- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- 1-1116-543/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44769-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Advokatai
- Lina Gervelienė
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, , gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. G. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018 m. rugsėjo 15 d. 16.30 val., Alytaus r., Pivašiūnų sen., Čižiūnų k., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „C. V.”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklausančią V. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.11 promilės etilo alkoholio.
Kaltinamasis R. G. kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. svečiavosi pas sugyventinius V. A. ir A. J., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Taip pat viešėjo Vilės kaimynai. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apsvaigęs nuo alkoholio, sugalvojo pasivažinėti. Pas J. paprašė automobilio, kartu su savimi važiuoti V kaimynę. Tikėjosi pasivažinėti ir sugrįžti, tačiau nežinodamas vietovių, bevažinėdamas pasiklydo. Kai sustojo, prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Jis pripažįsta, kad vairavo būdamas neblaivus, taip pat jam anksčiau yra atimta teisė vairuoti dėl vairavimo neblaiviam, Teisė vairuoti jam atimta taip pat už vairavimą neblaiviam, todėl vairuoti transporto priemones iki šiol neturi teisės.
Kaltinamasis R. G. kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino, skiriant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nutarta atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, priimant nuosprendį, remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais:
Liudytoja V. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. su savo sugyventiniu A. J., R, E, R, jai ir A priklausančiu automobiliu „C. V.“, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esančią A draugo sodybą pabaliavoti. Automobilį su A pirkę prieš mėnesį už 750 eurų. Apie 16-17 val. jie jau buvo apgirtę. Ji su A atsigulė miegoti. Automobilio raktelius eidama miegoti pasidėjo kambaryje ant stalo. E ir R paliko toliau begeriančius. R jau buvo užmigęs dėl girtumo. Po poros valandų atsibudusi pamatė, kad nėra mašinos. R miegojo. Nebuvo R ir E, bei automobilio. Suprato, kad jie išvažiavo automobiliu. A pasakė kad R jo prašė duoti mašinos, bet jis pasakė, kad mašinos neduos (b. l. 33-34).
Liudytojas A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 13-14 val. su sugyventine V, kaimynais R. S., E. M. ir R nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pabaliavoti. Nuvažiavo su jo ir V automobiliu „C. V.“, kurį kartu pirkę prieš mėnesį laiko. Automobilį registravo V vardu. Visi gėrė alkoholį. Apie 16-17 val. jis apgirto ir nuėjo miegoti. Prieš nueinant miegoti, R prašė duoti jam automobilio raktelių. Jam pasakė, kad automobilio neduos, o V, išgirdusi, kad prašo tų raktelių, nuėjo į mašiną, paėmė raktelius ir padėjo kambaryje. Tada jis nuėjo miegoti. Atsibudo tik po kelių valandų, sužinojo kad jo mašina sulaikyta (b. l. 36-37).
Liudytoja E. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 13-14 val. su kaimynais V, jos sugyventiniu A, R, jų draugu R, nuvyko į sodybą ir baliavojo iki vakaro. Visi pasigėrė, R, A ir V nuėjo miegoti. Ji atsimena, kad R kvietė ją važiuoti, paskui jie važiavo V automobiliu, pasiklydo, važinėjo kažkokiais keliukais, sustojo ir atvažiavo policija. Kai vairavo, tai ji matė, kad R yra neblaivus. Ji negirdėjo, kad R būtų prašęs pas V arba A leisti važiuoti jų automobiliu (b. l. 39-40).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio K. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d., 16.15 val. patruliuodamas gavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą apie neblaivų vairuotoją, automobiliu „C. V.“ važiuojantį nuo Užukalnių k., Pivašiūnų sen., link Mikalavo k. Minėtą automobilį sustabdė Čižiūnų k., Pivašiūnų sen., Alytaus r. Automobilį vairavo R. G.. Iš vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, svirduliavo. Apie 16.44 val. alkoholio kiekio matuokliu, R. G. nustatytas 2,38 promilių girtumas. Vairuotojas neneigė, kad yra vartojęs alkoholio (b. l. 8).
Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota automobilio „C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) stovinčio Čižiūnų k., Pivašiūnų sen., Alytaus r., ties ženklu „Užukalnys“ apžiūra (9-18). Po apžiūros automobilis saugojamas automobilių saugojimo aikštelėje Alytaus r., Užubalių k., Ūdrijos kelias 24, MB „Užubalis“ (b. l. 19).
Specialisto išvada Nr. T-A 9308/2018(01) patvirtina, kad ištyrus R. G. kraują, paimtą 2018 m. rugsėjo 15 d., 17.20 val., kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 promilės etilo alkoholio (b. l. 27).
Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad automobilis „C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę MB „Užubalis“ (b. l. 20).
Nutarime grąžinti daiktus nurodyta, kad automobilis „C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) grąžintas V. A. saugoti iki bylos išnagrinėjimo teisme (b. l. 24).
Informacija apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, patvirtina, kad automobilio „C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkė – V. A. (b. l. 28).
Duomenys iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės rodo, kad automobilio „C. V.“, atitinkančio V. A. priklausančio automobilio „C. V.“, parametrus, vidutinė kaina Lietuvoje yra 670 eurų (b. l. 29).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie yra pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti išvadą, kad R. G., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Kaltinamasis R. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, suprato, kad vairuoja būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, taigi jis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Iš pažymos apie teistumus (b. l. 62-63) matyti, kad kaltinamasis yra teistas, tačiau teistumai yra išnykę, todėl laikomas neteistu. Visgi, ši aplinkybė vertinama kaip charakterizuojanti jo asmenybę. Ypač svarbu paminėti ir akcentuoti aplinkybę, jog tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė jau ne pirmą kartą. Nors nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau praeityje buvo baustas už analogišką kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl to jam buvo atimta teisė vairuoti, kurios įstatymų nustatyta tvarka neįgijęs iki šiol. Akivaizdu, kad šis padarytas nusikaltimas, pažeidžiant kelių eismo taisykles, nėra atsitiktinis, kaltinamasis reikiamų išvadų iš ankstesnio teistumo ir nubaudimo nepadarė, savo elgesio reikiama linkme nekoregavo, vairavo automobilį, kai nustatytas girtumas viršijo 2 promiles, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet aplinkiniams, todėl, teismo vertinimu, siekiant nubausti R. G. adekvačia jo padarytai nusikalstamai veikai bausme, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis –laisvės atėmimas – geriausiai atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. R. G. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė, neviršijanti sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Įvertinus kaltinamojo gynėjos teismui pateiktus įrodymus, jog kaltinamasis gyvena ir prižiūri savo motiną, kuriai nustatyta organinė depresija (b. l. 86), šiuo metu dirba, kritiškai vertina savo veiksmus, teismas mano, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pagal BK 68 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki trejų metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamajam R. G. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,11 promilės, akivaizdu, kad vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, taip keldamas realų pavojų tiek sau, tiek keleivei ir aplinkiniams. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam nustatyto girtumo laipsnį, mano, jog šiuo atveju kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis transporto priemonę neblaivus vairavo ne pirmą kartą, nustatytinas maksimalus trijų metų terminas.
Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir vairuodamas kitam asmeniui priklausančią kelių transporto priemonę. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kadangi konfiskuotinas turtas – automobilis „C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso kitam asmeniui, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 670 eurų su PVM (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2018 m. rugsėjo 15 d. 16.44 val., paleistas 2018 m. rugsėjo 17 d. 11.30 val. (b. l. 41-42, 43), šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis).
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.
.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 304-307 straipsniais,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubausti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. G. galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, R. G. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Remiantis baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. G. laikiną sulaikymą nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 16.44 val. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. 11.30 val. (dvi paras).
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu ir 72 straipsnio 1, 5 dalimis, skirti R. G. baudžiamojo poveikio priemones: draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams; turto konfiskavimą, išieškant iš R. G. valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 670 (šešis šimtus septyniasdešimt) eurų.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.