Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-10-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1449-112/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-02
Bylos Nr.
2S-1449-112/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05109-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimvida Zubernienė
Skolininkas
K. J.
Pareiškėjas
K. J.
Suinteresuotas asmuo
Danske Bank A

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-1449--112/2014

Teisėja Danutė Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-05109-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 128.11; 129.1; 121.17.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko K. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą suinteresuotiems asmenims Danske Bank A/S Lietuvos filialas, B. J., A. K., V. K., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė antstoliui Aleksandrui Selezniovui skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2014-03-26 priimtą patvarkymą Nr. S1-264650 „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/01647. Nurodė, kad UAB „Lituka“ ir Ko netinkamai atliko turto vertinimą, turto tinkamai neapžiūrėjo, todėl nustatė netinkamą turto vertę.

Antstolis Aleksandras Selezniovas patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad turto vertė buvo nustatyta atsižvelgus į turto vertintojo ataskaitoje nurodytą parduotino iš varžytynių turto rinkos kainą. Pažymėjo, jog skolininkas pats nepateikė eksperto kandidatūros, nors antstolis 2014-04-03 patvarkymu tai nurodė, nesumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą sumos, reikalingos ekspertizės kaštam padengti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjo K. J. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų. Teismas nustatė, kad antstolis paskyrė turto vertinimo ekspertizę dėl to, kad su pirminiu vertinimu nesutiko skolininkas bei įpareigojo jį antstoliui pateikti susitarimą su ekspertu ar ekspertine įstaiga, kuri galėtų atlikti ekspertizę turto vertei nustatyti. Tačiau šio įpareigojimo skolininkas neįvykdė. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, jog analogiški gyvenamieji namai su žemės sklypu kainuoja žymiai daugiau, nes nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Teismas nesutiko ir su tuo, jog turto savininkai nebuvo informuoti apie areštuoto turto vertinimo procesą, nes tai paneigia byloje esanti medžiaga. Nurodė, kad 2014-03-26 antstolio patvarkymas „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1-264650 K. J., B. J., A. K. ir V. K. buvo įteiktas tinkamai (vykdomoji byla Nr. 0010/13/01647, b. l. 158-161). Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, atmetė pareiškėjo argumentus, kad antstolis nenustatinėjo atskirai žemės sklypo ir namo vertės, kaip nepagrįstus (vykdomoji byla Nr. 0010/13/01647, b. l. 139). Kadangi teismui nebuvo pagrindo abejoti UAB „Lituka“ ir Ko kompetencija ir nesant duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo argumentus, teismas konstatavo, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ir nustatė teisingą bei realią areštuoto turto vertę.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas K. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-23 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio 2014-03-26 patvarkymą Nr. S1-264650 „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/01647. Atskirąjį skundą grindžia tuo, jog tiek antstolis, tiek teismas iš esmės konstatavo, kad pirminė nustatyta vertė yra neteisinga ir buvo pagrindas skirti ekspertizę. Nurodo, kad antstolio reikalavimų dėl eksperto pasiūlymo nevykdė, nes antstoliui sutikus, jog nustatyta turto vertė yra neteisinga, privalėjo skirti ne papildomą, ne pakartotinę, o naują - pirminę ekspertizę. Kadangi sprendėsi klausimas dėl pirminės ekspertizės, todėl nebuvo jokio pagrindo pradėti pakartotinės ekspertizės skyrimo procedūros. Be to, nurodė, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 682 straipsnio 3 dalimi, skolininkui nesumokėjus už ekspertizę, ją privalėjo skirti savo iniciatyva. Mano, kad antstolio 2014-04-03 patvarkymo nevykdymas, negali būti pagrindu atmesti skundą. Nesutinka su teismo išvada, kad antstolis atskirai nustatė tiek žemės sklypo, tiek namo vertes ir nurodo, kad buvo nustatyta turto bendra vertė – 753 000 Lt. Atskirąjį skundą grindžia ir tuo, jog paskirta vertintoja UAB „Lituka“ ir Ko netinkamai apžiūrėjo objektą, todėl netinkamai nustatė jo vertę. Be to, mano, kad ji negalėjo būti paskirta vertintoja, nes yra išieškotojo Danske Bank A/S partnerė, tačiau dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą antstolis prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodė, jog atliko visus būtinus veiksmus, numatytus CPK 681 straipsnyje, bei pagrįstai skolininkui nustatė pareigą pateikti susitarimą su ekspertu bei sumokėti už ekspertizę reikalingą sumą (CPK 682 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Iš esmės ginčas vyksta dėl to, ar antstolis, pripažinęs, jog pirmasis vertinimas yra neteisingas, privalėjo skirti papildomą, pakartotinę ekspertizę ar paskirti naują pirminę ekspertizę.

Apeliantas teigia, jog antstolis, pripažinęs skundą dėl turto vertės pagrįstu, privalėjo iš naujo skirti pirminę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis, vykdydamas įkeisto ir areštuoto turto pardavimą iš varžytynių, nustatė parduodamo turto vertę pagal 2014-03-19 nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. LDC-40325 (CPK 681 str.) (vykdomoji byla Nr. 0010/13/01647, b. l. 138-57). Apeliantas pareiškė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išieškotojui ar skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 682 straipsnio 2 dalimi, gali skirti tik pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti. CPK 682 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, prieš skiriant ekspertizę turi sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. 2014-04-03 patvarkymu Nr. S1-266111 įpareigojo K. J. per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti susitarimą su ekspertu ar ekspertine įstaiga bei pagal eksperto ar ekspertinės įstaigos pateiktus dokumentus į antstolio Aleksandro Selezniovo depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti (vykdomoji byla Nr. 0010/13/01647, b. l. 165). Pareiškėjas antstolio patvarkyme nurodytų įpareigojimų neatliko. Taigi antstolis vykdė visus procesinius veiksmus, būtinus papildomai ar pakartotinei ekspertizei atlikti. Vien tai, kad antstolis pradėjo procesinius veiksmus dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo, nesudaro pagrindo daryti prielaidos, kad antstolis visiškai sutiko, jog pirminė vertintojo išvada yra neteisinga ir dėl to turi būti atlikta ekspertizė iš naujo. Kadangi įstatymas numato jog už papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi sumokėti asmuo, kuris pareiškė prieštaravimus, todėl antstolis pagrįsti skolininką įpareigojo K. J. per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti susitarimą su ekspertu ar ekspertine įstaiga bei pagal eksperto ar ekspertinės įstaigos pateiktus dokumentus į antstolio Aleksandro Selezniovo depozitinę sąskaitą pervesti būtinas lėšas (CPK 682 str. 3 d.).

Nesutiktina su apelianto teiginiu, jog antstolis, vadovaudamasis CPK 682 straipsnio 3 dalimi, skolininkui neįvykdžius antstolio įpareigojimo nurodyti ekspertą bei nesumokėjus už ekspertizę lėšų, privalėjo savo iniciatyva skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Nurodyta teisės norma neįpareigoja antstolio bet kokiu atveju skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, jei prieštaravimus pareiškęs asmuo neįvykdo antstolio įpareigojimo. Įstatyme numatyta tik antstolio teisė, t. y. antstolis gali skirti tokią ekspertizę iš antstolio sąskaitos, tačiau tai nėra pareiga. Atsižvelgus į tai, teigti, kad antstolis pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolių veiklą, nėra teisinio pagrindo Be to, akivaizdu, kad skolininkas, kuris, kai nurodė atskirajame skunde, domisi vykdymo procesu ir gina savo interesus, nesiekė vykdyti antstolio įpareigojimų. Gavęs patvarkymą nesiekė išsiaiškinto jo vykdymo, neprašė atleisti jo nuo sumų už ekspertizę mokėjimo bei neprašė antstolio skirti ekspertizę už savo lėšas.

Atmestini apelianto argumentai dėl netinkamai atlikto vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vertinimą atliko kvalifikuotas vertintojas, turintis turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, todėl abejoti atliktu vertinimu nėra jokio pagrindo. Be to, iš turto vertinimo ekspertizės aktų matyti, kad vertimas atliktas įstatymų nustatyta tvarka, turtas vizualiai apžiūrėtas. Apeliantas nurodė, kad turėjo būti nustatytos trys vertės: namo, žemės sklypo ir bendroji turto vertė. Mano, kad antstolis nepagrįstai nenustatinėjo atskirai žemės sklypo ir atskirai namo vertės, o nustatė tik bendrą vertę. Nesutiktina ir su šiuo argumentu. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės buvo nustatytos atskirai: gyvenamojo namo nustatyta vertė – 605 000 Lt, o žemės sklypo – 14 800 Lt. Esant šiems duomenims teigti, kad antstolis nenustatinėjo atskirai žemės sklypo ir namo vertės, nėra pagrindo. Šiuo atveju yra atskirai nustatyta namo vertė, žemės sklypo vertė ir jų bendra vertė (vykdomoji byla Nr. 0010/13/01647, b. l. 139).

Atmestini apelianto argumentai, susiję su paskirto vertintojo šališkumu. Antstolis, prieš nustatydamas parduotino iš varžytynių turto rinkos kainą, 2014-03-13 patvarkymu Nr. S1-262259 „Dėl areštuoto turto įvertinimo“ parduotino iš varžytynių turto vertę nustatyti pavedė UAB „Lituka“ ir Ko. Apie priimtą patvarkymą skolininkui pranešta ir jis turėjo teisę per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, pareikšti ekspertui nušalinimą, tačiau skolininkas nepasinaudojo CPK 598 straipsnyje nustatyta tokia teise. Vadinasi, su paskirtu ekspertu skolininkas sutiko, jokių pretenzijų per įstatymo nustatytą terminą dėl paskirto vertintojo nepareiškė, todėl dabar vertinti paskirto vertintojo šališkumą, nėra teisinio pagrindo (CPK 598 str., 682 str. 1 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 srtr. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rimvida Zubernienė