Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. K.

civiliniam atsakovui V. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1955-09-29, Varėnos raj., Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB ‚Akitonas“ kiemsargiu, gyv. Rodūnios kelias 28-228, Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K. 2011-08-31 apie 21.00-22.00 val. bute, esančiame Rodūnios kelias g. 28-228, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų su sugyventine A. K. kilusio konflikto metu, tyčia ranka sudavė jai vieną smūgį į veidą, kuo padarė A. K. kraujosruvą dešinės akies vokuose su dešinės akies obuolio sumušimu, odenos plyšimu, vidinių terpių išritimu, tinklainės atšoka, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl dešinės akies traumos nukentėjusioji A. K. prarado 35 % bendro darbingumo.

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad su nukentėjusiąja jį sieja faktiniai sutuoktiniai santykiai, apie 7-8 metus jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. 2011-08-31 po darbo jis grįžo namo, išgėręs alaus. Namuose rado visiškai girtą A. K., paprašė jos padaryti valgyti, tačiau ji pradėjo atsikalbinėti, dėl girtumo nebegalėjo tvirtai stovėti ant kojų. Jis, ją sėdinčią ant lovos, rankos delnu pastūmė į veidą, kad atsigultų. Stumdamas ją ranka, netyčia nagu užkabino akį ir ją sužalojo, iš akies pradėjo tekėti kruvinas skystis, liepė jai apsivalyti. Ji užsidėjo kompresą ir nuėjo miegoti, o jis baigė gaminti vakarienę. Kitą dieną A. K. pasakė, kad negali atsimerkti, jis jai pasiūlė kreiptis į polikliniką, bet ji atsisakė. Kadangi akis neužgijo, ji po trijų dienų kreipėsi į ligoninę. Jos sužaloti nenorėjo, tai gavosi netyčia pastūmus ją ranka. Tokius pat parodymus kaltinamasis davė ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 42-43, 49-50) bei patvirtino juos parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 51-54).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. paaiškino, kad 2011-08-31 ji paruošė vakarienę ir laukė V. K., ateinančio iš darbo. Grįžęs, jis atsinešė didelį butelį alaus, jie kartu šį butelį išgėrė. Po to, V. K. paprašė nueiti į parduotuvę ir nupirkti dar butelį alaus. Jai grįžus iš parduotuvės, V. K. paprašė pašildyti sriubos, tačiau ji nėjo, kadangi jis pats sakė nesirodyti bendroje virtuvėje neblaiviame stovyje. Stovint prie šaldytuvo, pajuto smūgį kumščiu į veidą, vėliau sekė dar keletas smūgių. Norėdama nuo smūgio apsaugoti akį, užsidengė rankomis veidą, todėl nesuprato, ar smūgiai į kitas kūno vietas buvo suduoti ranka ar kojomis. Smūgis į veidą buvo toks stiprus, kad iš karto ištino akis ir ėmė bėgti kraujas. V. K. išsigando ir liepė dėti kompresą. Ją ištiko šokas, norėjo išbėgti, kviesti greitąją pagalbą, tačiau V. K. to daryti neleido, bijodamas, kad iš karto atvyks policijos pareigūnai, stumtelėjo ją ant sofos, pasakęs rytoj kreiptis į polikliniką. Atsikėlusi ryte, pasakė, kad eis į policiją, tuomet V. K. pagrasino ją sužaloti dar daugiau. Praėjus keletui dienų, akis negijo, skaudėjo, todėl ji kreipėsi į ligoninę, kur padarė tyrimus ir skubos tvarka atliko operaciją. Gydytojas paaiškino, kad nuo smūgio ji neteko akies. Ligoninėje viską užfiksavo ir perdavė policijai. Kitą dieną atvyko policijos pareigūnas, kuriam ji viską papasakojo.

Apklausiant nukentėjusiąją A. K. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 6-9) ir teisiamajame posėdyje, ji patvirtino, kad 2011-08-31 vakare su sugyventiniu V. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. prašė priteisti iš V. K. 30000 Lt neturtinės žalos. Po akies traumos jaučia skausmus ir galvos svaigimą, matant savo atvaizdą veidrodyje, ją ištinka nevilties ir depresijos priepuoliai, dėl to suprastėjo savęs ir savo išvaizdos vertinimas, jaučiasi prislėgta, o emocinė būklė yra nestabili. Dėl akies regėjimo netekimo suvokia, kad turės papildomų rūpesčių ieškant darbo.

Iš liudytojos Č. D. apylinkės teismo posėdyje duotų parodymų, perskaitytų Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. pagrindu, seka, kad ji gyvena Rodūnios kelias g. 28-238, Vilniuje. Namas yra bendrabučio tipo su bendromis virtuvėmis ir bendrais sanitariniais mazgais. Ji gyvena antrame aukšte, 228 bute gyvena V. K. su A. K.. Su pastarąja ji matydavosi bendroje virtuvėje ruošiant maistą. Nesumuštą A. K. ji galimai matė 2011-08-31 iki pietų bendroje virtuvėje, o po kelių dienų ją pamatė su užtinusia akimi. Kaimynė A. K. pasakė, kad ją sumušė V. K.. Jos sumušimo aplinkybių nematė (b.l. 27-28, 132).

2011-09-15 specialisto išvadoje Nr. 2829/11 (01) nurodyta, kad A. K. padaryta kraujosruva dešinės akies vokuose su dešinės akies obuolio sumušimu, odenos plyšimu, vidinių terpių išritimu, tinklainės atšoka, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimas šiuo metu (2011-09-15 dienai) kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės akies traumos A. K. prarado 25% bendro darbingumo. Tačiau ateityje (pasibaigus gydymui) išlikus pildomiems sužalojimo padariniams, darbingumo netekimo procentai gali padidėti, tai yra, atlikus papildomą teismo medicinos tyrimą, sužalojimas gali būti perkvalifikuotas į sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 13-14).

Baudžiamąją bylą 2012-02-13 nagrinėjant apylinkės teisme pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., specialistas V.Kolomijec siūlė teismui atlikti papildomą tyrimą tikslu nustatyti, ar akies sužalojimo padariniai pasiekė sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Prokurorui pakeitus kaltinimą iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. į 135 str. 1 d., baudžiamoji byla 2012-03-06 nutartimi perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2012-04-10 nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai kaltinamajame akte esantiems pažeidimams pašalinti: paskirti pakartotinę medicininę ekspertizę tikslu nustatyti galutinį sužalojimo mastą bei pakeisti kaltinimą iš Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. į BK 135 str. 2 d. 3 p., kadangi nusikalstama veika buvo padaryta šeimos nario atžvilgiu.

Iš specialisto išvados Nr. G 1410/12 (01) seka, kad, remiantis papildomais duomenimis, A. K. pakartotinai apžiūrai atvyko 2012-08-08 ir paaiškino, kad Santariškių klinikose planuojama akies pašalinimo operacija ir protezo pritaikymas. A. K. padarytas sužalojimas pagal sukeltus padarinius kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akies traumos nukentėjusioji prarado 35% bendro darbingumo (25% – dėl regos netekimo ir 10 % – dėl susidariusio akies susiraukšlėjimo). Ankstesnę specialisto išvadą Nr. 2828 /11 (01), duotą dėl A. K. sveikatos sutrikdymo masto, laikyti nepilna, nes tuo metu nebuvo vertinamos atokesnės traumos pasekmės (b.l. 22-23).

Vertinant visus paminėtus, teismo ištirtus ir įvertintus įrodymus, teismas daro išvadą apie tai, kad V. K. kaltė yra įrodyta. Kaltinamojo V. K. ir nukentėjusiosios A. K. parodymai patvirtina konflikto tarp jų buvimą. Abu jie patvirtino prieš įvykį vartoję alkoholinius gėrimus. V. K. neneigė prieš nukentėjusiąją A. K. panaudojęs smurtą, būtent šio smurto pasėkoje A. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinamasis V. K. teigė, kad sužalojo A. K. netyčia, tačiau teismo manymu nuosprendyje aptartus veiksmus V. K. atliko tyčia, suvokdamas jų keliamą grėsmę kito žmogaus – savo šeimos nario – A. K. sveikatai. Iš nukentėjusiosios V. K. parodymų seka, kad V. K. sudavė jai stiprų smūgį kumščiu į dešinę akį.

Iš ekspertizės išvados (b.l. 13-14) seka, kad nukentėjusioji A. K. specialisto buvo apžiūrėta 2011-09-15, tai yra praėjus dviems savaitėms po įvykio. apžiūros metu buvo kontaktuota dešinės akies vokuose blyški besirezorbuojanti murzinai gelsva kraujosruva.

Motyvuojamoji dalis

Taigi kaltinamojo V. K. parodymų apie tai, kad jis delnu pastūmė A. K. ir netyčia nagu sužalojo jai akį, nepatvirtina eksperto išvada, duota remiantis išrašu iš VšĮ VUL, kad A. K. padaryta dešinės akies obuolio deformacija – sumušimas.

Kaltinamasis V. K., teigdamas, kad nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, nenurodė jos formos ir konkrečių motyvų, pateikdamas savo veiksmų subjektyvų vertinimą, to visai nesiedamas su visomis objektyviai nustatytomis aplinkybėmis. Jei asmuo nesuvokė daromos nusikalstamos veikos pavojingumo kito asmens sveikatai, nenumatė padarinių, susijusių su sveikatos sutrikdymu, tie padariniai negali būti jam inkriminuoti, kaip padaryti esant tyčinei kaltės formai, kuri reikalauja daromos veikos konkretaus pavojingumo suvokimo, konkrečių padarinių numatymo ir jų norėjimo ar sąmoningo leidimo jiems atsirasti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neatsargus sveikatos sutrikdymas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti (BK 16 str. 2 d.). Esant nusikalstamam pasitikėjimui, kaltininkas supranta, kad elgiasi rizikingai, tačiau tikisi sužalojimų išvengti. Kaltininko tikėjimas turi būti paremtas aplinkybių, kurios, jo manymu, turi užkirsti kelią kito žmogaus galimam sužalojimui. Šios aplinkybės turi būti objektyvaus pobūdžio. Tikėjimas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios, kaltininko manymu, objektyviai gali padėti išvengti tokių padarinių, yra pagrindinis požymis, pagal kurį veika atribojama nuo sveikatos sutrikdymo netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.), kai kaltininkas yra abejingas galimam kito žmogaus sužalojimui dėl savo veikos, sąmoningai leisdamas atsirasti tokiems padariniams. Kita vertus, esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas supranta, kad, darydamas veiką, kelia pavojų kito žmogaus sveikatai.

Nusikalstamas pasitikėjimas reikalauja, kad asmuo ne tik suprastų, jog veikia rizikingai kito žmogaus sveikatai ir numatytų sužalojimo laipsnį, kaip galimus tokios veikos padarinius, bet ir tikėtųsi išvengti tų padarinių, tai yra kartu numatytų konkrečias realias aplinkybes, kurios, jo manymu, toje situacijoje pašalins pavojingų padarinių atsiradimo galimybę.

Apibendrinant kas išdėstyta, darytina išvada, jog kaltinamasis V. K. veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo V. K. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. Jis sunkiai sužalojo savo šeimos narį – A. K., su kuria kartu gyveno apie 7-8 metus ir vedė bendrą ūkį.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Ir nors kaltinamasis V. K. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba (b.l. 60-63), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad V. K. padarė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, neatlygino bent dalį padarytos žalos, nepasirūpino, kad nukentėjusiajai būtų laiku suteikta medicininė pagalba, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios buvo sukeltas dėl menkavertės dingsties – valgio nepagaminimo, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančią aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, V. K. paskyrus terminuotą, realią, sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.

Parenkant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad V. K. praeityje nebuvo teistas bei baustas administracine tvarka, taip pat į jo amžių.

Taikyti kaltinamojo V. K. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. ir 54 str. 3 d. nuostatas nėra šiuose straipsniuose numatytų visų būtinų sąlygų. Vertinant V. K. parodymus, nėra pagrindo teigti, kad savo parodymais jis prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo bei įnešė indėlį į teisingo sprendimo byloje priėmimą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. baudžiamojoje byloje pareiškė A. K. 30000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau tekste – CK) yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.) Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti teisės principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz. padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo)tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusiajai A. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės akies traumos – regos netekimo – ji prarado 35% bendro darbingumo. Nukentėjusioji patyrė ne tik fizinę negalią, bet dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją bei nepatogumus. Šie padariniai atsirado dėl V. K. padaryto tyčinio smurtinio nusikaltimo. Padariniai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta nusikalstama veika. Teismas konstatuoja, kad A. K. civilinis ieškinys neprieštarauja CK 6.250 str. įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams, tai yra, įvertinus nukentėjusiosios patirto sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, liekamuosius reiškinius, jos turėtų galimybių praradimą, įvykusius asmeninio gyvenimo esminius pasikeitimus, todėl tenkintinas visiškai. Jos prašoma suma neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelė ir neviršija teismų praktikoje už analogiškus nusikaltimus priteistinų neturtinės žalos atlyginimo ribų. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji A. K. nepareiškė atsakovui V. K. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, nors, be abejonių, tokių išlaidų turėjusi.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 2518,69 Lt A. K. gydymo išlaidų atlyginimo taip pat tenkintinas. Kaltinamasis V. K. civilinį ieškinį pripažino. Dėl patirto sužalojimo A. K. buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jai suteiktas gydymo paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo sumokėta 2518,69 Lt. Ši suma priteistina iš V. K.. Be to, teismui buvo pateikta Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl turėtų 520 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. K. pagal tarnybos 2011-12-27 sprendimą Nr. (1.7)-S-3933-11.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl iš V. K. valstybės naudai priteistina 520 Lt už valstybės garantuojamą antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 106 str., 303-305 str.str., 307 str., 308 str. 313 str., teismas

nusprendė:

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo V. K. suėmimo ir nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, V. K. suimti ir pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmės.

Baužiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius tenkinti pilnai ir išieškoti iš V. K.:

2518,69 Valstybinės ligonių kasos naudai nukentėjusiosios A. K. gydymo išlaidoms atlyginti;

30000 Lt nukentėjusiosios A. K. naudai neturtinei žalai atlyginti;

520 Lt valstybės naudai už valstybės garantuojamą antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.