- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- 2S-1576-260/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01307-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2017-835/2015 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams H. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir H. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams sūnums po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol bus išnagrinėta ši byla, ieškovę paskiriant laikino materialinio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiams vaikams gera valia neteikia (b. l. 1-4).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovės I. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies (b. l. 18-19):
1. Taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo D. K. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams sūnums H. K. ir H. K. po 58 Eur nuo 2015 m. kovo 31 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2017-835/2015 priėmimo.
2. Ieškovą I. K. paskyrė sūnų H. K. ir H. K. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Šios nutarties motyvuose teismas nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad neužtikrinus reikalavimo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams sūnums, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, dėl ko jų interesai bus pažeisti. Nors ieškovė ir prašė priteisti sūnums laikiną išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, turimus turtinius įsipareigojimus, iš kurių būtų galimą spręsti apie jo galimybę teikti ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą, nėra, įrodymų, patvirtinančių, kad vaikų poreikiams per mėnesį ieškovė išleidžia po 347,54 Eur, sprendė, kad minimaliems vaiko poreikiams, atsižvelgiant į šalių sūnų amžių, patenkinti pakanka laikino išlaikymo po 58,00 Eur kas mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį motyvai
Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria nepilnamečių sūnų H. K. ir H. K. laikinam išlaikymui užtikrinti iš atsakovo D. K. kas mėnesį priteisė kiekvienam po 58 Eur periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pakeisti, laikiną išlaikymą padidinant nuo 150 Eur iki 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į atsakovo iki teismo nutarties priėmimo vaikams skirtą išlaikymo dydį, kurį vidutiniškai sudarė apie 92 Eur per mėnesį kiekvienam sūnui. Taigi teismas nutartimi iš esmės pablogino mažamečių vaikų padėtį, priteistas išlaikymas netenkina jokių jų minimalių poreikių. Teismas, priimdamas nutartį, privalėjo atsižvelgti į realius nepilnamečių vaikų poreikius, o ne vien formaliai, vertinant tik hipotetinius įrodymus, nesigilinant į situacijos rimtumą, kad ieškovė nuo 2013 m. vasario mėnesio viena augina, prižiūri ir rūpinasi vaikais, priimti teisingumo ir protingumo kriterijams prieštaraujančią nutartį.Teismo nutartis neužtikrina vaikų minimalių poreikių tenkinimo, iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų prioritetinius interesus turėti būtiną ir stabilų išlaikymą, neužtikrina tėvų išlaikymo prievolėje pusiausvyros. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo įvertinti, kad atsakovas iš savo gaunamų pajamų Vokietijoje gali teikti ieškovės prašomą išlaikymą sūnums.
Atsiliepimas
Atsakovas ir išvadą teikiantis Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė (b. l. 26, 28, 29, 33-34).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Atsakovė atskiruoju skundu prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria nepilnamečių sūnų H. K. ir H. K. laikinam išlaikymui užtikrinti iš atsakovo D. K. kas mėnesį priteista po 58 Eur laikino išlaikymo, jį padidinant nuo 150 Eur iki 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui periodinių išmokų iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Toks konkretus ieškovės atskirajame skunde nurodytas reikalavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra tikslus, kadangi neaišku, kada buvo iš atsakovo priteistas išlaikymas po 150 Eur. Iš atskirojo skundo motyvų, byloje pateiktų įrodymų darytina išvada, kad ieškovė priteisto 58 Eur išlaikymo sumą prašo padidinti iki 200 Eur.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Taigi vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui, tačiau teisė į išlaikymą ir pareiga jį teikti nėra tapačios sąvokos. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento.
CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Taigi, materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 58 Eur, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nurodyto dydžio laikiną išlaikymą teismas priteisė nepagrįstai, įvertindamas tik tai, kad byloje tiksliai nenustatyti vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis, tačiau neatsižvelgė į prioritetines nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad 58 Eur suma yra pakankama vaikų būtiniems poreikiams yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu priteistas laikinas išlaikymas yra per mažo dydžio, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų vaikų minimalius poreikius.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atsižvelgiant į tai, kad vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti skirtas išlaikymas reikalingas nuolat ir kiekvieną dieną, yra tik preliminariai įvertinami vaikų poreikiai, nesprendžiant ginčo iš esmės. Laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštų reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą atsakovo nepilnamečiams vaikams, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, kas reiškia, kad išsamus kiekvieno vaiko poreikių pagal jo amžių vertinimas ir atitinkamai išlaikymo dydžio nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo teikiamo laikino išlaikymo dydis po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, kad būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų poreikius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis dalyje dėl nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo užtikrinimo keistina, iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas vaikams padidintinas nuo po 58 Eur kas mėnesį iki po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui (CPK 337 str. 1 d. 4 p. 338 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį pakeisti, padidinant iš atsakovo D. K. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams sūnums iki po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.