- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- I-44-162/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02066-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- Klaipėdos regiono aplinkos departamento
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovei Gražinai Eimantaitei,
atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos departamento bei trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros atstovei Laurai Vitosienei,
2017 m. kovo 14 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos regiono aplinkos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūrai dėl 2016 m. rugpjūčio 16 d. privalomojo nurodymo Nr. (9)-LT2-12 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ir pareiškėja) patikslintu skundu prašo panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir KRAAD) Klaipėdos miesto agentūros vedėjo pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 16 d. privalomąjį nurodymą Nr. (9)-LT2-12 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo pareiškėja įpareigota pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo saugomas UAB „NEG Energy“ išrūšiuotos kombinuotos pakuotės, popieriaus ir kartono pakuotės bei plastikinės pakuotės atliekas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja patikslintame skunde (b. l. 119-123) nurodo, kad įgyvendindama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą, 2013 m. lapkričio 26 dieną pasirašė su UAB „NEG Energy“ sutartį Nr. 13-121 (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „NEG Energy“ (toliau – ir Operatorius) įsipareigojo teikti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo paslaugas. Operatorius 2016 m. gegužės 11 d. pareiškėjai pateikė informaciją apie tai, kad nuo 2016 m. gegužės 11 d. dėl bandymų metu atsiradusio poreikio perderinti naudojamą įrangą sustabdė paslaugų teikimą pagal Sutartį bei prašė suderinti ir patvirtinti paslaugų teikimo pagal Sutartį sustabdymą iki 2016 m. gegužės 31 dienos įskaitytinai. Pareiškėja 2016 m. gegužės 12 raštu Nr. (1.10)-2R-1681 suderino paslaugų teikimo sustabdymą pagal Sutartį iki 2016 m. gegužės 31 d. ir informavo, kad neatnaujinus paslaugų teikimo pagal Sutartį nuo 2016 m. birželio 1 d., šis raštas bus vertinamas kaip įspėjimas dėl Sutarties nutraukimo. Operatorius 2016 m. birželio 1 d. paslaugų teikimo neatnaujino, todėl pareiškėja buvo priversta nuo 2016 m. birželio 27 d. vienašališkai nutraukti Sutartį. Pabrėžia, kad su Operatoriaus vadovais ir akcininkais susisiekti nepavyko. Pažymi, jog mechaninio apdorojimo įrenginio darbą buvo būtina atnaujinti, tačiau to padaryti objektyviai buvo neįmanoma, kadangi teritorija buvo užpildyta Operatoriaus paliktomis antrinėmis žaliavomis. Teigia, kad esant šioms aplinkybėms, pareiškėja privalėjo perkelti mechaninio apdorojimo pasekmėje susidariusias atliekas, esančias tame pačiame sklype, iš aikštelės ant sąvartyno kaupo.
Paaiškina, jog KRAAD Klaipėdos miesto agentūros vedėjo pavaduotojas – vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. M. (toliau – ir Inspektorius) 2016 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjai surašė Privalomąjį nurodymą Nr. (9)-LT2-12 iki 2016 m. rugsėjo 16 d. pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „NEG Energy“ atliekas. Privalomąjį nurodymą pareiškėja apskundė KRAAD direktoriui, kartu prašydama išaiškinti, kas, nuo kada, kieno lėšomis ir kokiu būdu turėtų tinkamai sutvarkyti UAB „NEG Energy“ nuosavybės teise priklausančias antrinės žaliavas (turtą). Nurodo, kad KRAAD pareiškėjos skundo netenkinus ir visiškai neatsakius į pareiškėjos prašymą pateikti išaiškinimą dėl atliekų sutvarkymo, pareiškėja pakartotinai 2016 m. rugsėjo 12 d. pateikė skundą, prašydama išaiškinti kas, nuo kada, kieno lėšomis ir kokiu būdu teisėtai turėtų tinkamai sutvarkyti UAB „NEG Energy“ nuosavybės teise priklausančias antrinės žaliavas (turtą). Tačiau ir į pakartotiną skundą KRAAD neatsakė, nepateikė jokio išaiškinimo dėl atliekų tvarkymo, tik nurodė, kad Privalomasis nurodymas surašytas tinkamam subjektui.
Mano, kad Privalomasis nurodymas yra formalus, neatitinkantis teisingumo, protingumo kriterijų, todėl turi būti panaikintas.
Remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36² ir 36⁹ straipsnių nuostatomis ir teigia, kad KRAAD Klaipėdos miesto agentūros Inspektorius, atlikdamas tikrinimo veiksmus ir nustatęs, kad ant sąvartyno kaupo yra antrinių žaliavų, kurių ten neturėtų būti, turėjo sudaryti galimybę pažeidimą pašalinti nedelsiant, jo paties akivaizdoje, tačiau tokios galimybės nesudarė. Mano, kad tikrinimą atlikęs asmuo, nesudarydamas galimybės nedelsiant ištaisyti pažeidimą, nurodant kaip, kokiu būdu šis pažeidimas turėtų būti pašalintas, pažeidė ne tik Viešojo administravimo įstatymo 36⁹ straipsnio reikalavimus, bet ir protingumo, teisingumo kriterijus, įvertinant tai, kad nurodomas pažeidimas yra formalus, nesukeliantis jokių neigiamų pasekmių saugiai aplinkai ir/ar gamtai.
Nurodo, jog Operatorius komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo paslaugų nebeteikia nuo 2016 m. gegužės 11 d., o nuo 2016 m. birželio 27 d. pasibaigė (nutrūko) Sutartis Nr. 13-121. Pagal Operatoriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. patvirtintą ir su Aplinkos apsaugos agentūra 2015 m. spalio 22 d. suderintą Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą, atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo atveju, bendrovėje sukauptos atliekos bus perduodamos šias atliekas tvarkančioms įmonėms, įregistruotoms valstybiniame atliekų tvarkytojų registre (ATVR). Atliekų tvarkymo įmonės perdirbimui tinkamas antrines žaliavas ir pakuočių atliekas iš bendrovių išsiveš savo transporto priemonėmis, todėl transportavimo kaštai neskaičiuojami. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtino Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) bei pavedė Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams užtikrinti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planuose numatytų priemonių vykdymo kontrolę. Teigia, jog vadovaujantis Aprašu, KRAAD siekdamas tinkamai atlikti savo funkcijas, privalėjo užtikrinti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planuose numatytų priemonių vykdymo kontrolę, t. y. užtikrinti, kad UAB „NEG Energy“ sukauptos atliekos būtų perduotos šias atliekas tvarkančioms įmonėms, įregistruotos valstybiniame atliekų tvarkytojų registre. Mano, kad KRAAD tinkamai neįvykdė jam priskirtų funkcijų, todėl neteisėtai surašė Privalomąjį nurodymą, siekdamas, kad kitam subjektui nuosavybės teise priklausančias atliekas savo lėšomis sutvarkytų pareiškėja. Pažymi, jog skundžiamas Privalomasis nurodymas nėra aiškus, konkretus ir suprantamas, t. y. neaišku, kokiu būdu pareiškėja turi pašalinti atliekas. Pabrėžia, jog atliekos nuosavybės teise priklauso UAB „NEG Energy“, todėl disponuoti jomis (pašalinti sąvartyne, parduoti, dovanoti, sunaikinti ir pan.) pareiškėja neturi teisės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovė Gražina Eimantaitė patikslintą skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos departamento bei trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros atstovė Laura Vitosienė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos regiono aplinkos departamentas atsiliepime nurodo, kad KRAAD Klaipėdos miesto agentūros Inspektorius 2016 m. rugpjūčio 16 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. (9)-LT2-12, kuriuo pareiškėjai nurodė iki 2016 m. rugsėjo 16 d. pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „NEG Energy“ išrūšiuotos kombinuotos pakuotės, popieriaus ir kartono pakuotės bei plastikinės pakuotės atliekas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad Privalomasis nurodymas duotas nustačius galiojančio Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-KL.2-9/2015 (toliau – ir TIPK) sąlygų pažeidimus ir neatitikimą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Tvirtina, jog Privalomasis nurodymas sutvarkyti atliekas, esančias nepavojingų atliekų sąvartyne adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pareiškėjai, duotas tinkamam atsakingam juridiniam asmeniui. Privalomasis nurodymas atitinka teisės aktų nuostatas, buvo aiškus bei suprantamas pareiškėjai.
Pabrėžia, jog pareiškėja pati sau prieštarauja teigdama, kad nustatytas pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, nors ginčija Privalomo nurodymo teisėtumą, kuriuo nurodyta pašalinti pažeidimą.
Akcentuoja, kad Aprašo nuostatos yra taikomos UAB „NEG Energy“ Klaipėdos regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginių operatoriaus patvirtintam atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planui, tačiau nėra taikomos pareiškėjai. Pabrėžia, jog Privalomasis nurodymas yra duotas pareiškėjai pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „NEG Energy“ atliekas, o ne jas sutvarkyti, kadangi bendrovės TIPK leidime Nr. T-KL.2-9/2015 nėra numatyta sąvartyno I-os sekcijos vakarinėje dalyje išrūšiuotų pakuotės atliekų laikymo veikla.
Pažymi, jog pareiškėja yra atliekų tvarkytoja, todėl ji nepagrįstai teigia nesupratusi Privalomajame nurodyme nurodyto reikalavimo „pašalinti atliekas“. Aplinkybę, kad pareiškėjai buvo suprantamas duotas privalomasis nurodymas, patvirtina ir tai, jog pakartotinai surašius Privalomąjį nurodymą pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „NEG Energy“ išrūšiuotas kombinuotas atliekas, pareiškėja prašė jį pratęsti, be to, pareiškėja jį vėliau įvykdė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (minėta, toliau – ir KRAAD) Klaipėdos miesto agentūros vedėjo pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 16 d. privalomojo nurodymo Nr. (9)-LT2-12, kuriuo pareiškėja įpareigota pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo saugomas UAB „NEG Energy“ išrūšiuotos kombinuotos pakuotės, popieriaus ir kartono pakuotės bei plastikinės pakuotės atliekas adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
Byloje nustatyta, jog KRAAD direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. pavedimu buvo atliktas neplaninis UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (minėta, toliau – ir KRATC) patikrinimas, kurio tikslas – patikrinti ar KRATC adresu (duomenys neskelbtini), rūšiuoja, tvarko ir naudoja atliekas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (b. l. 67-73). 2016 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo akte Nr. (9)-LT1-378 nurodyta, jog KRATC eksploatuoja regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną su statybinių atliekų, turinčių asbesto, šalinimo sekcija ((duomenys neskelbtini)). Sąvartyno eksploatacijai turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-KL.2-9/2015 (minėta, toliau – ir TIPK). Nurodyta, jog neplaninis patikrinimas pradėtas 2016 m. birželio 21 d. Patikrinimo metu KRATC sąvartyno veikla buvo stebima birželio 21, 22, 27, 28 dienomis ją paveiksluojant bei filmuojant vaizdo kamera. Patikrinimo metu nustatyta, jog sąvartyno I-os sekcijos vakarinėje dalyje neteisėtai saugomos UAB „NEG Energy“ išrūšiuotos kombinuotos pakuotės (atliekų kodas 150105), popieriaus ir kartono pakuotės (atliekų kodas 150101) bei plastikinės pakuotės (atliekų kodas 150102) atliekos – tuo pažeidžiamos galiojančio TIPK leidimo II dalies 10 lentelėje nurodytos sąlygos.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, KRAAD Klaipėdos miesto agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. M. (minėta, toliau – ir Inspektorius) 2016 m. rugpjūčio 16 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (9)-LT2-12 (minėta, toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriame nurodė, jog tokiais veiksmais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimai (b. l. 6). Privalomuoju nurodymu pareiškėjai nurodyta iki 2016 m. rugsėjo 16 d. pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „NEG Energy“ išrūšiuotos kombinuotos pakuotės (atliekų kodas 150105), popieriaus ir kartono pakuotės (atliekų kodas 150101) bei plastikinės pakuotės (atliekų kodas 150102) atliekas adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, 2016 m. rugpjūčio 26 d. skundu kreipėsi į KRAAD su prašymu: 1) panaikinti Privalomąjį nurodymą Nr. (9)-LT2-12; 2) išaiškinti kas, nuo kada, kieno lėšomis ir kokiu būdu teisėtai, nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų, turėtų tinkamai sutvarkyti UAB „NEG Energy“ nuosavybės teise priklausančias antrinės žaliavas (turtą) (b. l. 7-9). KRAAD 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. (2)-Lo4-2251 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 10-11).
KRAAD pareiškėjos skundo netenkinus, pareiškėja 2016 m. rugsėjo 12 d. pakartotinai pateikė skundą, prašydama išaiškinti kas, nuo kada, kieno lėšomis ir kokiu būdu teisėtai turėtų tinkamai sutvarkyti UAB „NEG Energy“ nuosavybės teise priklausančias antinės žaliavas (turtą) bei pratęsti Privalomojo nurodymo Nr. (9)-LT2-12 įvykdymo terminą (b. l. 12-13). KRAAD 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (2)-LV4-2318 Privalomojo nurodymo termino nepratęsė bei nurodė šalinti pažeidimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 14-15).
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras skunde teigia, kad Privalomasis nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes: 1) atsakovas neleido nedelsiant pašalinti pažeidimą, tačiau surašė Privalomąjį nurodymą; 2) Privalomasis nurodymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes nėra aiškus ir konkretus; 3) pareiškėjai nuosavybės teise atliekos nepriklauso, todėl KRAAD privalėjo užtikrinti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planuose numatytų priemonių vykdymo kontrolę, t. y. užtikrinti, kad UAB „NEG Energy“ sukauptos atliekos būtų perduotos šias atliekas tvarkančioms įmonėms, įregistruotos valstybiniame atliekų tvarkytojų registre.
Dėl subjekto, kuriam turėjo būti surašytas Privalomasis nurodymas
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnyje. Skundžiamas Privalomasis nurodymas buvo priimtas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto nuostatomis, kuriose numatyta, kad privalomieji nurodymai duodami, kai Aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti (2 punktas) bei, kai nustatomas terminas pašalinti Aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis (3 punktas). Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos TIPK leidimas Nr. T-KL.2-9/2015 nenumato sąvartyno I-os sekcijos vakarinėje dalyje išrūšiuotų pakuotės atliekų laikymo veiklos. Tačiau nepaisant to, pareiškėja mano, kad Privalomasis nurodymas neturėjo būti jai surašytas, kadangi atliekos, dėl kurių šioje byloje kilo ginčas, priklauso UAB „NEG Energy“, todėl KRAAD privalėjo užtikrinti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planuose numatytų priemonių vykdymo kontrolę – užtikrinti, kad UAB „NEG Energy“ sukauptos atliekos būtų perduotos šias atliekas tvarkančioms įmonėms, įregistruotoms valstybiniame atliekų tvarkytojų registre.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 8 dalis numato, jog privati teritorija – fizinių arba privačių juridinių asmenų nuosavybes teise ar kitais pagrindais valdoma, naudojama teritorija, išskyrus asmens būstą. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog esant būtinybei, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo rasti negalima arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali į ją patekti bei vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir be jų. Tokiu atveju turi dalyvauti liudytojas. Apie jo dalyvavimą įrašoma patikrinimo akte ir liudytojas šį aktą pasirašo.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pažeidimas buvo padarytas pareiškėjai priklausančioje teritorijoje. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas Privalomąjį nurodymą surašęs KRAAD Klaipėdos miesto agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. M. parodė, kad pareiškėja neturėjo leidimo sandėliuoti atliekų ant sąvartyno kaupo. Pažymėjo, jog pareiškėjai priklausanti teritorija yra aptverta (rakinama), į ją bet kas patekti negali, todėl būtent pareiškėja yra atsakinga už padarytą pažeidimą, kadangi be jos žinios negalėjo būti perkeltos atliekos ant sąvartyno kaupo.
Byloje nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP 56-606/2017, kurioje buvo nagrinėjamas KRATC direktoriaus pavaduotojo A. D. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria KRAAD 2016 m. spalio 19 d. nutarimas dėl A. D. nubaudimo už Privalomojo nurodymo neįvykdymą paliktas nepakeistas, nustatė, kad pati pareiškėja perkėlė UAB „NEG Energy“ nuosavybės teise priklausančias išrūšiuotas antrines žaliavas į sąvartyno 1-os sekcijos vakarinę dalį dėl būtinojo reikalingumo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną šio asmens atžvilgiu nutraukė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktą (b. l. 146-153). Akcentuotina, jog pareiškėja šios aplinkybės neginčija ir patikslintame skunde taip pat nurodo, kad ji buvo priversta, esant būtinybei, perkelti mechaninio apdorojimo pasekmėje susidariusias UAB „NEG Energy“ priklausančias išrūšiuotas kombinuotos pakuotės (atliekų kodas 150105), popieriaus ir kartono pakuotės (atliekų kodas 150101) bei plastikinės pakuotės (atliekų kodas 150102) atliekas tame pačiame sklype iš aikštelės ant sąvartyno kaupo.
Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog pati pareiškėja buvo atsakinga už tai, kad neturint TIPK leidimo UAB „NEG Energy“ nuosavybės teise priklausančios atliekos buvo saugomos ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo, dėl ko buvo pažeisti Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimai.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnyje pateiktas sąvokų apibrėžimas. Pagal šio straipsnio 20 dalį atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Pagal minėto straipsnio 59 dalį sąvartynas – atliekų šalinimo įrenginys ant žemės ar žemėje (po žeme). Sąvartynams taip pat priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų darytojas šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu vienus metus) įrenginiai, naudojami laikinai laikyti atliekas, išskyrus įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti naudojimui, pradiniam apdorojimui ar šalinimui; įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki naudojimo ar pradinio apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus. Atliekų tvarkymo įstatymo 11² straipsnio 1 dalis numato, kad eksploatuoti sąvartynus, surinkti, vežti, apdoroti pavojingąsias atliekas, deginti atliekas gali tik atliekų tvarkymo įmonės, kuriose dirba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus pagal aplinkos ministro patvirtintas Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas ir gavę jų žinias atitinkamoje atliekų tvarkymo srityje patvirtinantį pažymėjimą, arba valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turėdami valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vykdyti šioje dalyje nurodytą atliekų tvarkymo veiklą.
Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog atliekų tvarkytojas organizuoja atliekų šalinimą, šalinimo vietų priežiūrą, eksploatuoja sąvartyną, kuriame šalinamos atliekos. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja yra atliekų tvarkytoja, kuri eksploatuoja sąvartyną. Vadinasi, ji turi pareigą rūpintis atliekų šalinimo vietos priežiūra, tinkamai eksploatuoti sąvartyną. Akcentuotina, jog patikrinimo metu iš esmės ir buvo siekta įvertinti, kaip KRATC eksploatuoja sąvartyną, jame rūšiuoja, tvarko ir naudoja atliekas. Nustačius, kad pareiškėja neturi teisės saugoti išrūšiuotų pakuotės atliekų ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo, todėl būtent jai turėjo būti surašomas Privalomasis nurodymas. Šiuo atveju aplinkybė, kad atliekos nebuvo pareiškėjos, o nuosavybės teise priklausė UAB „NEG Energy“, nesudarė pareiškėjai pagrindo pažeisti teisės aktų nuostatas, tvarkant ir rūšiuojant atliekas sąvartyne.
Pareiškėja nagrinėjamoje byloje remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtinto Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu (minėta, toliau – ir Aprašas) bei teigia, kad KRAAD privalėjo užtikrinti, kad UAB „NEG Energy“ sukauptos atliekos būtų perduotos šias atliekas tvarkančioms įmonėms, įregistruotoms valstybiniame atliekų tvarkytojų registre. Tvirtina, jog atsakovas nepagrįstai siekė, kad pareiškėja sutvarkytų atliekas.
Aprašas taikomas įmonėms, naudojančioms ar šalinančioms atliekas, ir žemės gelmių naudotojams, tvarkantiems kasybos pramonės atliekas (1 punktas). Aprašas nustato atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano (toliau – Planas) rengimo, derinimo ir Plane numatytų priemonių įgyvendinimo reikalavimus ir finansavimo principus (2 punktas). Aprašo 3 punkte nurodyta, kad Aprašas reglamentuoja Plane numatytų priemonių taikymą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą. Aprašo IV skyriuje nurodytas Plano priemonių įgyvendinimas, už kurį atsakingas įmonės vadovas (Aprašo 24 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad UAB „NEG Energy“ iškelta bankroto byla (b. l. 108-113), todėl šiai bendrovei taikomos Aprašo nuostatos. UAB „NEG Energy“ nuosavybės teise priklausančias atliekas ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo perkėlė pati pareiškėja, todėl ji pati yra atsakinga už šių atliekų pašalinimą (trunkamo pažeidimo nutraukimą). Kartu akcentuotina, jog Privalomuoju nurodymu buvo reikalaujama UAB „NEG Energy“ nuosavybės teise priklausančias atliekas ne sutvarkyti, tačiau jas pašalinti. Taigi pareiškėja nepagrįstai teigia, kad KRAAD Privalomuoju nurodymu siekė, kad pareiškėja sutvarkytų atliekas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad ne tam subjektui buvo duotas Privalomasis nurodymas.
Dėl Privalomojo nurodymo aiškumo
Pareiškėja teigia, kad Privalomasis nurodymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes neaišku, kokiu būdu reikėjo sutvarkyti atliekas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2017 m. vasario 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-197-556/2017).
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji turinio reikalavimai, keliami privalomajam nurodymui. Pagal minėtą įstatymo nuostatą, privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys: 1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta; 2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta; 3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas. Jei privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; 4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti; 5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka.
Įvertinus minėtas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, spręstina, jog privalomajame nurodyme turi būti aiškiai nurodytas nustatytas teisės aktų pažeidimas, jo pašalinimo data, apskundimo tvarka ir kt. Tačiau pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalį privalomajame nurodyme nereikalaujama išaiškinti, kokiu būdu turi būti pašalinti nustatyti pažeidimai. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M. nurodydamas, kad surašęs Privalomąjį nurodymą, jis neprivalėjo išaiškinti, kokiu būdu pareiškėja turi pašalinti atliekas.
Nustatyta, jog skundžiamame Privalomajame nurodyme buvo nurodytos V. M., surašiusio Privalomąjį nurodymą, pareigos, tarnybos vieta, Privalomojo nurodymo surašymo data, vieta, subjektas, kuriam surašomas Privalomasis nurodymas (t. y. pareiškėja), nustatyti pažeidimai (aiškiai ir konkrečiai įvardintos aplinkybės bei pažeisti teisės aktai), terminas per kurį privaloma įvykdyti Privalomąjį nurodymą, jo apskundimo tvarka ir kt. Privalomasis nurodymas atitiko Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis. Šiuo atveju tai, kad Privalomajame nurodyme nebuvo išaiškinta, kokiu būdu pareiškėja turi pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „NEG Energy“ atliekas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Privalomasis nurodymas neatitiko Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.
Pažymėtina, jog KRAAD 2016 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. (2)-LV4-2318 pareiškėjai išaiškino, kad atliekos turi būti šalinamos vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu (b. l. 14-15). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja organizuoja atliekų šalinimą, šalinimo vietų priežiūrą, eksploatuoja sąvartyną, todėl pareiškėjai negalėjo būti nesuprantamas atsakovo reikalavimas pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „NEG Energy“ atliekas.
Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėja Privalomąjį nurodymą yra įvykdžiusi (b. l. 135-138, 139). Vadinasi, negalima daryti išvados, jog pareiškėja nesuprato Privalomajame nurodyme nurodytų reikalavimų. Pareiškėja skunde nurodė, jog atsakovas neleido jai nedelsiant pašalinti pažeidimą, o ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad pareiškėjai iš karto, kai buvo nustatytas teisės aktų pažeidimas, buvo aiškus ir suprantamas nurodymas pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „NEG Energy“ atliekas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos argumentas, kad Privalomasis nurodymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi neaišku kokiu būdu reikia sutvarkyti atliekas, laikytinas nepagrįstu.
Dėl pareiškėjos teisės nedelsiant pašalinti pažeidimą
Pareiškėja remiasi Viešojo administravimo įstatymo 36² ir 36⁹ straipsnių nuostatomis ir teigia, kad KRAAD Klaipėdos miesto agentūros vedėjo pavaduotojas – vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, atlikdamas tikrinimo veiksmus ir nustatęs, kad ant sąvartyno kaupo yra antrinių žaliavų, kurių ten neturėtų būti, turėjo sudaryti galimybę pažeidimą pašalinti nedelsiant, jo paties akivaizdoje, tačiau tokios galimybės nesudarė.
Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis minimalios ir proporcingos priežiūros naštos. Šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą; poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio); poveikio priemonės yra proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai. Viešojo administravimo įstatymo 36⁹ straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatyme numatyta poveikio priemonė neskiriama, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo, pakartotinai žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas negali būti pateikti.
Įvertinus aptartas Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, spręstina, jog jos numato galimybę pašalinti pažeidimą nedelsiant. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja nustatytą pažeidimą būtų pašalinusi nedelsiant (nesurašant Privalomojo nurodymo), kadangi pareiškėja nesutiko su Privalomuoju nurodymu, jį ginčijo, manė, kad jis surašytas netinkamam subjektui. Be to, pareiškėja Privalomąjį nurodymą įvykdė iš esmės praėjus pusei metų nuo jo surašymo, nors turėjo galimybę jį įvykdyti anksčiau. Vadinasi, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja pažeidimą būtų pašalinusi nedelsiant ir todėl nebuvo pagrindo surašyti Privalomąjį nurodymą.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.