Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006-12-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimu; 2) 2013-07-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (5 epizodai ), 63 straipsnį - 8 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį; bausmę atlikęs, 2014-05-26 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. 2015 m. gegužės 1 d., apie 18.50 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.36 ‰ girtumo laipsnis), konflikto metu nukentėjusiajai sugyventinei V. B. tempė suėmęs už plaukų ir dešinės rankos plaštakos viršutine dalimi vieną kartą sudavė nukentėjusiajai V. B. į veidą ties lūpa, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai V. B. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais D. Ž. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

D. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino ir parodė, kad kartu su V. B. kartu yra 15 metų, veda bendrą ūkį ir kartu gyvena, turi bendrą dukrą S. B., jai 13 metų, konflikto metu dukros namie nebuvo. 2045-05-01 apie 13.00 val. po darbo grįžo į jų bendrai nuomojamą butą, (duomenys neskelbtini), V. gamino pietus, jis eidamas namo nusipirko degtinės 0,7 l. Grįžo namo, su V. gėrė degtinę, tuomet apie 15.00 ar 16.00 val. ji paskambino savo draugui A., pakvietė ateiti į svečius, jo pavardės ir kontaktų nežino. Tuomet, palikęs V. namie, nupirko dar vieną tokios pačios talpos degtinės butelį. A. atėjo apie 16.00 val., tiksliai pasakyti negali. Jiems sėdint kambaryje, geriant V. kartu su A. nuėjo prie kompiuterio, kuris buvo tame pačiame kambaryje, jis pamatė, kaip jie apsikabino, dėl to supyko ir pradėjo pavydėti. Tiksliai kaip prasidėjo konfliktas, nupasakoti negali, bet kai pradėjo bartis, A. išėjo iš namų. Prisipažįsta, kad dėl girtumo jis įvykio aplinkybių neatsimena, negali nupasakoti, kaip sudavė V. ir tempė už plaukų, tačiau su įtarimu sutinka visiškai, kadangi buvo labai piktas ir galėjo V. suduoti, kumščiu ar delnu nepamena, tempti už plaukų. Savo kaltę pripažįsta, sutinka, kad išprovokuotas galėjo padaryti veiksmus, kurie nurodyti įtarime (b. l. 21). 2015 m. gegužės 18 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. Ž. parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, kaltę pripažįsta, įpykęs trenkė plaštaka Vaidai į lūpą ir tempė už plaukų, dėl to atsiprašė ir jie susitaikė, nuo konflikto alkoholio nebevartoja (b. l. 30). 2015 m. gegužės 23 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. Ž. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, jų nekeičia (b. l. 33).

Nukentėjusiosios V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-05-01, apie 13.00 val., jos sugyventinis D. Ž. grįžo į namus (duomenys neskelbtini), po darbo, ji gamino pietus, jis atsinešė butelį degtinės, jie jį kartu išgėrė. Pažymi, kad į svečius atėjo jų draugas A.. D. A. visuomet jaučia pavydą ir konkurenciją dėl jos dėmesio. D. išgėręs savęs nekontroliuoja, pyksta, tampa labai emocionalus. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad ji kartu su A. atsisėdo prie kompiuterio, norėjo pažiūrėti autobusų grafiką, kadangi A. ruošėsi į namus. Tuomet atsistojo ir nuėjo į virtuvę, jai grįžus į kambarį, D. atsistojo, priėjo prie jos ir viena ranka (kaire) suėmė už plaukų, o dešinės rankos plaštakos viršutine dalimi trenkė jai į veidą ties lūpa. Tuomet iš karto paleido. Fizinį skausmą juto, todėl iškvietė policiją. Po šio įvykio D. jos atsiprašė, kaltę pripažino, jie nori susitaikyti ir nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 9).

Garso įrašo, gauto 2015-05-07 elektroniniu paštu iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2015-05-25 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jo apžiūrėjus garso įrašą nustatyta, kad 2015-05-01 pagalbos telefonu kreipėsi V. B., nurodydama, kad neblaivus sugyventinis D. Ž. praskėlė jai lūpą, jis agresyvus, geria tris mėnesius. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (b. l. 14-16).

Blaivumo patikrinimo testo rezultatais, kurie patvirtina, kad 2015-05-01, 20.03 val., D. Ž. alkotesteriu nustatytas 2.36‰ girtumo laipsnis (b. l. 38).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Jie patvirtina, kad kaltinamasis D. Ž. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei V. B., t. y., kad 2015 m. gegužės 1 d., apie 18.50 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.36‰ girtumo laipsnis), konflikto metu nukentėjusiajai sugyventinei V. B. tempdamas suėmęs už plaukų ir dešinės rankos plaštakos viršutine dalimi vieną kartą suduodamas jai į veidą ties lūpa sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog neprisimena visų įvykio aplinkybių ir negali papasakoti, kaip sudavė sugyventinei ir tampė ją už plaukų, tačiau duodamas paaiškinimus jis iš esmės sutiko su tuo, kad galėjo suduoti V. B. į veidą bei tempti ją už plaukų, taip pat nurodė nukentėjusiosios atsiprašęs ir su ja susitaikęs. Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu D. Ž. buvo neblaivus, todėl kai kurių aplinkybių galėjo neužfiksuoti ir neprisiminti visų savo veiksmų. Remdamasis minėtais įrodymais teismas kaltinimo faktines aplinkybes pripažįsta įrodytomis. Veika baigta. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ji kvalifikuota teisingai.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. Ž. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, bei jos dydžiu (b. l. 62-65).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį - sugyventinę), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį D. Ž. – anksčiau teistas (b. l. 39, 40), baustas administracine tvarka (b. l. 43-45), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje gydytas nuo 2011-03-02 iki 2011-03-07, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė (b. l. 50), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą įrašytas nuo 2011-03-02 (b. l. 51), specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-250/2015 nurodyta, kad D. Ž. dėl alkopriklausos skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 52). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 12 mėnesių - šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Prokuroro siūlomi BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti įpareigojimai – būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri gali būti skiriama kartu su bausme, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų, tame tarpe smurtinių, nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, D. Ž. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, kaltinamasis D. Ž. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-05-01, 19:20 val., iki 2015-05-02, 13.50 val. (b. l. 17, 25). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para), įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 22,24) - paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Įskaityti į bausmę D. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-05-01, 19:20 val., iki 2015-05-02, 13.50 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

D. Ž. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Kaltinamajam D. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.