Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą/administracinio nusižengimo bylą pagal K. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties, kuria netenkintas jos skundas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viešosios policijos skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėja A. K. 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu nutarė nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal K. T. prašymą Nr. 20-AP-14890 pradėti tyrimą dėl iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), dingusio kompensuojamų vaistų paso ir kitų daiktų, kuriuos galėjo paimti iš kambario kartu name gyvenanti sesuo R. P..2017 m. sausio 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate gautas K. T. skundas, kuriame buvo prašoma panaikinti 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną ir įpareigoti Instituciją atnaujinti ikiteisminį tyrimą.Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. nutartimi K. T. skundo netenkino ir paliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato viešosios policijos skyriaus 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimą nepakeistą. Teismas konstatavo, kad nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną priimtas jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, o pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.Apeliaciniame skunde K. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį ir įpareigoti Instituciją atnaujinti bylos tyrimą. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, kadangi nebuvo atlikti visi reikalingi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris apeliantės nuomone, yra jos sesuo R. P.. Pažymima, kad R. P. pastoviai kenkia skundo autorei, stengiasi ją sužlugdyti, net yra kreipusi į teismą dėl jos pripažinimo neveiksnia. Tvirtinama, kad 2016 m. gegužės 30 d. R. P. iš apeliantės kambario pavogė kompensuojamų vaistų pasą, mobilaus ryšio telefoną, taip pat yra pavogusi kitus daiktus.Skunde pažymima, kad Institucijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimas yra neteisėtas, kadangi administracinio teisės pažeidimo teisenos metu nebuvo atlikti bylai ištirti būtini veiksmai: nepadaryta krata, neieškoti dingę skundo autorės daiktai. Anot apeliantės, pareigūnai buvo vangūs ir netinkamai vykdė tyrimą, kad nustatytų ir ištirtų administracinį teisės pažeidimą, todėl buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, sutrukdęs tinkamai išnagrinėti bylą. Be to, tyrimas vilkintas kol pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimo terminai ir pareigūnai nematė reikalo šį terminą pratęsti, vadovaujanti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 35 straipsnio 3 dalimi.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į R. P. apklausos duomenis, tačiau jos išdėstytos aplinkybės yra neteisingos ir nepagrįstos. Anot skundo autorės, R. P. siekia išvengti atsakomybės, motyvuodama apeliantės psichikos būkle, tačiau ji neturi nieko bendro su R. P. padarytu administracinės teisės pažeidimu – įvairių daiktų vagystės. Be to, pabrėžiama, kad teismas nevertino pačios skundo autorės paaiškinimų. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas prašo apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir K. T. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

K. T. apeliacinis skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau –Įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 5 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Analizuojamo apeliacinio skundo situacija neatitinka nei vieno Įstatymo 5 straipsnio 2 ar 3 dalies kriterijaus, pagal kuriuos po 2017 m. sausio 1 d. teisena vykdoma pagal naują Administracinių nusižengimų kodeksą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ši administracinio teisės pažeidimo teisena vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukimo pagrįstumo klausimas.Apygardos teismas, susipažinęs su skundo argumentais, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, Institucijos nutarimu bei pateikta administracinio teisės pažeidimo byla, konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas K. T. skundas dėl Institucijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl skundo autorei priklausančių daiktų pagrobimo, kaip to prašo apeliantė nėra teisinio pagrindo.Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo teisena buvo pradėta pagal ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo požymius dėl to, kad R. P. galimai pagrobė K. T. turtą. 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Institucija, nustačiusi, jog pasibaigė ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 7 punkto (administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai), administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl K. T. priklausančių daiktų pagrobimo nutraukė. Analogiškos pozicijos dėl numatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino pasibaigimo lai­kėsi ir K. T. skundą nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja skundžiamoje 2017 m. kovo 10 d. nutartyje.Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs ir įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su tokiomis paminėtuose procesiniuose sprendimuose padarytomis išvadomis. Nutraukdama administracinio teisės pažeidimo bylą, Institucija, o apylinkės teismas, palikdamas galioti tokį sprendimą, tinkamai taikė administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojančias teisės normas. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso 12 skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.Nagrinėjamoje byloje ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo, dėl kurio K. T. parašė pareiškimą, požymiai buvo nustatyti 2016 m. gegužės 30 d. Įvertinus ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad administracinė nuobauda administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui už inkriminuojamą pažeidimą, įrodžius jo kaltę, galėjo būti paskirta vėliausiai iki 2016 m. lapkričio 30 d. arba iki šios dienos nuobaudos skyrimo terminas turėjo būti pratęstas, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, atlikus K. T. nurodytų aplinkybių patikrinimą, nebuvo nustatytas, ir nuobauda jam iki 2016 m. lapkričio 30 d. nebuvo paskirta, terminas jai skirti taip pat nebuvo pratęstas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pabrėžęs, jog administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo Institucijų ar pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, Nr. N502-767/2008, N575-866/2012). Nors skundo autorė nurodė tokias priežastis, kaip neva pareigūnų, pradėjusių administracinio teisės pažeidimo teiseną ir ją nutraukusių, vengimas atlikti bylai ištirti būtinus veiksmus, o tai leistų pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, tačiau, kaip minėta, nurodytos aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukimo pagrįstumo, esant pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. kovo 10 d. nutartį, tinkamai teisės normas, reglamentuojančias teisės pažeidimų bylų teiseną, todėl skundžiamos nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir K. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.