- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-04
- Bylos Nr.
- AS-146-498-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- H.Lundbeck
- Atsakovas
- Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H.Lundbeck A/S atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H.Lundbeck A/S skundą atsakovui Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
teisme 2008 m. birželio 9 d. gautas H. Lundbeck A/S skundas, kuriuo prašoma:
1) panaikinti 2008 m. gegužės 23 d. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) sprendimą suteikti rinkodaros teisę vaistiniam preparatui Escitalopram - ratiopharm 5 mg, Escitalopram - ratiopharm 10 mg, Escitalopram -ratiopharm 15 mg ir Escitalopram - ratiopharm 20 mg;
2) įpareigoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą išbraukti vaistinį preparatą Escitalopram - ratiopharm 5 mg, Escitalopram - ratiopharm 10 mg, Escitalopram - ratiopharm 15 mg ir Escitalopram - ratiopharm 20 mg iš Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registro.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2008 m. gegužės 23 d. sprendimo, kuriuo suteikta rinkodaros teisė vaistiniam preparatui Escitalopram - ratiopharm 5 mg, Escitalopram - ratiopharm 10 mg, Escitalopram - ratiopharm 15 mg ir Escitalopram - ratiopharm 20 mg, galiojimą. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas motyvavo tuo, kad atsakovui suteikus rinkodaros teisę vaistiniam preparatui Escitalopram-ratiopharm, rinkodaros teisės turėtojas Ratiopharm Gmbh (Vokietija) ir(arba) jo įgaliotas atstovas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos įgyja teisę sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis (vaistinių preparatų didmeninio platinimo licencijų turėtojais), tiekti šį vaistinį preparatą Lietuvos Respublikos rinkai, įskaitant mažmeninę platinimo grandį (vaistines, gydymo įstaigas) bei galutinį vartotoją (pacientą), reklamuoti jį pacientams, specialistams (gydytojams ir vaistininkams), pateikti prašymą įtraukti šį preparatą į vaistinių preparatų kompensavimo sistemą, įrašant jį į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, pateikiant pasiūlymus dėl šio vaistinio preparato pardavimo pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamus viešojo pirkimo konkursus. Atitinkamai sumažėtų pareiškėjo platinamo vaistinio preparato Cipralex pardavimas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pradėjus platinti vaistinį preparatą Escitalopram-ratiopharm, jo paplitimas būtų plataus masto, kadangi teisės aktai reikalauja, jog kiekviena vaistinė, kurių šiuo metu yra apie 1500, užtikrintų bent minimalų registruotų vaistinių preparatų asortimentą jos veiklos vietoje. Todėl, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bet pripažinus, jog rinkodaros teisė vaistiniam preparatui Escitalopram-ratiopharm buvo suteikta pažeidus teisės aktų reikalavimus ir teismui panaikinus atsakovo sprendimą, pareiškėjui būtų padaryta žala iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kurią sudarytų negautas pelnas, be to, atsakovo sprendimas sukeltų neigiamas pasekmes plačiajai visuomenei, nes į rinką pateiktas vaistinis preparatas Escitalopram-ratiopharm turėtų būti atšauktas iš rinkos (surinktas iš vaistinių preparatų didmeninio platinimo bendrovių, vaistinių, gydymo įstaigų), o tai apsunkintų pacientų aprūpinimą vaistiniais preparatais, sutriktų pacientų gydymo schemos, skiriant vaistinį preparatą Escitalopram-ratiopharm ir derinant jį su kitais vaistiniais preparatais. Pareiškėjas mano, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartimi skundą priėmė, tačiau atmetė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad esminis kriterijus sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, yra teismo sprendimo įvykdymo galimybės. Sąlyga reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti yra ne tik teismo sprendimo įvykdymo negalimumas, bet ir ženklus jo įvykdymo apsunkinimas (tai gali būti susiję su sudėtingais technologiniais procesais, dideliais materialiniais, finansiniais ištekliais ar pan.). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.
Padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neapsunkintų teismo sprendimo vykdymo, o pareiškėjui atsiradusi žala galės būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka. Motyvas, kad atsakovo sprendimas sukeltų neigiamas pasekmes visuomenei, kadangi į rinką pateiktas vaistinis preparatas turėtų būti atšauktas iš rinkos, t.y. surinktas iš vaistinių preparatų didmeninio platinimo bendrovių, vaistinių, gydymo įstaigų, o tai apsunkintų pacientų aprūpinimą vaistiniais preparatais, sutriktų pacientų gydymo schemos, skiriant vaistinį preparatą Escitalopram-ratiopharm ir derinant jį su kitais vaistiniais preparatais, nelaikytas reikšmingu sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, nes esminiu kriterijumi sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą yra teismo sprendimo įvykdymo galimybės, tuo tarpu atšaukus vaistinį preparatą Escitalopram-ratiopharm iš rinkos, teismo sprendimo vykdymas nepasunkės ir nepasidarys negalimas. Be to, teismo konstatavimu, pritaikius pareiškėjo prašytą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra bei viešieji interesai.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį dalyje dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinimo panaikinti ir jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkinti. Pareiškėjas mano, jog teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
Pareiškėjas remiasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-375/2005, 2006 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-183/2006 ir 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2- 646/2005). Pareiškėjas pažymi, jog turi egzistuoti teisinis mechanizmas, kurio pagalba, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkirstas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Priešingu atveju asmens teisės galėtų likti realiai neapgintos.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės taip pat gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, ir yra prima facie (iš lot. - iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo.
Argumentas, jog atšaukus vaistinį preparatą Escitalopram - ratiopharm iš rinkos, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ir nepasidarys negalimas, pareiškėjo manymu, yra nepagrįstas. Pareiškėjas remiasi pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais ir nurodo, jog teismo procesas užtruks pakankamai ilgą laiko tarpą, todėl neteisėto vaistinio preparato pašalinimas iš rinkos sukels nemažas finansines išlaidas bei bus sudėtingas dėl vaistinio preparato galimo plataus paplitimo, t. y. bus sudėtinga atkurti iki priimto administracinio akto buvusią padėtį. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju yra reali tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsakovo priimtas sprendimas padarys jam didelę žalą (skundo pateikimo metu konkretaus tikėtinos žalos dydžio neįmanoma nurodyti, tikėtina, jog žalos dydį apskritai bus sudėtinga ir praktiškai neįmanoma nustatyti), susijusią su vaistinio preparato Cipralex pardavimų sumažėjimu, t.y. su negautomis pajamomis, taip pat atsirastų žala dėl dalies rinkos praradimo, kuria užimtų neteisėtai platintas vaistinis preparatas. Ši žala dar labiau padidėtų, pradėjus teisminį procesą dėl žalos atlyginimo, kadangi atsirastų papildomų nuostolių, susijusių su rinkos analizės atlikimu, siekiant nustatyti konkretų žalos dydį bei jį pagrįsti leistinais įrodymais, bylinėjimosi teismuose išlaidomis. Teisminis procesas gali užtrukti ilgą laiko tarpą ir būti neekonomiškas laiko atžvilgiu, tokiu būdu sukeliant papildomų sunkumų pareiškėjui. Teismo argumentas, jog atsiradusi žala galės būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka, pareiškėjo manymu, yra nepagrįstas. Pareiškėjas pažymi, jog gali būti sudėtinga arba neįmanoma atkurti iki sprendimo buvusią padėtį, susijusią su dalies rinkos praradimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas nėra vien tik būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Šios priemonės taikytinos ir siekiant užkirsti kelią didesnei žalai atsirasti. Akivaizdi didelės žalos reali atsiradimo tikimybė yra vienas iš pagrindų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas nurodo, jog nagrinėjamu atveju jis ginčija viešojo administravimo subjekto priimto akto teisėtumą. Konstatavus, jog sprendimas priimtas neteisėtai, būtų pripažinta, jog atsakovas veikė nepagrįstai, nesivadovaudamas teisės aktais. Tokiu atveju tretysis asmuo dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų įgytų tam tikrų teisių ir jomis galėtų nevaržomai naudotis, kol ginčas būtų nagrinėjamas teisme, tokiu būdu pažeidžiant konstitucinį ex injuria jus non oritur principą.
Pareiškėjas nurodo, jog visuomenė yra suinteresuota, kad kompetentingos valstybės institucijos priimtų teisėtus sprendimus, savo veiklą vykdytų skaidriai. Patenkinus pareiškėjo reikalavimus, būtų pažeistas viešasis interesas, nes į rinką pateiktas vaistinis preparatas Escitalopram-ratiopharm turės būti atšauktas iš rinkos. Todėl, siekiant apsaugoti viešąjį interesą bei visuomenę nuo neigiamų pasekmių, yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Tuo tarpu teismas nurodytų aplinkybių neįvertino, pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėjas pažymi, jog nesustabdžius ginčijamo administracinio akto galiojimo, jis realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, gali būti neįmanomas arba itin sudėtingas (būtų iš esmės neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti turtinę žalą, kurią būtų patyręs ir ateityje patirtų pareiškėjas). Pareiškėjo teigimu, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui - užtikrinti realią ir veiksmingą pareiškėjo teisių gynybą teisme, išvengti neatitaisomos (sunkiai atitaisomos) žalos, kuri gali atsirasti, jei skundžiamas aktas ginčo metu galiotų, o vėliau teismo sprendimu būtų panaikintas. Teigiama, jog laikinas ginčijamo akto galiojimo sustabdymas neturėtų esmingai pažeisti viešųjų ir trečiųjų asmenų interesų, net leistų juos užtikrinti, išvengti didesnės žalos privatiems ir visuomenės interesams, kuri galėtų atsirasti, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Ratiopharm Gmbh atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, jog pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, yra tik tuo atveju, kai bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas. Be to, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (2007 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007). Abstraktus reikalavimo užtikrinimo priemonių poreikio vertinimas nėra priimtinas. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, jog atskirajame skunde nepateikiama jokių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymas sumažintų būsimo galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo vykdymo kaštus. Pareiškėjo teiginiai paremti vien subjektyvaus pobūdžio spėjimais dėl sprendimo įvykdymo piniginės vertės ir objektyvaus pagrindo neturinčiomis tikimybėmis, nesudarančiomis jokios juridinės reikšmės, teismui sprendžiant reikalavimų užtikrinimo klausimą. Tiksliai nenurodant, kiek finansinių resursų pareikalautų sprendimo vykdymas, neužtikrinus reikalavimų šioje proceso stadijoje, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, teismo sprendimo įvykdymas ateityje pareikalautų mažesnių finansinių resursų. Realios grėsmės, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, buvimas, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, tinkamai nemotyvuotas. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, jog teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjui nėra užkertama galimybė, pasitelkiant teisės aktuose numatytas priemones, reikalauti patirtos žalos atlyginimo (2008 m. liepos 24 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-417/2008 bei 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-461/2008). Pažymima, kad atskirajame skunde nedetalizuojamas net orientacinis ateityje galimos patirti turtinės žalos dydis, o pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog ateityje kilsiantys nauji teisminiai ginčai dėl žalos atlyginimo dar labiau padidintų patiriamus nuostolius, yra susijusi ne su būsimo teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymu, o su kitų galimų teisinių pasekmių išvengimu, todėl pastarasis pareiškėjo teiginys apskritai neturėtų būti teismo vertinamas. Tretysis suinteresuotas asmuo teigia, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje administracinėje byloje pažeistų jo interesus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-646/2007), nes atsakovui priėmus skundžiamą sprendimą, trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo suteiktas pagrindas tikėtis, kad vaistinius preparatus Escitalopram-ratiopharm bus leidžiama teisėtai teikti Lietuvos rinkai ateinančius penkerius metus (iki rinkodaros teisės atnaujinimo pagal Farmacijos įstatymo 14 str. 5 d.) ir kad tokie jo lūkesčiai bus laikomi teisėtais bei ginami valstybės. Sustabdžius išduotų Escitalopram-ratiopharm rinkodaros pažymėjimų galiojimą ir tokiu būdu panaikinus galimybę juos tiekti rinkai, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, jo teisėti lūkesčiai būtų pažeisti. Teigiama, jog teismui patenkinus pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, iš esmės nenagrinėjus administracinės bylos, būtų pasisakyta ir dėl paties skundo pagrįstumo. Tretysis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad tik išsamiai įvertinus visas su nagrinėjama byla susijusias aplinkybes bei įrodymus, teismas gali priimti sprendimą, ar buvo pažeistas viešasis interesas, registruojant vaistinius preparatus Escitalopram-ratiopharm. Todėl pareiškėjo tvirtinimas, jog atsakovo sprendimo suteikti vaistams Escitalopram-ratiopharm rinkodaros pažymėjimus galiojimo nesustabdymas prilygtų viešojo intereso pažeidimui, yra nesuprantamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Šiuo atveju, kaip matyti ir pareiškėjo teismui pateikto skundo, buvo prašoma imtis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamo akto (2008 m. gegužės 23 d. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos sprendimo) galiojimo laikino sustabdymo iki įsiteisės teismo sprendimas byloje.
Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, būtina įvertinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes, nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitus principus. Priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą.
Pareiškėjas reikalavimą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia tuo, kad nepritaikius jo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnyje numatytas iki ginčijamo nutarimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkės arba net bus neįmanomas dėl galimo plataus preparato Escitalopram-ratiopharm paplitimo ir sumažėjusio pareiškėjo platinamo vaistinio preparato Cipralex pardavimo. Padarytos žalos dydį, pareiškėjo teigimu, bus sunku ar net neįmanoma nustatyti. Be to, atsakovo sprendimas sukels neigiamas pasekmes plačiajai visuomenei, nes į rinką pateiktas vaistinis preparatas Escitalopram-ratiopharm turės būti atšauktas iš rinkos (surinktas iš vaistinių preparatų didmeninio platinimo bendrovių, vaistinių, gydymo įstaigų), o tai apsunkins pacientų aprūpinimą vaistiniais preparatais, sutriks pacientų gydymo schemos, skiriant vaistinį preparatą Escitalopram-ratiopharm ir derinant jį su kitais vaistiniais preparatais. Pareiškėjo teigimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Pažymėtina, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį yra realiai gręsiantis teismo sprendimo įvykdymo negalimumas ar ženklus jo įvykdymo pasunkėjimas, jeigu tokios priemonės nebus pritaikytos. Šios priemonės nėra taikomos tik siekiant užkirsti kelią galimai žalai, kuri gali atsirasti dėl skundžiamo akto vykdymo iki teismo sprendimo priėmimo. Tam, kad pareiškėjo prašymu būtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, pareiškėjui nurodant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo galimą padaryti žalą, turi būti konstatuotas ne tik tokios žalos padarymo realumas, bet ir tai, kad dėl tokios žalos teismo sprendimą gali būti neįmanoma arba žymiai sunkiau įvykdyti.
Šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodo dėl skundžiamo akto galiojimo iki teismo sprendimo priėmimo jam galimai kilsiančias neigiamas pasekmes (nuostolius) dėl galimo vaistinio preparato Escitalopram-ratiopharm, kuriam skundžiamu atsakovo sprendimu suteikta rinkodaros teisė, plataus paplitimo, susijusį su nemažomis finansinėmis išlaidomis bei pacientų aprūpinimo vaistiniais preparatais sutrikimais minėto preparato pašalinimą iš rinkos, sunkumus apskaičiuojant skundžiamu sprendimu padarytą žalą. Tačiau pareiškėjo nurodytos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės nepritaikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nepatvirtina, jog nesiėmus pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdyti gali būti neįmanoma arba sunku, pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės yra paremti prielaidomis, nurodant tik žalos atsiradimo galimybę be tinkamo minėtos priemonės taikymo tikslingumo bei proporcingumo pagrindimo. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįsta, naikinti ją pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo H.Lundbeck A/S atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį paliekant nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.