- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- I-7062-609/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01573-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- N. Š.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
- 28.2Atsisakymas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Š. (N. Š.) skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1006-13501 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“.
Skunde, kurį patikslino (b. l. 2-4) nurodo, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius nepagrįstai atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, todėl, kad jis nepateikė prašomų dokumentų. Teigia, jog jis gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dėl kaimyniniame bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. spalio mėnesio pradėtų remonto darbų, pareiškėjo bute pradėjo skilinėti sienos, kristi plytelės. Nurodo, jog su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Teigia, jog 2017 m. spalio 16 d. viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ techninės priežiūros specialistas užfiksavo bute, adresu (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, o 2018 m. vasario 6 d. užfiksavo naujus įtrūkimus. Teigia, jog pareiškėjo bute pradėjus kristi virtuvės plytelėms 2018 m. gegužės 10 d. vėl buvo iškviestas techninės priežiūros specialistas. Pažymi, jog laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio dėl bute, adresu (duomenys neskelbtini), vykdomų remonto darbų, pareiškėjas patyrė žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 20-21) nurodė, jog ji su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog 2018 m. gegužės 17 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Nr. (2.3)-KLTP-1-1006 civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Paaiškina, jog prašyme buvo nurodyta, kad dėl 2017 m. spalio mėn. bute, adresu (duomenys neskelbtini), vykdomų remonto darbų, sutrūkinėjo pareiškėjo buto sienos, lubos, nukrito plytelės vonioje ir virtuvėje, todėl pareiškėjas siekia kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo. Pažymi, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (2.3) NO-2-4119 pareiškėjas buvo įpareigotas per 30 dienų pateikti dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti, kad įtrūkimai pareiškėjo bute atsirado dėl bute, adresu (duomenys neskelbtini), vykdytų remonto darbų bei pateikti dokumentus, patvirtinančius patirtos žalos dydį. Nurodo, jog 2018 m. birželio 13 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas Nr. (2.3)NTP-9-2864 pratęsti terminą reikalingiems dokumentams pateikti. Teigia, jog 2018 m. liepos 2 d. gautas pareiškėjo prašymas Nr. (2.3)NTP-9-3145 skirti jam advokatą. Pažymi, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2018 m. liepos 10 d. raštu Nr. (2.3) NO-2-5385 pareiškėjui pakartotinai nurodė pateikti prašomus dokumentus. Atsakovės teigimu, 2018 m. liepos 23 d. buvo gautas laisvos formos pareiškėjo prašymas Nr. (2.3)NTP-9-3492, tačiau prašomi dokumentai nebuvo pateikti. Teigia, jog per nustatytą terminą pareiškėjui nepateikus reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2018 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1006-13501 atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1006-13501 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, jog 2018 m. gegužės 17 d. pareiškėjas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 22-26).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (2.3) NO-2-4119 “Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo” (b. l. 36-37) pareiškėjas buvo informuotas, kad turi pateikti dokumentus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kad įtrūkimai jo buto sienose atsirado dėl bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vykdytų remonto darbų. Be to buvo prašoma pateikti pareiškėjo patirtos žalos dydį patvirtinančius dokumentus.
Kadangi per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (2.3) NO-2-4119 “Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo” nurodytą terminą pareiškėjas prašomų dokumentų nepateikė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1006-13501 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b.l. 5) pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 10 d.) (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba apima dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).
Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte numatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų.
Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatą būtent pareiškėjui, pageidaujančiam pasinaudoti antrine teisine pagalba, tenka pareiga pagrįsti konkretaus poreikio ir pakankamų prielaidų kreiptis į teismą su tam tikro turinio reikalavimu egzistavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2447/2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju matyti, jog kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (b. l. 27-29), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas (b. l. 30), viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 6 d., 2018 m. gegužės 10 d. apžiūros aktą (b. l. 31-32, 34), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 8 d. raštą (b. l. 33) ir nėra duomenų, jog kartu su prašymu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui buvo pateikti pareiškėjo reikalavimą pagrindžiantys dokumentai.
Esant nustatytai aplinkybei, jog pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, darytina išvada, jog atsakovė turėjo teisinį pagrindą taikyti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte numatytas teisines pasekmes ir pareiškėjui neskirti antrinės teisinės pagalbos.
KadangiValstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1006-13501 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.