Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A–9–417/2010

Teisėja N. B. Teisėja Nijolei Bagdonienei Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.5.

2010 m. birželio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. O. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. O. buvo pripažintas kaltu pagal BK 132 str. 3 d. ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., bausmės vykdymas Ž. O. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per vienerius metus atlyginti nukentėjusiesiems V. Z. ir K. Z. 38413Lt turtinę žalą ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 68 str., nuteistajam Ž. O. uždrausta dvejus metus naudotis teise vairuoti vandens transporto priemones.

Civilinis nukentėjusiųjų V. Z. ir K. Z. ieškinys dėl 61667,02 Lt turtinės bei po 200000 Lt kiekvienam neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies: iš Ž. O. V. Z. ir K. Z. naudai priteisti: 38413 Lt turtinės žalos ir po 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 169,42 Lt kelionės išlaidų ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų. Kita ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 132 str. 3 d. už tai, kad 2007 m. liepos 14 d., apie 22.35 val., Šilutės r., Šyšos k., turėdamas 2007-05-24 jam išduotą tarptautinį laivavedžio kvalifikacinį liudijimą Nr. duomenys neskelbtini, kuris suteikia teisę valdyti neriboto galingumo pramoginį laivą, ir vesdamas M. R. priklausantį pramoginį laivą „CHAPARRAL-2550S“, kurio registracijos Nr. duomenys neskelbtini, variklio galingumas 275 AG, Atmatos upe apie 400–500 m atstumu nuo Rusnės tilto vakarų kryptimi, pažeidė Vidaus vandenų laivybos taisyklių 10 punkto reikalavimą, nurodantį, kad „kiekvieno laivo įgula privalo nuolat vykdyti vizualinį ir akustinį stebėjimą, taip pat ir stebėjimą visais turimais įrenginiais, atsižvelgdama į esamas aplinkybes ir sąlygas, kad galėtų įvertinti situaciją ir susidūrimo pavojų“; 11 punkto reikalavimą, nurodantį, kad „kiekvienas laivas privalo plaukti tokiu greičiu, kad jis galėtų atlikti privalomus ir efektyvius veiksmus susidūrimui išvengti ir būtų sustabdytas tokiu nuotoliu, kuris yra būtinas esamomis sąlygomis“; 12.1., 12.4 punktų reikalavimus, nurodančius, kad „pasirinkdamos saugų greitį visų laivų įgulos turi įvertinti <...> matomumą“, „laivo manevrines savybes ir ypač nuotolį, būtiną laivui visiškai sustabdyti ir jį valdyti esamomis sąlygomis“; 211 punkto reikalavimą, nurodantį, kad „pramoginiai laivai riboto matomumo sąlygomis (kai matomumas mažesnis kaip 0,5 km)....“ „gali plaukti tik laivo korpusui esant vandenyje“, t. y. nevykdė pastovaus ir efektyvaus stebėjimo, nepasirinko saugaus plaukimo greičio, neatliko privalomų ir efektyvių veiksmų susidūrimui išvengti, neįvertino aplinkos ypatybių, po saulės nusileidimo plaukė esant iškilusiai priekinei laivo korpuso daliai, dėl to nepastebėjo pavojaus iki pat susidūrimo su vandens motociklu „Yamaha FX Cruiser“, registracijos Nr. duomenys neskelbtini, vairuojamu G. Z. , užplaukė forštevniu ant laivagalinės vandens motociklo dalies ir jo vairuotojo, taip dėl neatsargumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, atėmė gyvybę G. Z. , kuris dėl įvykio metu patirtų sužalojimų – širdies tamponados, kuri susidarė nuo stipraus kūno sumušimo metu plyšusios aortos kylančios dalies ir kraujo sutekėjimo į širdplėvės ertmę, – mirė įvykio vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas patikrinęs Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendį konstatuoja, kad apeliantas Ž. O. yra iš dalies teisus, teigdamas, jog apylinkės teismas neanalizavo liudytojų parodymų, ekspertizių išvadų, todėl skundžiamas nuosprendis faktiškai yra nemotyvuotas. Nepaisant to, kolegija mano, jog Ž. O. kaltė dėl neatsargaus gyvybės atėmimo G. Z. įrodyta. Apelianto kaltę patvirtina šioje byloje teisėtais būdais gauti ir teisme patikrinti duomenys. Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Ž. O. kaltės ir veikos juridinio įvertinimo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

Tuo tarpu apygardos teismas, tirdamas liudytojų M. J. ir G. J. parodymus, priešingai, nei nurodo nuteistasis Ž. O. apeliaciniame skunde, nemano, kad šių liudytojų parodymai yra prieštaringi ir jais apylinkės teismas, grįsdamas apelianto kaltę, vadovavosi nepagrįstai.

Vertindama liudytojos G. J. parodymus, kolegija pažymi, kad liudytojos 2007-12-07 ir 2008-03-07 nurodytas skirtingas atstumas, buvęs tarp katerio ir vandens motociklo, nevertintinas kaip parodymų pakeitimas, o tik aplinkybių patikslinimas, kadangi pagrindinis šios bylos klausimas – ar Ž. O. vairuodamas katerį pažeidė Vidaus vandenų laivybos taisykles, t. y. specialias elgesio saugumo taisykles, dėl to neatsargiai buvo atimta G. Z. gyvybė.

Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad apie esmines įvykio aplinkybes, būtent, kad Ž. O. vairuojamas kateris užplaukė ant G. Z. vairuojamo vandens motociklo, liudytojai M. J. ir G. J. bei liudytojas E. J. parodė kiekvienoje apklausoje, be to, analogiškus parodymus minėtieji liudytojai patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, o liudytojas M. J. dar patikslino ir tai, jog nematė, kad kateris keistų plaukimo kryptį prieš atsitrenkdamas į vandens motociklą (t. 3, b. l. 49–51).

Abejoti pastarųjų liudytojų parodymų tikrumu apygardos teismas neturi pagrindo. Tiek liudytojai M. ir G. J. , tiek E. J. yra ne vietiniai, t. y. gyvena atitinkamai Klaipėdoje ir Tauragėje, įvykio dieną tiesiog ilsėjosi, poilsiavo prie Nemuno upės ir nei su nukentėjusiuoju, nei su nuteistuoju ar jo draugais pažįstami nebuvo, todėl jų parodymai vertintini kaip objektyvūs. Be to, apygardos teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, leidžiančių abejoti minėtųjų liudytojų parodymų autentiškumu bei tikrumu. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas E. J. įvykių aplinkybes iškart paviešino internetiniame puslapyje ir manyti, kad tai jis padarė apkalbėdamas vieną ar kitą įvykių šalių iš savanaudiškų tikslų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tuo tarpu vertindama liudytojo D. D. parodymus, kolegija akcentuoja, kad šio liudytojo parodymai iš esmės prieštarauja faktinėms byloms aplinkybėms bei liudytojų M. ir G. J. , E. J. parodymams, kurių tikrumu abejoti, kaip minėta, apygardos teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, jog duodamas parodymus apie vandens transporto priemonių susidūrimo mechanizmą liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. Z. vairuojamas vandens motociklo vairuotojas likus 2–3 metrams iki susidūrimo su kateriu, vairą staiga pasuko 180 laipsnių kampu ir taip „pakišo“ savo motociklo galą po katerio priekiu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tiek nuteistasis, tiek su juo kartu buvę draugai M. R. , K. J. ir A. R. bei Ž. O. žmonos brolis E. S. , tiek liudytojai M. ir G. J. bei E. J. niekada neminėjo G. Z. manevravimo prieš pat susidūrimą. Kolegijos nuomone, mažai tikėtina, kad apie liudytojo D. D. nurodytą motociklo manevravimą būtų pamiršę visi minėtieji proceso dalyviai ir to būtų likęs nepastebėję įvykio vakarą kateriu plaukęs Ž. O. bei jo draugai, juolab, kad visi vienodai parodė, jog G. Z. niekur šalia nebuvo, nes jis Mingės kaimo link išplaukė gerokai anksčiau, nei tą padarė Ž. O. su draugais, ir G. Z. staiga atplaukęs nuo kranto iš kairės pusės tiesiog trenkėsi į katerio priekį. Taigi, kaip minėta, D. D. parodymai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, todėl jais apygardos teismas netiki.

Vertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, apygardos teismas taip pat nemano, kad habil. dr., profesoriaus, tolimojo plaukiojimo kapitono V. P. Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto Laivybos katedros vedėjo pateiktos ekspertizės išvados neteisingos ir nepagrįstos, kad jomis negalima vadovautis sprendžiant Ž. O. kaltės klausimą dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 132 str. 3 d., padarymo.

Kaip matyti iš ekspertizės akto, atliekant ekspertizę buvo nustatyti abiejų laivų išoriniai pažeidimai, kurie atsirado laivų susidūrimo metu. Pramoginis laivas, reg. Nr. duomenys neskelbtini (modelis Chaparral - 2550S), turi aiškias forštevnio įbrėžas žemiau vaterlinijos ir dešiniajame laivo borte. Vandens motociklo „Yamaha FX Cruiser“ reg. Nr. duomenys neskelbtini susidūrimo metu pažeista laivagalio dešinė pusė virš vaterlinijos.

Iš ekspertizės išvadų nustatyta, kad pramoginis laivas, reg. Nr. duomenys neskelbtini (modelis „Chaparral- 2550S“) plaukė Atmatos upe pasroviui visu greičiu nuo Rusnės pusės. Vandens motociklas „Yamaha FX Cruiser“, reg. Nr. duomenys neskelbtini, plaukiojo Atmatos upėje ir prieš laivų susidūrimą turėjo nedidelį greitį, plaukdamas skersai Atmatos upės (galėjo būti inercinis judėjimas). Be to, nustatyta, kad pramoginio laivo, reg. Nr. duomenys neskelbtini (modelis „Chaparral - 2550S“) vairuotojas Ž. O. bei esantys jame keleiviai nematė priešais juos esančio vandens motociklo „Yamaha FX Cruiser“ reg. Nr. duomenys neskelbtini, judančio lėtai priešais pramoginį laivą, reg. Nr. N- 2484 (modelis „Chaparral - 2550S“). Ir nė vienas iš laivų nesiėmė būtinų veiksmų susidūrimui išvengti, todėl pramoginis laivas, reg. Nr. duomenys neskelbtini (modelis „Chaparral - 2550S“), susidūrė su vandens motociklu „Yamaha FX Cruiser“, reg. Nr duomenys neskelbtini, užplaukęs forštevniu ant laivagalinės vandens motociklo dalies ir vairuotojo. Ekspertizės išvadose konstatuota ir tai, kad tiesioginė šio įvykio priežastis – kelių veiksmų sutapimas: abiejuose laivuose, t. y. pramoginiame laive, reg. Nr. duomenys neskelbtini (modelis „Chaparral - 2550S“), ir vandens motocikle „Yamaha FX Cruiser“, reg. Nr. duomenys neskelbtini, nebuvo vykdomas pastovus stebėjimas, kaip to reikalauja Vidaus vandenų laivybos taisyklių 10 punktas, todėl pramoginiame laive, reg. Nr. duomenys neskelbtini (modelis „Chaparral - 2550S“), ir nebuvo pastebėtas priešais laivą esantis vandens motociklas „Yamaha FX Cruiser“ reg. Nr. duomenys neskelbtini, iki laivų susidūrimo. Pakankamai manevringame vandens motocikle „Yamaha FX Cruiser“, reg. Nr. duomenys neskelbtini, nebuvo panaudoti garsiniai signalai įspėti artėjantį pramoginį laivą, reg. Nr. duomenys neskelbtini (modelis „Chaparral - 2550S“), apie susidūrimo pavojų arba imtasi kitų veiksmų susidūrimui išvengti. Ir minėtų veiksmų ir sąlygų sutapimas buvo tiesioginė šio įvykio priežastis, dėl kurios susidūrė laivai ir buvo mirtinai sužalotas vandens motociklo „Yamaha FX Cruiser“, reg. Nr. duomenys neskelbtini, laivavedys.

Be to, ekspertizės išvadose nurodyta ir tai, jog pramoginis laivas, reg. Nr. duomenys neskelbtini (modelis „Chaparral - 2550S“), prieš įvykio kilimą buvo techniškai tvarkingas, turėjo visus būtinus registracijos ir techninio patikrinimo, kurį vykdo Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija, dokumentus (t. 1, b. l. 166–174).

Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu taipogi ekspertui V. P. buvo pateikti ir papildomi klausimai, į kuriuos šis atsakė papildomos ekspertizės išvadose (t. 1, b. l. 192–193). Minėtose išvadose konstatuota, kad jeigu pramoginio laivo „Chaparaal 255 OS“, reg. Nr. duomenys neskelbtini, vairuotojas Ž. O. būtų plaukęs nepažeisdamas Vidaus vandenų laivybos taisyklių (toliau „Taisyklių“) 11, 12 ir 211 punktų, t. y. pasirinkęs saugų greitį, ir plaukdamas laivo korpusui esant vandenyje būtų geras matomumas prieš laivo korpusą ir galėtų pastebėti vandens motociklą „Yamaha FX Cruiser“, reg. Nr. duomenys neskelbtini, iki susidūrimo ir išvengęs susidūrimo. Netgi jeigu pažeidęs „Taisyklių“ 10 punktą nepastebėtų vandens motociklo ir įvyktų susidūrimas, bet plauktų laivo korpusui esant vandenyje, būtų mažesnis plaukimo greitis ir susidūrimo metu pramoginio laivo „Chaparaal 255 OS“, reg. Nr. duomenys neskelbtini, forštevnio smūgis būtų tekęs į apatinę vandens motociklo dalį (korpusą), todėl būtų išvengta žmogaus žūties.

Taipogi išvadose nurodoma, kadangi byloje nėra duomenų, kad abu laivai, t. y. pramoginis laivas „Chaparral 255 OS“, reg. Nr. duomenys neskelbtini, ir vandens motociklas ,.Yamaha FX Cruiser“, reg. Nr. N-2564, judėjo viena kryptimi ir ruošėsi lenkti, todėl 42 „Taisyklių“ punktas, reglamentuojantis reikalavimą laivams judant viena kryptimi laikytis saugaus tarpusavio atstumo, atitinkančio esamas sąlygas ir aplinkybes, įskaitant laivo stabdymo kelią, netaikytinas šiai konkrečiai situacijai, o taikytini pirmos ekspertizės išvadų nurodyti „Taisyklių“ pažeidimai (punktai).

Ekspertizės išvadose, be to, konstatuota, kad „Taisyklių“ 48 punktas dubliuojamas 211 „Taisyklių“ punktu, bet 211 „Taisyklių“ punktas yra griežtesnis negu 48 „Taisyklių“ punktas, todėl laivybos taisyklėse priimamos griežtesnio punkto nuostatos bei 211 punktas yra vėlesnės redakcijos negu 48 punktas; 49 „Taisyklių“ punktas netaikytinas, kadangi pagal bylos duomenis laivai neplaukė vienas paskui kitą farvatoriuje; 53 „Taisyklių“ punktas taikytinas „Laivų įgulų veiksmams avarijų metu“, bet iki laivų susidūrimo negalima laikyti situacijos avarine, todėl 53 „Taisyklių“ punktas yra netaikytinas šiai situacijai, šią konkrečią situaciją apibūdina „Taisyklių“ 11 punktas; 55 „Taisyklių“ punktas netaikytinas ryšium su tuo, kad pažeistas „Taisyklių“ 10 punktas, dėl to pramoginio laivo „Chaparaal 255 OS“, reg. Nr. duomenys neskelbtini, vairuotojas Ž. O. nepastebėjo iki susidūrimo kito laivo; 123, 130 ir 137 „Taisyklių“ punktai taikytini esant ribotam matomumui, t. y. kai atmosferoje yra mechaninių priemaišų (rūkas, dulkės, dūmai, sniegas, lietus ir panašiai), dėl to sumažėja matomumo nuotolis. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų susidūrimo metu riboto matomumo sąlygų nebuvo, todėl nurodyti „Taisyklių“ punktai šiam atvejui negali būti taikomi; 232.2 ir 233.3 „Taisyklių“ punktai netaikytini tiesiogiai šiam atvejui, jie iš dalies patikslina „Taisyklių“ 10, 11 ir 12 punktus, kuriuos pramoginio laivo „Chaparral 255 OS“, reg. Nr. duomenys neskelbtini, vairuotojas Ž. O. pažeidė tiesiogiai.

Apeliacinės instancijos teismui ekspertas nurodė metodiką bei pateikė mokslinės literatūros sąrašą, kuria vadovaudamasis jis grindė savo išvadas, Šilutės r. apylinkės teismo 2007-10-16 nutartimi laivavedybos saugumo technikos ekspertizę buvo pavesta atlikti profesoriui V. P. , todėl atliktos ekspertizės atitinka Lietuvos teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus.

Teisėjų kolegija, ištyrusi minėtų ekspertizių išvadas, pažymi, kad Ž. O. apeliaciniame skunde nurodytų prieštaravimų, o būtent, jog tariamai pirmojoje ekspertizėje ekspertas V. P. , atsakydamas į klausimą, koks įvykio kilimo mechanizmas nurodė, kad vandens motociklas „Yamaha FX Cruiser“ plaukiojo Atmatos upėje ir prieš laivų susidūrimą turėjo nedidelį greitį, plaukdamas skersai Atmatos upės, tačiau papildomos ekspertizės išvadose ekspertas jau nurodo, kad laivai plaukė viena kryptimi, nenustatė. Abejoti V. P. pateiktų išvadų tikslumu ir pagrįstumu apygardos teismas neturi pagrindo. Todėl pastarasis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nuteistojo manymu, eksperto išvadose įvardyti skirtingi vandens transporto priemonių sugadinimai, nei buvo nustatyti Vidaus vandenų inspekcijos.

Iš Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pateiktos 2007-10-12 išvados Nr. AT- 06 matyti, kad buvo nustatyti: sulaužytas vandens motociklo vairo kolonėlės mechanizmas, nuplėšta sėdynė bei vandens motociklo dešiniojo šono galinėje dalyje aptiktos baltos spalvos dažų žymės. O pramoginio laivo forštevenyje matyti subraižymai, bet jų kilmė nenustatyta (t. 1, b. l. 142–143) Tuo tarpu ekspertas V. P. ekspertizės išvadose konstatavo, kad pramoginis laivas, reg. Nr. duomenys neskelbtini (modelis „Chaparral - 2550S“), turi aiškias įbrėžas foršteveniui žemiau vaterlinijos ir dešiniajame laivo borte. Vandens motociklo „Yamaha FX Cruiser“, reg. Nr. duomenys neskelbtini, susidūrimo metu pažeista laivagalio dešinė pusė virš vaterlinijos (t.1, b. l. 167–171). Teisėjų kolegijos nuomone, iš minėtųjų faktinių bylos duomenų akivaizdu, kad tiek Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcija 2007-10-12 išvadoje, tiek ekspertas V. P. pateiktose ekspertizės išvadose konstatavo tuos pačius vandens transporto priemonių pažeidimus, todėl ir šis Ž. O. apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nuteistasis Ž. O. apeliaciniame skunde taipogi nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nepasirinko saugaus greičio, nors ir ekspertas išvadose konstatavo, kad katerio greitis nebuvo didelis.

Akivaizdu, kad Vidaus vandenų laivybos taisyklėse nėra nurodomas konkretus laivo greitis, kuriuo vandens transporto priemonėms galima plaukti viename ar kitame konkrečiame vandens kelyje ar jo ruože, todėl kaskart, kiekvienu konkrečiu atveju laivavedžiui ir laivo įgulai tenka pareiga ir atsakomybė atsakingai įvertinus Taisyklių 12 p. nurodytus kriterijus pasirinkti tokį greitį, kad būtų galima užtikrinti stabilų vandens transporto priemonių judėjimą vandens keliais ir ypač atidžiai įvertinti nuotolį, būtiną laivui visiškai sustabdyti ir jį valdyti esamomis sąlygomis. Todėl vien ta aplinkybė, kad ekspertizės akte abstrakčiai konstatuota, jog katerio greitis nebuvo didelis, neleidžia teigti, kad pasirinktas greitis buvo saugus, leidžiantis užtikrinti stabilų transporto priemonės judėjimą.

Kaip matyti iš 2007-07-14 Atmatos upėje įvykusio įvykio mechanizmo, abu laivavedžiai, t. y. tiek Ž. O. , tiek ir G. Z. , pažeidė Vidaus vandenų laivybos taisykles. Tačiau, esant tokiai situacijai, kai abiejų vandens eismo dalyvių veiksmai, neveikimas gali būti susiję su kilusiais padariniais – laivų susidūrimu bei vieno iš laivavedžio žūtimi, būtina nustatyti, kurio laivavedžio veika vis dėlto buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

Faktinės bylos aplinkybės apygardos teismui leidžia teigti, kad pramoginio laivo „Chaparral- 2550S“ laivavedys Ž. O. tinkamai neįvertino valdomos transporto priemonės manevravimo galimybės, kitų vandens transporto priemonių galimo judėjimo intensyvumo bei nevykdė pastovaus vandens kelio stebėjimo. Taipogi, teisėjų kolegijos nuomone, net atsižvelgiant į tai, kad ekspertas V. P. ekspertizės išvadose konstatavo, jog katerio greitis nebuvo didelis, akivaizdu, kad Ž. O. taip pat nepasirinko tokio saugaus greičio, kuriam esant bet kokioms aplinkybėms jis būtų galėjęs suvaldyti vairuojamą katerį, šiuo konkrečiu atveju, laiku jį sustabdyti ar kitaip išvengti susidūrimo. Ž. O. neįvertino aptartų veiksnių ir pasirinko aiškiai per didelį greitį, kuris būtų buvęs saugus pagal esamą situaciją, juolab, atsižvelgiant į Ž. O. parodymus teisiamajame posėdyje, apie tai, jog stengėsi sustabdyt katerį bei nusukti nuo kelyje buvusio G. Z. vairuojamo vandens motociklo.

Teisėjų kolegija, analizuodama įvykio kilimo priežastis, be abejo, įvertina ir tai, kad vandens motociklo vairuotojas G. Z. įvykio metu buvo neblaivus, jo kraujyje rastas 2,08 prom., šlapime – 3,08 prom. etilo alkoholio. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, lemiamą reikšmę turėjo ne G. Z. elgesys, kurį lėmė alkoholio vartojimas, nes, kaip nustatyta iš faktinių bylos duomenų, tuo metu, kai Ž. O. vairuojamas kateris trenkėsi į nukentėjusįjį G. Z. , tai pastarasis judėjo lėtai, veikiamas tik inercijos jėgos.

Teisėjų kolegija darkart pažymi, kad Vidaus vandenų laivybos taisyklių 11p. nurodoma, jog kiekvienas laivas privalo plaukti tokiu greičiu, kad jis galėtų atlikti privalomus ir efektyvius veiksmus susidūrimui išvengti ir būtų sustabdytas tokiu nuotoliu, kuris yra būtinas esamomis sąlygomis. Minėtose taisyklėse nėra nustatytas minimalus laivo judėjimo greitis, kurio reikalavimo privalėtų paisyti laivavedžiai, todėl konstatuoti, jog G. Z. plaukdamas lėtai, šiuo atveju veikiamas inercijos jėgos, pažeidė saugaus eismo vandens keliu reikalavimą, nėra pagrindo.

Kaip nustatyta iš faktinių bylos duomenų, įvykis, kurio metu žuvo nukentėjusysis G. Z. , įvyko 2007-07-14, apie 22 val. Tądien saulė nusileido 21. 49 val., oras buvo giedras. Iš liudytojų M. ir G. J. bei E. J. parodymų, pažymėtina, stovėjusių krante, kai Atmatos upės plotis ties įvykio vieta apie 400 m, o laivų susidūrimas vyko ties upės viduriu, akivaizdu, kad matomumas buvo geras ir tikrai nebuvo tamsu, kaip teigia nuteistasis Ž. O. , kas jam galėjo sutrukdyti laiku pastebėti kitas vandens transporto priemones ir atitinkamai laiku imtis visų būtinų veiksmų siekiant išvengti laivų avarijos. Tačiau kolegija įvertina ir į tai, jog įvykio metu G. Z. vairuojamame vandens motocikle nebuvo įjungti žiburiai ir taip buvo pažeistas Vidaus vandenų laivybos taisyklių 140 p., reglamentuojantis, jog laivų ir plaustų žiburiais privaloma naudotis nuo saulėlydžio iki saulėtekio (naktį), taip pat esant ribotam matomumui. Tokiomis sąlygomis negalima bloginti šviesų matomumo arba jungti kitų šviesų, kurios gali būti klaidingai suprastos. Tačiau, kaip matyti iš konstatuotų faktinių bylos aplinkybių, šiuo konkrečiu atveju, G. Z. padaryti minėtų taisyklių pažeidimai nebuvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jo mirtimi, nes vis dėlto, jei Ž. O. būtų tinkamai stebėjęs aplinką, būtų pasirinkęs saugų greitį, be to, paisęs reikalavimo ne šviesiu parose metu judėti laivo korpusui esant vandenyje, jis nukentėjusįjį tikrai būtų laiku pamatęs, nes jį nuo kranto matė ir anksčiau minėtieji įvykio liudytojai, ir atitinkamai būtų galėjęs laiku imtis būtinų priemonių laivų susidūrimui išvengti, galiausiai smūgis, sukėlęs G. Z. mirtinus sužalojimus, esant Ž. O. valdomo laivo priekiui vandenyje, būtų tekęs ne tiesiogiai G. Z. kūnui, o šio valdomo vandens motociklo galinei daliai. Todėl nors G. Z. formaliai pažeidė Vidaus vandenų laivybos taisyklių reikalavimus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien konstatuoti žuvusiojo veiksmai nebuvo aplinkybė, nulėmusi nelaimingo atsitikimo kilimą, kurio metu ir žuvo G. Z. .

Vertinant nuteistojo Ž. O. skundo argumentą, jog G. Z. iš esmės valdė galingesnę transporto priemonę, nei jam suteikta teisė, teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančio vandens motociklo „Yamaha FX Cruiser“, įvykio dieną priklausančio G. Z. , pramoginio laivo bilieto kopijos matyti, kad šios transporto priemonės variklio galingumas – 108 kW. 1 kW (kilovatas) apytiksliai lygus 1,34 AG (arklio galia (AG) yra ne SI sistemos galios matavimo vienetas, todėl nėra bendro AG apibrėžimo, ir AG yra nerekomenduotinos ir keistinos kilovatais. Taigi 108 kW lygūs 144, 83 (108 * 1. 34 AG) arklio galių ( arklio jėgų), ir tai rodo, jog Ž. O. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog įvykio dieną G. Z. vairavo didesnio galingumo, t. y. 170 AJ, vandens transporto priemonę, nei jam leidžiama vairuoti pagal išduotą motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, nepagrįstas.

Neatsargus gyvybės atėmimas gali būti inkriminuojamas nustačius, kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos ir kilusių padarinių ryšys, kad pastarieji buvo dėsningas veikos rezultatas.

Konstatuotos faktinės bylos aplinkybės bei ištirti surinkti duomenys, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, kad Ž. O. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 132 str. 3 d., padarymo įrodyta visiškai, o apeliaciniame skunde nurodyti motyvai jo kaltės nepaneigia.

Apygardos teismas taip pat nemano, kad Ž. O. veiksmus, tariamą siekimą išvengti susidūrimo su G. Z. vairuojamu vandens motociklu, pažymėtina, kaip jau minėta, apie kurį nuteistasis parodė, po įvykio praėjus net aštuoniems mėnesiams, būtų galima traktuoti kaip kazusą. Byloje nėra neginčytinų ir objektyvių duomenų, leidžiančių teismui manyti, kad apeliantas Ž. O. , darydamas veiką, nesuprato, kad kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, nenumatė šių padarinių ir neturėjo ar negalėjo jų numatyti arba numatė tokius padarinius, bet jų nenorėdamas, ėmėsi atsargumo priemonių, kad išvengtų kito žmogaus mirties, tačiau ji įvyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo deklaruojamo bandymo išvengti laivų avarijos ikiteisminio tyrimo metu neminėjo nė vienas iš įvykio vakarą kateryje plaukusių nuteistojo draugų, be to, šios aplinkybės neminėjo nei liudytojai M. ir G. J. , nei E. J. bei D. D. . O teisiamajame posėdyje apie tai užsiminė tik liudytojas M. R. , kuriam apylinkės teismas teisiamajame posėdyje akcentavo, jog pastarojo parodymai skiriasi nuo duotųjų ikiteisminio tyrimo metu. Todėl Ž. O. deklaruojamas siekimas išvengti susidūrimo su G. Z. vairuojamu vandens motociklu traktuotinas kaip gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl jo atmesti nėra pagrindo.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus nustato CK 6.250 1 ir 2 dalys. Pažymėtina, kad CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, kiekvienam nukentėjusiajam nustatydamas po 50 000 neturtinės žalos atlyginimo dydį, šiuos dydžius nustatė, remdamasis CK 6.250 straipsnio 2 d. nurodytų kriterijų visuma, tačiau nepakankamai teisingai įvertino visas šiai žalai apskaičiuoti reikšmingas aplinkybes. Kolegija mano, kad šioje byloje yra pagrindas abejoti dėl priteisto neturtinės žalos dydžio, nes teismo nustatytas šios žalos dydis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, kurie leidžia atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusieji dėl savo sūnaus G. Z. netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiems padaryta neatsargiais nusikalstamais Ž. O. veiksmais, kuriais buvo mirtinai sužalotas G. Z. . Tačiau pažymėtina ir tai, kad žuvusysis G. Z. vandens transporto priemonę vairavo neblaivus, bei padarė kitus byloje konstatuotus grubius Vidaus vandenų laivybos taisyklių pažeidimus, todėl šios aplinkybės taip pat yra labai svarbios sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti bei priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Esant aptartų aplinkybių visumai teismo priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Įvertinusi šias aplinkybes bei vadovaudamasi išdėstytais argumentais, kolegijai yra pagrindas sumažinti civiliniams ieškovams priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, priteisiant jiems po 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes pirmosios instancijos teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, todėl tokio dydžio neturtinė žala prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Priteisiamas neturtinės žalos dydis mažinamas pakeičiant skundžiamą nuosprendį, kadangi netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas (BPK 328 str. 4 p.).

Kaip matyti iš byloje esančio 2009-06-22 išrašyto pinigų mokėjimo kvito, nukentėjusioji V. Z. advokatui R. N. už atstovavimą bei dokumento surašymą sumokėjo vieną tūkstantį litų. BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Todėl vadovaujantis minėtąja nuostata nukentėjusiosios V. Z. turėtos išlaidos prižintinos proceso išlaidomis, ir priteistinos iš nuteistojo Ž. O. .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p. teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendį pakeisti ir priteisti iš nuteistojo Ž. O. nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams V. Z. bei K. Z. po 25 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš Ž. O. V. Z. naudai 1000 Lt proceso išlaidų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.