Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai N. S., jos atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui, suinteresuotam asmeniui A. S.,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., Ž. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po senelio B. S., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti senelio turtą.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad senelis B. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po B. S. mirties atsiradusį palikimą turėjusių teisę priimti pirmos eilės įpėdinių nebuvo. Vienintelis B. S. sūnus V. S. mirė (duomenys neskelbtini). B. S. sutuoktinė M. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po B. S. mirties atsiradusį palikimą turėjo teisę priimti antros eilės įpėdinės B. S. vaikaitės A. S., Ž. S., N. S.. Nei vienas iš galinčių paveldėti asmenų nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą. Po B. S. mirties atsiradusį palikimą sudaro 0,1100 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 0,8400 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 0,7300 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šių žemės sklypų nuosavybė įregistruota B. S. sutuoktinės M. S. vardu, tačiau tai yra tik dėl to, kad B. S., priėmęs po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą, neįregistravo savo daiktinių teisių. Po B. S. mirties ji žemės ūkio paskirties žemę išnuomavo ūkininkui A. P., tai yra mirusiojo turtu rūpinosi kaip savo.

Pareiškėja ir jos atstovas prašo pareiškimą tenkinti, nurodė, kad palaiko pareiškime išdėstytas faktines aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo A. S. prašo pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad interesų konflikto tarp seserų dėl palikimo nėra. Senelių valia buvo po mirties turtą palikti pareiškėjai, kuri iš karto po senelio mirties susitarė su kaimynu A., kad šis rūpintųsi žeme, prižiūrėtų namus, žemė dirbama, neapleista.

Suinteresuotas asmuo Ž. S. prašo pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad iš karto po senelio mirties pareiškėja susitarė su kaimynu dėl žemės ir namų priežiūros, pareiškėja iki senelio mirties gyveno senelio namuose, senelių valia buvo turtą palikti pareiškėjai, nes ją seneliai užaugino. Konflikto tarp seserų dėl palikimo priėmimo nėra.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė prašo pareiškimą tenkinti.

Prašymas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis B. S.. Po B. S. mirties liko gyvenamasis namas ir 3 žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius. Tai, kad N. S. po jos senelio B. S. mirties rūpinasi ir prižiūri mirusiojo turtą, patvirtina suinteresuotų asmenų A. S. ir Ž. S. paaiškinimai bei liudytojų A. B. ir V. P. parodymai, jog po senelio mirties pareiškėja žodžiu su ūkininku A. P. susitarė, kad pastarasis prižiūrėtų žemę ir namus, kurią A. P. dirba iki šiol. Toks pareiškėjos elgesys, kauomet ji iš karto po senelio mirties žodiniu susitarimu pavedė A. P. dirbti žemę ir prižiūrėti namus, vertintinas kaip palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Pareiškėja įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jai sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po senelio B. S. mirties likusį turtą.

Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po senelio B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjos N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,92 Eur (dešimt eurų 92 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kuunos apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.