Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės Ramunės Šulskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2023 m. rugsėjo 5 d. apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., žodinio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius krovinių tvirtinimo diržo sagtimi A. M. į dešinę ranką ir tokiu būdu, padarydamas jam muštinę žaizdą dešinės plaštakos III-ame piršte bei odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą.

Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. G. parodė, kad dėl įteikto įtarimo kaltę pripažįsta iš dalies. Parodė, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. apie 17 val. kartu su sūnumi R. G. automobiliu ,,Škoda Octavia“, valstybinių numerių neatsimena, automobilis registruotas jo vardu, važiavo keliu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo kapinių link pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, sūnus sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Privažiavęs pagrindinį kelią, pasuko į dešinę ir važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Darydamas manevrą, tai yra sukdamasis į dešinę, matė nuo Kaišiadorių pusės atvažiuojantį mikroautobusą, baltos spalvos, kuris nuo jo buvo apie 150 metrų atstumu ir jo atliktas manevras – posūkis į dešinę eismui netrukdė. Mikroautobusas jo vairuojamą automobilį pasivijo ties ženklu ,, (duomenys neskelbtini)“, tai yra nuo sankryžos pavažiavus jau apie 200 metrų. Mikroautobuso vairuotojas jį lenkė posūkyje, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, ir staigiai persirikiavo į jo važiuojamą eismo juostą, dėl ko jis turėjo stabdyti ir trauktis arti šalikelės. Nei jis, nei mikroautobuso vairuotojas – (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas A. M., greitai nevažiavo. Jį aplenkęs, A. M. savo automobilį sustabdė pavažiavęs į priekį apie 50-100 metrų, dešinėje kelio pusėje. Jis taip pat sustojo dešinėje kelio pusėje apie 15 -20 metrų atstumu nuo mikroautobuso. Sustojo, nes galvojo, kad A. M. nori pasiaiškinti, kodėl jis taip manevravo. A. M. važiavo vienas. Kai A. M. išlipo iš savo automobilio – vairuotojo pusės, jis taip pat išlipo iš savo automobilio. Jo sūnus liko sėdėti automobilyje, iš jo nebuvo išlipęs ir konflikto metu. A. M. link jo ėjo sugniaužęs kumščius ir vartodamas keiksmažodžius, šaukė, kad jį užmuš. Jis nieko nesakęs ir nelaukęs, atsidarė savo automobilio bagažinę, kur buvo kroviniui tvirtinti skirtas diržas su metaline sagtimi. Jis buvo savo automobilio priekyje, kai A. M. atėjo prie jo. Jis buvo išsigandęs, todėl nieko nesiaiškinęs ir nieko nelaukdamas, pirmas smūgiavo rankoje laikomo diržo sagtimi A. M. per ranką, vieną kartą. Tada A. M. nuo jo atsitraukė. Matė, kad po smūgio sagtimi A. M. dešinė ranka kraujavo. Suprato, kad jis sužalojo A. M. ranką. Pastarasis kelis kartus bandė eiti link jo, bet jis jam sakė, kad vėl smūgiuos, jei šis artinsis. Iš A. M. veiksmų - sugniaužtų kumščių ir grasinimų jį užmušti, suprato, kad šis ketina jį sumušti, todėl diržu su metaline sagtimi jam ir smūgiavo. Konflikto metu A. M. grasino ne tik jį užmušti, bet ir atimti teises. Konflikto metu jis su A. M. taip pat kalbėjo pakeltu balso tonu, abu barėsi. Jis pirmas sėdo į savo automobilį ir apsisukęs grįžo namo. Policijos pareigūnai pas jį į namus atvažiavo praėjus kiek laiko. Jie informavo, kad A. M. parašė pareiškimą. Jis paaiškino pareigūnams apie įvykį ir pateikė diržą su sagtimi, kuria sužalojo A. M. ranką. A. M. sužaloti nenorėjo ir gailisi padaręs jam sužalojimus, bet tokiu būdu nuo jo gynėsi. A. M. jam nesmūgiavo ir jokių sužalojimų nepadarė. Konflikto metu gatvėje pašalinių asmenų nebuvo (el. b. l. 110-113). Papildomai apklaustas parodė pripažįstantis, jog krovinių tvirtinimo diržo užtempėjo sagtimi 2023 m. rugsėjo 5 d. sužalojo A. M. dilbį bei pirštą. Jis išsigando, nes šis ėjo link jo sugniaužęs kumščius, šaukė, kad užmuš, todėl jis puolė gintis ir užsimojo į jį su krovinių tvirtinimo diržo metaline sagtimi, kurią turėjo automobilio bagažinėje. Jis buvo įsitikinęs, kad sudavė jam vieną kartą, bet gali ir klysti, nes buvo išsigandęs ir pasimetęs. Jis kaltę pripažįsta pilnai, dėl savo poelgio labai gailisi, sutinka A. M. atlyginti jo patirtą turtinę žalą (el. b. l. 124-126).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. 2023 m. rugsėjo 5 d. apie 17 val. 15 min. važiavo namo žmonai priklausančiu automobiliu VW „T4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iš šalutinio kelio dešinės pusės išvažiavo automobilis Škoda „Octavia“, valstybinių numeriu nežino. Jis aplenkė šį automobilį ir įvažiavo į savo važiavimo juostą. Tada Škoda automobilio vairuotojas staigiai puolė jį lenkti ir aplenkęs staigiai stabdė priešais jo vairuojamą automobilį. Bandydamas išvengti susidūrimo, jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tada Škoda vairuotojas jį bandė nustumti nuo kelio į kairę kelio pusę. Jis paspaudė akceleratoriaus pedalą ir aplenkė Škodą vairuotoją. Tuomet šis ėmė mirksėti šviesomis, taip jam išreikšdamas norą sustoti. Jis sustojo ir išlipo iš automobilio. Tuomet pastebėjo, kad Škoda vairuotojas yra jam iš matymo pažįstamas asmuo - A. G., kuris gyvena taip pat (duomenys neskelbtini) kaime. A. išsitraukė iš savo automobilio krovinių tvirtinimo diržą su metaline sagtimi ir pradėjo eiti link jo, bandydamas jam suduoti sagtimi. Jis nesitikėjo, kad A. G. jį gali sužeisti, todėl niekur nebėgo. Bet priartėjęs prie jo arčiau, A. G. pataikė į dešinės rankos pirštus. Kiek kartų pataikė, pasakyti negali, nes tuo metu buvo šoke, nesuprato, kas vyksta. Ėmė stipriai bėgti kraujas iš dešinės rankos vidurinio piršto. Tai pamatęs, A. G. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo namų kryptimi. Jis taip pat grįžo namo ir paskambino pagalbos telefonu, iškvietė policijos pareigūnus (el. b. l. 6-15). Papildomai apklaustas A. M. patikslino, kad sustojęs ir išlipęs iš savo automobilio, pamatė, jog A. G. eina link jo rankose laikydamas krovinių tvirtinimo diržą su metaline sagtimi. Tarp jų atstumas nebuvo didelis, iki 10 m. Jis nesitikėjo, kad A. G., nešinas tuo diržu su didele metaline sagtimi, ims ja mojuoti. A. G. suko tuo diržu prieš jį ore, mojavo ir keletą kartų sudavė per ranką, padarydamas sužalojimą dilbyje bei prakirsdamas rankos pirštą. A. G. užsimojo ne vieną kartą, mojavo tuo diržu į jo pusę ir kelis kartus juo pataikė. A. G. mojavo laikydamas už kablio, o didelė metalinė sagtis skraidė prieš jį ore. Nesuprato, kas vyksta, pasimetė. Pradėjo stipriai bėgti kraujas iš dešinės rankos vidurinio piršto. Tai pamatęs, jis sėdo į savo automobilį ir grįžo namo, kur išsikvietė policiją. A. G. važiavo paskui jį ir jį susistabdė jau pravažiavęs savo namus, todėl suprato, kad šis norėjo jį sužaloti, nes keistai manevravo ir specialiai jį sekė bei sustabdė, kai jis jį aplenkė. A. G. iš mašinos taip pat išlipo jau turėdamas rankose diržą. Jis tik spėjo paklausti A. G., ką jis daro ant kelio ir daugiau nieko nespėjo jam pasakyti – šis puolė link jo su krovinių tvirtinimo diržu. Jis A. G. jokių smūgių nesudavė, jam negrasino (el. b. l. 35-38).

Liudytojas R. G. duoti parodymus prieš savo šeimos narį - tėvą A. G., atsisakė (el. b. l. 72-73).

Iš A. M. 2023 m. rugsėjo 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad jis nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 5 d. apie 17 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. pažymėtais namais, gatvėje, iš matymo pažįstamas A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., jam išlipus iš automobilio, krovinių tvirtinimo diržo sagtimi kelis kartus trenkė per dešinės rankos pirštus, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kūno sužalojimą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarką (el. b. l. 6-15).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. konstatuota muštinė žaizda dešinės plaštakos III-ame piršte, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietu buku riboto paviršiaus daiktu paveikus dešinę plaštaką ir dilbį ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. rugsėjo 5 d. ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (el. b. l. 62-64).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. G. savanoriškai pateikė diržo įtempėjo sagtį (el. b. l. 74-76), kuris daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas (el. b. l. 80-82) ir grąžintas savininkui (el. b. l. 86-92).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., ties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažymėtais namais, gatvėje. Danga grįsta asfaltbetoniu, važiuojamosios kelio dalies viduryje matomos rudos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Įvykio vietoje daiktų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui tirti, nerasta ir nepaimta (el. b. l. 6-19).

Iš 2023 m. spalio 20 d. A. M. pareiškimo matyti, kad A. G. jam padarytą žalą atlygino (el. b. l. 51).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Kaltinamojo kaltę jam padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo kaltės prisipažinimo, patvirtina nukentėjusiosios parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusysis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, išsamiai paaiškino tarp jo ir kaltinamojo A. G. vykusio konflikto aplinkybes. O būtent tai, kad kaltinamasis, kaip ir nukentėjusysis po manevravimo kelyje, su transporto priemonėmis, sustojo šalikelėje, nukentėjusysis sustojo priekyje kaltinamojo, po ko jie abu išlipo iš automobilių, ir kaltinamasis pasiėmęs iš savo automobilio krovinių tvirtinimo diržą su metaline sagtimi, pradėjo eiti link nukentėjusiojo ir pradėjo diržą sukti, kuriuo trenkė nukentėjusiajam per ranką, trenkė keletą kartų, po ko pradėjo stipriai kraujuoti nukentėjusiojo ranka. Analogiškas aplinkybes apie sužalojimo mechanizmą nurodė ir pats kaltinamasis A. G., kuris neneigė trenkęs nukentėjusiajam A. M., nes kaip pats teigė manė, kad nukentėjusysis jį sumuš, nors jokių realių smurtinių veiksmų jo atžvilgiu ir neatliko. Tai, kad nukentėjusiajam A. M. buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. M. konstatuota muštinė žaizda dešinės plaštakos III-ame piršte, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietu buku riboto paviršiaus daiktu paveikus dešinę plaštaką ir dilbį ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. rugsėjo 5 d. ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (el. b. l. 62-64). Tuo tarpu aplinkybę, kad smurtiniai veiksmai prieš A. M. buvo panaudoti būtent kaltinime nurodytu laiku ir vietoje patvirtina 2023 m. rugsėjo 5 d. nukentėjusiojo pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką (el. b. l. 6-15) ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., ties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažymėtais namais, gatvėje. Danga grįsta asfaltbetoniu, važiuojamosios kelio dalies viduryje matomos rudos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes (el. b. l. 6-19). Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuotos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują, patvirtina, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymuose nurodytą aplinkybę, kad po to, kai kaltinamasis A. G. keletą kartų trenkė krovinių tvirtinimo diržo sagtimi nukentėjusiajam per ranką, iš plaštakos pradėjo smarkiai kraujuoti. Taigi, aptartų duomenų visumoje, konstatuotina, kad kaltinime inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės pasitvirtino visa apimtimi ir A. G. yra pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, spręstina, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą, byloje yra 2023 m. spalio 20 d. A. M. pareiškimas, kad A. G. jam padarytą žalą atlygino (el. b. l. 51). Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (e. b. l. 156-159).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl menkavertės priežasties, pasirinkus priešingą įstatymas konfliktų sprendimo būdą, į tai, kad kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Įvertinama, kad kaltinamasis yra baustas administracine tvarka (el. b. l. 146-148) psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (el. b. l. 140), atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, o darbovietės charakterizuojamas teigiamai (el. b. l. 143).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros bei paskirti įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (el. b. l. ) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti panaikinti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržo įtempėjo sagtis pagal pakvitavimą grąžinta savininkui A. G. (el. b. l . 86-92), įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, paliktina savininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 421 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Išaiškintina, kad laisvės apribojimo bausme nuteisti asmenys turi atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos.

Kaltinamajam A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržo įtempėjo sagtį grąžintą savininkui, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, palikti savininkui naudotis savo nuožiūra.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.