- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-1035-555/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-02051-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Dalė Burdulienė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- K. L.
- Ieškovas
- M. L.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-181-877/2013 pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui K. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo, išlaidų butui išlaikyti atgręžtinio reikalavimo teise priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė prašė nutraukti santuoką tarp ieškovės M. L. ir atsakovo K. L., įregistruotą 1982 m. birželio 24 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , dėl K. L. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę, padalinti santuokoje įgytą bendrąją jungtinę nuosavybę ir pripažinti M. L. asmeninės nuosavybės teises į 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, atsakovui priteisiant 1/3 turto vertės kompensaciją pinigais - 32400 Lt, priteisti ieškovei 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 24357 Lt dalį šeimos ūkio priežiūrai skirtų išlaidų. Nurodė, kad santuokinis gyvenimas nebuvo sėkmingas, atsakovas pastoviai girtuokliaudavo, keldavo namuose konfliktus, naudojo prieš ją ir nepilnametį sūnų smurtą, atsakovas ne kartą buvo kalinamas, kartu su atsakovu negyvena jau apie 10 metų. Dėl agresyvaus atsakovo elgesio santuokos eigoje bei siekiant ją nutraukti ieškovė patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą. Vienintelis dalintinas turtas yra 3 kambarių butas esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, kurio rinkos vertė 97200 Lt. Šis butas buvo suteiktas ieškovei iš darbovietės 1992 metais, vėliau butą ji išsipirko savo lėšomis mokėdama už jį grynais pinigais ir investiciniais čekiais. Buto išpirkimo laikotarpiu atsakovas arba buvo įkalinimo įstaigose arba neturėjo pastovaus darbo, netgi jį turėdamas ir gaudamas pajamas neteikė šeimai jokių piniginių lėšų, todėl pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo ieškovės gaunamos pajamos. Bute iki šiol su ieškove gyvena sūnus. Visas eksploatacines išlaidas ir susidariusias skolas už buto komunalinius mokesčius mokėjo viena ieškovė daugiau kaip 10 metų laikotarpyje. Viena išlaikydama sūnų, savo lėšomis taip pat atliko buto remontą. Viso patyrė 48 714 Lt su butu susijusių išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, K. L. ir M. L. santuoką, įregistruotą 1982 m. birželio 24 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , nutraukė dėl K. L. kaltės; paliko šalims santuokines pavardes: L., L.; M. L. po santuokos nutraukimo pripažino asmeninės nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kauno m. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ) – 97200 Lt vertės ir į žemės sklypą, esantį Kaišiadorių r. sav. (duomenys neskelbtini) . (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ) – 2417 Lt vertės; priteisė K. L. iš M. L., 32400 Lt piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą turtą, kompensacijos išmokėjimą atidedant 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui po sprendimo įsiteisėjimo; priteisė M. L. iš K. L. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 13672,74 Lt išlaidų butui išlaikyti; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Dėl santuokos nutraukimo. Teismas nurodė, kad atsakovas byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginius dėl ieškovės kaltės dėl šeimos iširimo, konkrečių sutuoktinės pareigų pažeidimo faktų, taip pat atsakovas nepaneigė ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, kurie leidžia teismui taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą atsakovo, naudojusio fizinį ir psichologinį smurtą prieš savo šeimos narius (žiauriai su jais besielgusio) kaltės prezumpciją. Teismas sprendė, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Taip pat įvertinęs įrodymus, šalių elgesį posėdžio metu, aplinkybę, jog šalys jau ilgą laiką kartu negyvena ir kitas aplinkybes, darė išvadą, kad sutuoktiniams toliau gyventi bei išsaugoti šeimą neįmanoma. Todėl ieškinį tenkino ir santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės.
Dėl neturtinės žalos. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus ir rašytinius bylos įrodymus, nurodė, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, ji buvo sužalota, dėl to gydėsi, be to, išgyveno dėl prieš nepilnametį sūnų naudojamo smurto, todėl sprendė, kad yra pagrindas atlyginti ieškovei padarytą neturtinę žalą. Konstatavęs, jog atsakovas sutuoktinės ir nepilnamečio sūnaus atžvilgiu nuolat vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, kad santuoka iširo dėl jo elgesio, įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, teismas ieškovės prašomą priteisti 20000 Lt neturtinės žalos dydį sumažino ir ieškovei priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl sutuoktinių išlaikymo. Nurodė, kad ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo priteisti neprašo, o atsakovą pripažinus kaltu dėl santuokos nutraukimo jis praranda teisę į išlaikymą (CK 3.70 straipsnio 1 dalis).
Dėl santuokinio turto padalinimo. Teismas ieškovei pripažino asmeninės nuosavybės teisę į 1,2700 ha žemės sklypą, esantį Kaišiadorių raj. (duomenys neskelbtini) ., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jo nedalino, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei nuosavybės teisė į šį sklypą buvo atkurta, suteikiant jį neatlygintinai pagal ieškovės vienos prašymą, šalys jokių bendrų santuokinių lėšų šiam turtui įgyti nepanaudojo. Dalintinas turtas - butas, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, kurio 2012 m. liepos 24 d. VĮ Registrų centras duomenimis vertė 97200 Lt (b. l. 90, I t.), dėl kurio vertės ginčas tarp šalių nekyla. Nurodė, kad nuosavybės teisė į butą atsirado visiškai išmokėjus pajų šalims esant santuokoje ir mokant piniginius įnašus iš bendrų santuokinių lėšų (SŠK 21 straipsnio 1,3 dalys), t. y. ginčo butas buvo įgytas santuokos metu ir buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas, įvertinęs įrodymus, darė išvadą jog ieškovė buto įsigijimui panaudojo 19082 rub. savo asmeninių lėšų, tai sudarė 54 procentus buto vertės, likusi suma sumokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus ir byloje nustatytą aplinkybę, kad dalis šalių buto kainos apmokėta ieškovės investiciniais čekiais, o dalis – iš santuokinių lėšų grynaisiais pinigais, bei į tai, kad butas pirktas lengvatinėmis sąlygomis (privatizuotas), o ne rinkos kaina, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimą, teismas taikytinos CK 3.123 straipsnio nuostatas, ir šias aplinkybes vertino kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nustatant, kad 2/3 buto dalys atitenka ieškovei, o 1/3 - atsakovui. Buto rinkos vertė 97200 Lt; 2/3 ginčo buto vertės sudaro 64800 Lt, 1/3- 32400 Lt. Teismas, nustatydamas turto padalinimo būdą, atsižvelgė į abiejų sutuoktinių interesus ir pageidavimus: ieškovė prašė, kad butas jai būtų priteistas natūra, kompensuojant atsakovui jam priklausančios dalies vertę, o atsakovas dėl tokio padalinimo būdo neprieštaravo, tačiau reikalavo, kad jam būtų priteista ½ buto vertės. Atsižvelgdamas į santuokos iširimo priežastis, teismas sprendė, kad turto padalinimas šalims natūra neatitiktų protingumo kriterijaus, sudarytų sąlygas tolesniems šalių ginčams bei prieštarautų šalių išreikštai valiai, todėl darė išvadą, kad santuokoje įgytą butą natūra padalyti abiems sutuoktiniams nėra galimybės, todėl šį turtą priteisė vienam iš sutuoktinių, kurį įpareigojo kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Ieškovei, atsižvelgiant į sunkią jos turtinę padėtį, teismo sprendimo įvykdymą atidėjo (CPK 284 straipsnis).
Dėl prievolių turtui išlaikyti. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nurodė, jog labiau tikėtina, kad ieškovė nuo 2004 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio viena padengė antstolių išieškomas sumas, likvidavo visus įsiskolinimus, apmokėjo išlaidas, susijusias su šeimos buto išlaikymu. Bendra ieškovės rašytiniais įrodymais pagrįsta sumokėtų įsiskolinimų ir mokesčių butui išlaikyti suma yra 22841,42 Lt. Laikotarpiu nuo 2004 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio 231-oji gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija priskaičiavo 10905,39 Lt mokesčių, AB „Kauno energija“ už šildymą ir delspinigių už šildymą - 8880,27 Lt. Preziumuojant, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios, pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 6.114 straipsnis), o solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių to, ką jis įvykdė (CK 6.9 straipsnis) bei įvertinęs tai, kad ieškovė šiuo laikotarpiu padengė 9018,58 Lt įsiskolinimų, sumokėjo 19785,66 Lt mokesčių butui išlaikyti (231 GNSB bei AB „Kauno energija“ už buto šildymą), o iš atsakovo buvo išieškota 1458,75 Lt skolos, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo pusę jos sumokėtos sumos butui išlaikyti yra pagrįstas ir tenkintinas. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovas šiuo laikotarpiu ginčo bute negyveno, todėl tų išlaidų, kurios ieškovės buvo sumokėtos išimtinai už paslaugas, susijusias su jos poreikių tenkinimu ir nebūtinas butui išlaikyti (karštą vandenį, elektrą, telekomunikacijų paslaugas) teismas į išlaidas butui išlaikyti neįskaičiavo, iš šios sumos taip pat išskaičiavo iš atsakovo išieškotą sumą. Iš atsakovo ieškovei priteisė 13672,74 Lt, kitoje dalyje ieškovės reikalavimą atmetė, kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis). Ieškovės reikalavimą priteisti ir pusę 6400 Lt buto remonto išlaidų teismas atmetė, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad jis jau dešimt metų šiame bute negyvena, butas nusidėvėjo išimtinai ieškovei jame gyvenant, už gyvenimo sąlygų pagerinimą ieškovė, teismo vertinimu, privalo susimokėti pati, bei vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo. Teismas po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – L., atsakovui – L. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad nustačius, kad atsakovas kaltas dėl santuokos nutraukimo, jis neturi teisės reikalauti uždrausti M. L. pasilikti santuokinę pavardę (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą iš dalies ir nutraukti K. L. ir M. L. santuoką sudarytą 1982 m. birželio 24 d. Kauno miesto CMS nutraukti dėl M. L. kaltės, nepriteisti M. L. iš K. L. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 13672,74 Lt išlaidų butui išlaikyti. Mano, kad teismas, neatsižvelgė į jo paaiškinimus bei liudytojų parodymus, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Nurodo, jog ieškovė neteisingai suprato ir vykdė sutuoktinio pareigas, buvo neatsakinga, nesirūpino mokesčių mokėjimu, lėšas praleisdavo savo asmeninėms reikmėms (rūbams, avalynei, pramogoms ir kt), todėl atsirado didžiuliai įsiskolinimai už butą. Teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Taip pat nesutinka su teismo sprendimu po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę. Apelianto nuomone, ieškovė nepatyrė jokių moralinių ir dvasinių išgyvenimų dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas be pagrindo priteisė ieškovei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad su ieškove negyvena jau daugiau nei dešimt metų, o gyvendamas santuokoje ne kartą yra patyręs iš ieškovės psichologinį smurtą, kuris pasireiškė melagingais kaltinimais, menkinimu sūnaus, pažįstamų bei nepažįstamų žmonių akivaizdoje. Teigia, kad už visas komunalines paslaugas ir kitus mokesčius, kurie susiję su ginčo butu, turėjo sumokėti ieškovė, nes jis – atsakovas šiame bute negyvena jau daugiau kaip dešimt metų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad atsakovas su ieškove ir savo sūnum elgėsi žiauriai, dėl ko yra sutrikusi jos ir sūnaus sveikata, be to, nors atsakovas ir negyvena ginčo bute jau 12 metų, tačiau paliko nesumokėtas dideles mokesčių skolas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant santuoką ir neturtinės žalos atlyginimo
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes pripažino, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Apeliaciniame skunde atsakovas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodo, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovė, kadangi ieškovė neteisingai suprato ir vykdė sutuoktinio pareigas, buvo neatsakinga, nesirūpino mokesčių mokėjimu, jo -atsakovo gautą darbo užmokestį, neatsižvelgdama į šeimos poreikius, naudojo savo poreikių tenkinimui. Be to, atsakovas mano, jog po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus yra pilnametis, ieškovei turi būti palikta jos iki santuokos turėta pavardė.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu, o atsakovas atsikirtimais į ieškinį nurodė, kad santuoka nutrauktina esant kito sutuoktinio kaltei. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (nagrinėjamos bylos atveju ieškovė privalėjo įrodyti, kad sutuoktinis naudoja smurtą), o tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Nurodytu pagrindu kreipiantis su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo reikia nurodyti, kuo pasireiškia kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo (CPK 382 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Bylą nagrinėjęs teismas, vertindamas ieškinyje išdėstytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes šis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kolegija pažymi, kad vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas byloje teisiškai reikšmingą faktą dėl atsakovo smurto naudojimo, pagrįstai vadovavosi šiuo principu ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas kaltas dėl santuokos išrimo. Kolegija sutinka su teismo išvada, kad byloje pakanka duomenų, be to, ir ieškovė įrodė, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 straipsnyje, 3.35 straipsnyje, 3.5 straipsnyje. Byloje apklausti liudytojai patvirtino atsakovo fizinio ir psichologinio smurto šeimoje faktus, sveikatos sutrikdymo faktai užfiksuoti ir medicininiuose dokumentuose. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį smurto šeimoje naudojimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus), kaltės. Pripažintina, kad fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Kolegija, atsižvelgdama į teismo nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog teismas, nustatydamas išvardytas aplinkybes, dėl kurių pagal įstatymą preziumuojama atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai taikė CK 3.60 straipsnio normas – pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.60 straipsnį.
Sutinkamai su CK 3.69 straipsnio nuostatomis, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasirinkti savo santuokinę pavardę. Kadangi santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis), todėl apelianto nesutikimas dėl ieškovės pasirinktos po santuokos nutraukimo pavardės nėra reikšmingas (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).
CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Kolegija, nagrinėjamoje byloje sutikusi su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra tenkintas pagrįstai, tinkamai įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį. Kolegijos vertinimu, ieškovei priteistas 5000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007; kt.).
Dėl prievolės bendram turtui išlaikyti
Apeliantas dėl šios teismo sprendimo dalies apeliaciniame skunde nurodė, kad su ieškove kartu negyvena daugiau nei dešimt metų, iš bendro buto, palikęs visą santuokoje užgyventą turtą, išsikraustė ne savo valia, todėl mokesčių nemokėjo, kadangi bute negyveno, nesinaudojo nei elektra, nei vandeniu, Reikšminga apeliantas vertina ir aplinkybę, jog iš ieškovės nereikalavo mokesčių už naudojimąsi jam - apeliantui priklausančia buto dalimi.
Šie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Bendrąsias sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas iki 2003 m. gruodžio mėnesio gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, kuris įgytas šalių santuokos metu. Pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog įsiskolinimas iki šalims pradedant gyventi skyriumi už butui suteiktas komunalines paslaugas ir kitus mokesčius sudarė 9018,58 Lt, taip pat, kad laikotarpiu nuo 2004 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija priskaičiavo 10905,39 Lt mokesčių, o AB „Kauno energija“ už šildymą 8880,27 Lt, apeliantas neginčijo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės reikalavimo pagrįstumą nustatė, kad iš atsakovo minėtais laikotarpiais už butui suteiktas paslaugas buvo išieškota 1458,75 Lt, taip pat, kad dalimi paslaugų buvo suteikta išimtinai ieškovės poreikių tenkinimui.
Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu) iki bus grąžinta visa skola turi pareigą ją grąžinti. Apeliantas, iš esmės neigdamas savo prievolę prisidėti prie bendro turto išlaikymo, neginčydamas teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su skolų padengimu, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kaip jau minėta nurodo, kad mokesčių nemokėjo tik todėl, jog ginčo bute negyveno.
Kolegija nustačiusi, kad nagrinėjamu atveju ieškovės įvykdytos prievolės priskiriamos prie prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, kaip atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, kadangi jos sudarytos šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas), sprendžia, kad kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų ir vien tik apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis ginčo bute negyveno, nesudaro pagrindo netekinti solidariąją prievolę įvykdžiusio asmens reikalavimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.