Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisėjas Saulius Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-210/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7;1.2.14.5.

2008 m. gegužės 29 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu (1) vieneriems metams (9) devyniems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d. paskirtoji bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2006-03-21 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2006-06-21 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 28 d. apie 01 val. 30 min., Akmenės r., Akmenės gamtos ir kultūros parke, panaudodamas fizinį smurtą – vieną kartą ranka sudavęs M. B. į veidą ir jam nugriuvus ant žemės, taip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam M. B. priklausančius daiktus: iš jo kelnių priekinės kišenės – mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C62“ - 60,00 Lt. vertės su išankstinio mokėjimo kortele „Ežys“ be vertės; iš kelnių galinės kišenės – juodos spalvos piniginę su banko „Hansabankas“ mokėjimo kortele, ir nuo kaklo nusegė sidabrinę grandinėlę 200,00 Lt. vertės, tuo padarydamas M. B. 285,00 Lt. turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti 2008-02-19 Akmenės rajono apylinkės teismo priimtą nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusiojo mobilųjį telefoną paėmė nuo suoliuko, o piniginę ir grandinėlę nuo žemės, kurie gulėjo šalia nukentėjusiojo, neigia paėmęs iš nukentėjusiojo rūbų. Taip pat nurodo, jog savo kaltės neneigia, nukentėjusiojo atsiprašė, materialinius nuostolius atlygino, todėl prašo skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras pašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. S. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiojo M. B., liudytojos A. B., V. B., S. B. parodymais, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Nuteistojo A. S. skunde nurodytas teiginys, kad nukentėjusiojo mobilųjį telefoną paėmė nuo suoliuko, o piniginę ir grandinėlę nuo žemės, kurie gulėjo šalia nukentėjusiojo, nepagrįsti ir vertinami kritiškai. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kai tuo tarpu nuteistojo A. S. parodymai buvo nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė aplinkybes, jog visus nukentėjusiojo daiktus jis pagrobė iš jo rūbų, teisminio bylos nagrinėjimo metu jis iš dalies pakeitė parodymus, teigdamas jog daiktus paėmė nuo žemės, o ne iš nukentėjusiojo M. B. rūbų. Kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo teismui duoti parodymai – kad visi kaltinime nurodyti daiktai buvo pagrobti iš jo rūbų, bei nuo kaklo buvo nusegta grandinėlė, yra žymiai patikimesni ir įtikimesni, bei labiau atitinka faktinę baudžiamosios bylos medžiagą, nei nuteistojo A. S. skunde nurodyti teiginiai, kurie vertinami, kaip nuteistojo pasirinkta dalinė gynybos forma.

Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas, todėl naikinti jį įstatyminio pagrindo nėra.

Taigi nuteistojo A. S. veika ir ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. teisingai ir pagrįstai.

Dėl bausmės nuteistajam.

Paskirdamas nuteistajam A. S. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str., bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais, reglamentuotais Lietuvos Respublikos BK 91 str. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – tyčinis apysunkis nusikaltimas; apelianto asmenybę – teistas; nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas atsakomybę lengvinančią aplinkybę iš dalies pagrįstai pripažino tą aplinkybę, kad jis prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailisi, nors akivaizdu, kad nuteistojo pozicija ginantis nuo pareikštų kaltinimų tokią išvadą daryti leidžia tik su dideliu rezervu, tačiau nesant skundo, sunkinti nuteistojo padėtį pagrindo nėra ir negalima..

Vertinant A. S. asmenybę,- teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, mokosi, tačiau išvadų iš ankstesnio teistumo nedaro, pripažino kaltę tik sąlyginai, taip pat atsižvelgiama į nusikaltimo aplinkybes, jo pobūdį, A. S. charakterizuojančią medžiagą. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. S. yra linkęs nusikalsti, ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė jam pozityvaus poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėja įstatymus ir gyvena visuomenėje nepriimtiną gyvenimo būdą – daro nusikalstamas veikas.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog kitos rūšies bausmės, nei terminuoto laisvės atėmimo už nusikalstamą veiką paskyrimas, nepakeis A. S. nusikalstamų polinkių. Bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta A. S. už padarytą nusikaltimą tik paskyrus realiai atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Ryšium su tuo, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taip pat atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau artimą vidurkiui, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padaryto nusikaltimo tyčios turinį, bei pagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal 180 straipsnio 1 dalį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo dydžiu bausmę, todėl švelninti ją ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Be to, kolegija daro išvadą, kad paskirtoji A. S. bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus.

Kadangi kolegija nenustatė Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnyje nurodytų pagrindų keisti nuosprendį, apeliacinis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. S. skundo netenkinti.