- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-09
- Bylos Nr.
- 1S-263-202/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas, Virginija Čekanauskaitė
- Nuteistasis
- S. Ž.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Čekanauskaitės, Viktoro Kažio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. Ž. skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. Ž. prašymas dėl bausmės sušvelninimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu S. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį (devyni nusikaltimai), BK 150 straipsnio 4 dalį (septyniolika nusikaltimų), BK 153 straipsnį (trys nusikaltimai), BK 140 straipsnio 2 dalį. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams su 500 Lt bauda.
Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalis dėl S. Ž. paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 ir 64 straipsnius pakeista. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, nuteistajam S. Ž. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos visos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios subendrintos bausmės pridėta dalis, t. y. šeši mėnesiai neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir 1250 Lt bauda, paskirti Šiaulių apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų šešiems mėnesiams ir 1250 Lt bauda.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartimi nuteistojo S. Š. kasacinis skundas atmestas.
2016 m. birželio 23 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistojo S. Ž. prašymas, vadovaujantis BK 56 straipsnio, BK 62 straipsnio 3 dalies, BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto, BK 68 straipsnio 4 dalies bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatomis, paskirti jam švelnesnę bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi šį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis S. Ž. nenurodė baudžiamojo įstatymo straipsnio, kurio nuostatos ar pakeitimai lengvintų jo teisinę padėtį. Teismas nustatė, kad bausmės rūšies, jos dydžio nustatymas, bausmės individualizavimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas, todėl nėra pagrindo nuteistajam S. Ž. paskirti švelnesnę bausmę. Be to, teismas pažymėjo, kad klausimą dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo sprendžia teismas, tik gavęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą.
Nuteistasis S. Ž. skunduose prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį.
Skunduose nurodoma, kad 2012 m. liepos 1 d. ir 2013 m. sausio 1 d. buvo pakeistas BK ir BVK, dėl to nuteistojo teisinė padėtis pablogėjo. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas netinkamai įvertino šias aplinkybes. Naujai įsigaliojusios BVK 158 straipsnio nuostatos draudžia asmeniui, nuteistam pagal BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalis, BK 150 straipsnio 3 ir 4 dalis, BK 151 straipsnio 2 dalį, BK 151¹ straipsnį, BK 153 straipsnį, taikyti lygtinį paleidimą. Atsižvelgdamas į BK 3 straipsnio nuostatas, nuteistasis mano, kad pataisos namų administracija nepagrįstai nenagrinėja klausimo dėl jo lygtinio paleidimo. Nagrinėjamu atveju taikytinos švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį nustatantis įstatymas. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis pataisos namuose charakterizuojamas teigiamai.
Be to, nuteistasis teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nepagrįstai nuteistajam S. Ž. paskyrė griežtesnę laisvės atėmimo bausmę nei pirmosios instancijos teismas. Nuteistojo manymu, apeliacinės instancijos teismas negalėjo sugriežtinti laisvės atėmimo bausmės, kadangi nuteistasis buvo pateikęs apeliacinį skundą dėl paskirtos bausmės sušvelninimo. Nuteistasis taip pat teigia, kad yra pagrindas perkvalifikuoti jo padarytas nusikalstamas veikas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. Ž. skundas atmetamas.
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo S. Ž. prašymas sušvelninti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra teisėta ir pagrįsta.
Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs. Pagal BPK nuostatas įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama tik BPK 362¹ straipsnio tvarka, tačiau tik tada, kai reikia taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Nuteistojo skunduose nenurodytas po nuosprendžio priimtas baudžiamasis įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis nuteistojo S. Ž. teisinę padėtį. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai nustatė, kad BK 56 straipsnio, BK 62 straipsnio 3 dalies, BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto, BK 68 straipsnio 4 dalies nuostatos neturi įtakos nuteistojo S. Ž. teisinei padėčiai, taip pat jam paskirtos bausmės dydžiui, todėl negali būti pagrindu švelninti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Be to, bausmės skyrimui reikšmingų bylos aplinkybių nustatymas, jų teisinis įvertinimas bei BK nuostatų dėl bausmės skyrimo taikymas yra baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančio teismo kompetencija. Iš naujo vertinti byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nuosprendyje, motyvuojant S. Ž. paskirtų bausmių rūšį ir dydžius, visos bausmei reikšmingos aplinkybės buvo aptartos ir įvertintos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam paskirtos bausmės klausimas buvo sprendžiamas baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuteistojo S. Š. kasacinį skundą atmetė. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo S. Ž. argumentai dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžio neteisėtumo atmetami kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Nuteistojo prašymas perkvalifikuoti jo padarytas nusikalstamas veikas yra abstraktaus pobūdžio bei niekuo nepagrįstas, todėl jį patenkinti taip pat nėra jokio pagrindo.
Skunduose nuteistasis ginčija Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sprendimus atsisakyti lygtinai paleisti nuteistąjį S. Ž. iš pataisos įstaigos, tačiau nenurodo konkretaus komisijos sprendimo. Be to, nuteistasis teigia, kad komisija netinkamai taiko BVK nuostatas. Pažymėtina, kad BVK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Todėl skunduose pateikti argumentai dėl BVK 158 straipsnio anksčiau galiojusios redakcijos taikymo yra neteisingi. Aplinkybės, apibūdinančios S. Ž. elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, gali būti svarbios sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo S. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį.
Nutartis yra neskundžiama.