytojas D. P. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad įvykio metu buvo kartu su T. ir A. ir L. L. turėjo 5 litus ir pažadėjo jiems nupirkti traškučių. Visi kartu jie nuėjo į parduotuvę. L. nupirko jiems traškučių, o po to liepė atiduoti. Jie L. pavadino „gailišiumi“. Visi kartu nuėjo į laiptinę. Dėl pravardžiavimo L. pasiskundė savo tėvams. Netrukus atėjo L. su savo mama, kuri pradėjo klausti kas prasivardžiuoja. Po to atėjo L. tėtis, kuris nieko nesakęs ranka paėmė T. už peties ir pastūmė T. prie kolonos, po to spyrė T. į galvą. Jis nematė kiek tiksliai kartų spyrė. T. pradėjo verkti. T. mama pagrasino, kad iškvies policiją. Įvykio metu jis išsigando, nes galvojo, kad ir jis bus sumuštas. Vėliau A. jai pasakojo, kad L. mama jam smogė ranka į galvą. T. jam pasakojo, kad pastarajam nuo sumušimo atsirado guzas (b.l. 49-50).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Nors kaltinamieji neprisipažįsta nusikalstamų veikų padaryme, t.y. smūgių sudavimu nukentėjusiesiems bei tokiu būdu sukeliant jiems fizinį skausmą, jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų T. B., A. M. parodymais, įstatyminių atstovių D. B., L. M., liudytojų L. P. ir D. P. parodymais, kuriose nurodyta, kad M. Š. smūgiavo T. B., o A. Š. smūgiavo A. M., tokiu būdu nukentėjusiesiems mažamečiams sukeldami fizinį skausmą. Nusikalstamos veikos buvo padarytos viešoje nuolat žmonių lankomoje vietoje, garsiai šaukiant, matant pašaliniams asmenims (tarp jų mažamečiams), tyčia sukeliant jiems išgąstį, baimę, aiškiai rodant nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai. Teismas atmeta kaltinamųjų parodymus, kad jie nukentėjusiesiems smūgių nesudavė, kadangi jie prieštarauja minėtų liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymams. Teismui netikėti liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymams nėra pagrindo. Padarytų nusikalstamų veikų objektas yra viešoji tvarka bei žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė viešoje vietoje įžūliu elgesiu – agresyviu, moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu veiksmu, sutrikdant visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, sukeliant nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Kvalifikuojantis nusikalstamos veikos požymis yra tas, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos mažamečių asmenų atžvilgiu. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 140 str. 3 d.

Iš kaltinimų šalintinas kaltinamųjų bendrininkavimas, kadangi ši aplinkybė neįrodyta.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo M. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nepripažįsta bendrininkavimą, t.y. išankstinį susitarimą įvykdyti nusikalstamą veiką, kadangi ši aplinkybė neįrodyta. M. Š. kaltinamas dviejų nesunkių nusikalstamų veikų padarymu, anksčiau neteistas, 2013-07-19 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis LR BK 38 str., jam susitaikius su nukentėjusiąją A. Š. (b.l. 68-69, 70-71), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 76), baustas administracine tvarka (b.1.79-81), Pietinės policijos nuovados pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, skundų dėl jo elgesio negauta, į policijos nuovados įskaitą ir apskaitą neįrašytas (b.l. 91). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam už viešosios tvarkos pažeidimą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (LR BK 55 str.), už smurtavimą prieš mažametį – sankcijoje numatytą vienintelę laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtinos bausmės, kurios yra artimos sankcijose numatytų bausmių vidurkio (LR BK 61 str.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 63 str. 1d . 2 d., 5 d. 1 p., skiriamos bausmės bendrintinos apėmimu būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, kadangi tarp padarytų nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Kaltinamosios A. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nepripažįsta bendrininkavimą, išankstinį susitarimą įvykdyti nusikalstamą veiką, kadangi ši aplinkybė neįrodyta. A. S. kaltinama dviejų nesunkių nusikalstamų veikų padarymu, anksčiau neteista (b.1.84), bausta administracine tvarka (b.1.92), dirbanti, Pietinės policijos nuovados pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama teigiamai, skundų dėl jos elgesio negauta, į policijos nuovados įskaitą ir apskaitą neįrašyta, (b.l. 91). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam už viešosios tvarkos pažeidimą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (LR BK 55 str.), už smurtavimą prieš mažametį – sankcijoje numatytą vienintelę laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajai skirtinos bausmės, kurios yra artimos sankcijose numatytų bausmių vidurkio (LR BK 61 str.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 63 str. 1d . 2 d., 5 d. 1 p., skiriamos bausmės bendrintinos apėmimu būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, kadangi tarp padarytų nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems taikytina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kadangi įstatyminės atstovės D. B. ir L. M. atsisakė civilinių ieškinių, jų ikiteisminio tyrimo metu pateikti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nutaria:

A. Š. pripažinti kalta pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti jai bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. ir skirti jai bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1d . 2 d., 5 d. 1 p., skiriamos bausmės bendrintinos apėmimu būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, kadangi tarp padarytų nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis. Paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 72² str., 67 str. 2 d. 9 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (1) vieneriems metams.

Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose. Įpareigojimą atlikti per 5 (penkis) mėnesius.

Skirti įpareigojimą - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti.

M. Š. pripažinti kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti jai bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. ir skirti jai bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1d . 2 d., 5 d. 1 p., skiriamos bausmės bendrintinos apėmimu būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, kadangi tarp padarytų nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis. Paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 72² str., 67 str. 2 d. 9 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (1) vieneriems metams.

Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose. Įpareigojimą atlikti per 5 (penkis) mėnesius.

Skirti įpareigojimą - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas