Kauno apylinkės teismo sprendimas

2024-10-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-19896-1190/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-29
Bylos Nr.
e2YT-19896-1190/2024
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01950-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Miglė Kiršienė
Pareiškėjas
(duomenys neskelbtini)
Suinteresuotas asmuo
Kėdainių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Civilinė byla Nr. e2YT-19896-1190/2024Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01950-2024-2
Procesinių sprendimų kategorijos:2.4.2.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 29 d.KėdainiaiKauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Miglė Kiršienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) parapijos pareiškimą dėl nuosavybės teisės į pastatą-bažnyčią įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kėdainių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) parapija įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – (duomenys neskelbtini) bažnyčią, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – Bažnyčia). Nurodo, kad pareiškėja nuo 1945 m. rugsėjo 2 d. rūpinasi ir liturginio kulto apeigoms naudoja (duomenys neskelbtini) kapinių teritorijoje esantį bažnyčios pastatą. Bažnyčia yra rekonstruota ir bažnyčios paskirčiai pritaikyta (duomenys neskelbtini) kapinėse stovėjusi Zabielų memorialinė koplyčia (Kultūros vertybių registre unikalus kodas – 1410), kuri, 1944 m. rugpjūčio 1 d. dėl karo veiksmų sudegus senajai (duomenys neskelbtini) bažnyčiai, perduota naudoti parapijos tikinčiųjų liturginėms apeigoms ir naudojama iki šios dienos. Pareiškėja iki šiol prižiūri Bažnyčią, tvarko ją savo lėšomis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68–4.71 straipsniuose nustatytas sąlygas.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra - pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymais, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepime sutiko su pareiškėjos prašymu. Nurodė, kad byloje nurodyti pastatai nėra įrašyti į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą ir statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūra nevykdoma, bei kad šie pastatai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos balanse neapskaitomi.

Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1958 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) katalikų parapijos kunigas altarista G. Dunda aprašė (duomenys neskelbtini) bažnyčios ekonominę situaciją; Kauno arkivyskupijos Kėdainių dekanas kunigas (duomenys neskelbtini) aprašė Bažnyčios situaciją, nurodė, jog 1945 m. kunigo J. Povilaičio rūpesčiu pradėta melstis kapų koplyčioj. 1946 m. gegužės 16 d. Kauno metropolijos kurijos Bažnytinių turtų valdymo taryba patvirtino Bažnyčios zakristijos planą. Bažnyčios administratorius 1946 m. birželio 1 d. kreipėsi į Kauno arkivyskupiją, prašydamas leisti iš tvarkomos (duomenys neskelbtini) bažnyčios kapinių iškelti mirusiųjų palaikus į kitas vietas. Kėdainių rajono savivaldybės 2020 m. sausio 30 d. rašte Nr. AS-609 nurodyta, jog savivaldybė kreipėsi į VĮ ,,Registrų centras“ dėl registre Nr. (duomenys neskelbtini) be teisinio pagrindo ir patvirtinančių dokumentų įrašytų (duomenys neskelbtini) bažnyčios pastato daiktinių teisių išregistravimo; VĮ ,,Registrų centras“ patenkino savivaldybės prašymą ir panaikino įrašą dėl daiktinių teisių. Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. gegužės 15 d. rašto (8.3.44E) 7R-2812 matyti, kad Vyriausybė Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teisės į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą registravimo tvarkos įstatymo pagrindu priimti nutarimo, kuriuo būtų pripažintos parapijos nuosavybės teisės į pastatą, negalėtų, kadangi prašymai turėjo būti pateikti per trejus metus nuo įstatymo įsigaliojimo, taigi, – iki 2015 m. liepos 1 d.; pareiškėjai pasiūlyta vertinti galimybę kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės į bažnyčios pastatą pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu. Kultūros vertybių registre Bažnyčia registruota kaip Zabielų memorialinė koplyčia (unikalus objekto kodas 1410), pastatyta 1856-1859 m., remontuota 1896, 1945, 1960 m., vertingųjų savybių aprašo 7.5 punkte nurodyta, jog Antro Pasaulinio karo metu, sunaikinus medinę (duomenys neskelbtini) bažnyčią, koplyčia naudojama kaip bažnyčia (https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/8C56F4FA-B07F-471A-8B3F-4C955AE4654C).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims.

Pareiškėja valdo, naudoja (duomenys neskelbtini) bažnyčią, esančią (duomenys neskelbtini). Per visą nekilnojamo daikto valdymo laikotarpį, pareiškėjai niekas nereiškė pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su jo valdymu, todėl pareiškėja, valdydama nekilnojamąjį turtą buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į daiktą. Šios aplinkybės neginčija ir Kėdainių rajono savivaldybė, kurios vardu nuosavybės teisės į Bažnyčią buvo įregistruotos per klaidą, todėl vėliau išregistruotos. Be to, pareiškėja buvo sąžininga daikto valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CPK 4.70 straipsnio 1 dalis); pareiškėjos valdymas prasidėjo sąžiningai, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, Bažnyčios turtas buvo aprašytas 1958 m. kovo 21 d., 1992 m. Zabielų memorialinė koplyčia įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Pareiškėja turtą visą laikotarpį valdė kaip savo – prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri Bažnyčią, tvarko ją savo lėšomis, ja naudojasi bei atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus, kuriuo įprastai atlieka daikto savininkas, rūpindamasis savo turtu ir jo išsaugojimu. Byloje nėra duomenų apie Bažnyčios priklausymą valstybei ar savivaldybei, ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Bažnyčia nėra įrašyta į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą ir statinio pripažinimo bešeimininkiu procedūra nevykdoma, bei kad ji Kėdainių rajono savivaldybės administracijos balanse neapskaitoma. Lietuvos Respublikos CPK 532 straipsnyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje paskelbus apie bylos iškėlimą ir nagrinėjimą iki teismo posėdžio dienos nauji suinteresuoti asmenys reikalavimų nepateikė.

Bylos duomenimis, nustatyta, kad 1) pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) Bažnyčia nėra įregistruota kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį Bažnyčia buvo valdoma teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – nuo 1945 metų, t. y. 79 metus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos nustatyti pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68, 4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) parapija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – (duomenys neskelbtini) bažnyčią (Zabielų memorialinę koplyčią), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

TeisėjaMiglė Kiršienė