Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-10-22 · Civilinė byla Nr. 2S-407-280/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-22
Bylos Nr.
2S-407-280/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
Pareiškėjas
D. V.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-407-280/2009Procesinio sprendimo kategorija 122.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės, Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. V. ir A. V. atstovo adv. T. Urbaičio atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-821-504-/2009 pagal pareiškėjų D. V. ir A. V. atstovo prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų pareiškėjų sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009-06-08 nutartimi pareiškėjų D. V. ir A. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu paliko nenagrinėtą (CPK 291, 296 str.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai D. V. ir A. V. (skundas pasirašytas jų advokato T. Urbaičio) prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės (kaip – nenurodo) dėl šių argumentų.

Priimant minėtą nutartį buvo nevertinta tai, kad tokios santuokos nutraukimo pasekmių sutarties norėjo ir reikalavo patys klientai, o jų advokato veiksmai, tvirtinant procesinius dokumentus konkrečioje civilinėje byloje yra teisėti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau. Teismas pamiršo, kad procesiniai-teisiniai dokumentai pagal pasirašytą atstovavimo sutartį, atstovo pasirašyti dokumentai yra teisėti ir pagristi iki tol, kol to neįrodė ar jų nenuginčijo pats atstovaujamasis.

Teismo nurodymai, kad neva reikia pateikti dar kažkokius įrodymus apie tikrąją pareiškėjų valią, yra nesuprantami, kadangi LR įstatymai aiškiai reglamentuoja, kad šalis save gali atstovauti pati arba per advokatą, kaip šiuo atveju ir buvo daroma. Buvo pateiktos atstovavimo sutartys, šalis posėdyje taip pat atstovavo teisėtas atstovas. Advokatas, išklausęs tikrąją šalių valią, ją perkėlė į procesinius dokumentus ir juos pasirašė, advokatui net nekilo tokios minties, kaip kitaip paskirstyti šalių teises ar pareigas, kaip jie nori. Tokie santykiai, kuriuos aiškina teismas ir dėl ko buvo byla palikta nenagrinėta, nėra teismo kompetencija, o tai yra klientų ir advokato tarpusavio santykiai. Realizuojant CPK įtvirtintą principą (CPK 7 str.), t. y. greitą ir koncentruotą bylos išnagrinėjimą, skundžiama nutartis, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proceso koncentruotumo principu turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 str. 1 p).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo 2009-06-08 nutartis palikti pareiškėjų D. V. ir A. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu nenagrinėtą yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų pareiškėjų sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo turi būti nagrinėjami kartu viename teismo posėdyje. Teismas prieš tai 2009 m balandžio 24 d. pareiškėjams nurodė, būtent, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi pasirašyti patys pareiškėjai asmeniškai, kad būtų aiški jų valia, kas išplaukia iš CK 3.53 straipsnio nuostatų. Pagal pateiktą atstovavimo sutartį (b. l. 13) abu sutuoktiniams atstovauja vienas advokatas, kuris pasirašė už šalis ne tik prašymą teismui nutraukti santuoką bendru sutikimu (b. l. 1–2), bet ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 3–4). Pareiškėjai ir jų atstovas nurodytų trūkumų tinkamai neištaisė, nors pateikė naujai suredaguotą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bet ji ir vėl pasirašyta to paties advokato už abi šalis (b. l. 24–25). Apylinkės teismas tinkamai taikė CPK 110 straipsnio nuostatas ir pagrįstai nurodė, kad nurodyta sutartis tiek iki trūkumų šalinimo tiek ir po jų šalinimo, nėra procesinis dokumentas minimo straipsnio prasme, atstovavimo sutartis suteikia teisę advokatui (4 p.) pasirašyti už klientą visuose procesiniuose dokumentuose (ieškiniai apeliaciniai skundai, atskirieji, kasaciniai skundai ir kt.), bet nesuteikia teisės pasirašyti už šalis jų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagrįstai nurodė, kad kartu su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismui pateikti pareiškėjų prašymai, adresuoti specializuotai teisinių paslaugų bendrovei UAB „Tikroji turto kaina“ Skyrybų centrui, kuriuose jie prašo už juos advokatą pasirašyti visur, kur reikia, kad būtų nutraukta santuoka bendru sutikimu, yra netinkamai įforminti ir nesuteikia teisės advokatui už juos pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtuose prašymuose (b. l. 26, 27), kurie pačių pareiškėjų pasirašyti ir pateikti nurodytai institucijai ir nėra patvirtinti notaro įgaliojimai, nurodyta „<...pasirašyti prašau būtent tokiomis sąlygomis, kurios yra fiksuotos mano parašu arba kurios yra su manimi suderintos, o atsiradus naujoms aplinkybėms, prieš pasirašant prašyčiau suderinti šias sąlygas su manimi>“. Ir šis prašymas nesuteikia teisės advokatui pasirašyti už atstovaujamuosius santuokos nutraukimo pasekmių sutarties.

Pagal CK 3.53 straipsnio 4 d., jei sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas jos netvirtina. Tokia sutartis iš esmės yra sandoris (CK 1.136 str.), sukuriantis jos šalims civilines teises ir pareigas. Šiuo atveju nėra duomenų, kad sutartis atitinka CK 3.53 straipsnio nuostatas šalys žino jos turinį ir su jos nustatytomis teisėmis ir pareigomis sutinka, kad ji atitinka ir šio CK 3.53 straipsnio 4 d. nuostatas. Šalims neatvykus į teismo posėdį, o posėdyje dalyvavusiai kitai jų atstovei ir nurodžiusiai, kad ji negali pateikti jokių įrodymų, kad santuokos nutraukimo sutarties sąlygos yra būtent tokios, kokias suderino pareiškėjai, teismas, į tai atsižvelgęs, pagrįstai konstatavo, kad teismui kyla abejonių, ar santuokos nutraukimo sutartyje išreikšta tikroji pareiškėjų valia ir nutarė pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu palikti nenagrinėtą CPK 296 str. l2 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Laimutė Sankauskaitė,Zina MickevičiūtėLaimantas Misiūnas