Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-20 · Byla Nr. N-444-3096-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
N-444-3096-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-3096/2010Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2009 m. spalio 12 d., 17.20 val., Vilniuje, Ateities ir S. Stanevičiaus gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi 100“ kliudė stovintį automobilį „VW Golf“, apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 132, 234 punktų reikalavimus.

II.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu pripažino jį kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam galutinę 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas nustatė, kad A. B. prisipažino, jog prie sankryžos kliudė automobilio „VW Golf“ veidrodėlį. Jis taip pat nurodė, kad nenorėdamas trukdyti eismui pravažiavo sankryžą ir už jos sustojo. Automobilis „VW Golf“ taip pat nuvažiavo, todėl jis nuvažiavo toliau. Nukentėjusios I. G. paaiškinime nurodyta, kad jai sustojus prie sankryžos, iš kairės pusės pravažiuojantis automobilis „Audi 100“, nulaužė jos automobilio veidrodėlį. Automobilį „Audi 100“ vairavęs vaikinas matė, kad nulaužė veidrodėlį, bet iš įvykio vietos išvažiavo. S. K. paaiškinime nurodyta, kad jis važiavo kartu su I. G.. Jos automobilį prie sankryžos kliudžiusio automobilio „Audi 100“ vairuotojas po įvykio savo automobilį pristabdė, tačiau nesustojo ir nuvažiavo toliau. I. G. įjungė avarines šviesas ir, nenorėdama trukdyti eismui, nuvažiavo į prie sankryžos esančią stotelę bei iškvietė policijos pareigūnus.

Teismas konstatavo, kad A. B. kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo įrodyta I. G. ir S. K. paaiškinimais, kuriuose nurodyta, jog A. B. nuvažiavo iš eismo įvykio vietos nesustojęs, dėl įvykio aplinkybių tartis nemėgino, todėl nukentėjusioji taip pat patraukė savo automobilį, kad netrukdytų eismui; eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad įvykio metu automobilis „VW Golf“ buvo apgadintas. Teismas A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

III.

A. B., nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą pakeisti ir paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba skirti mažesnę baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundą grindžia tuo, kad pajutęs automobilių susidūrimą, pravažiavo sankryžą ir sustojo, tačiau pamatęs, kad kito automobilio vairuotoja taip pat nuvažiavo, be to, jo paties automobiliui nebuvo padaryta žala, kiek palaukęs, nuvažiavo toliau. Nurodo, kad paskirta bauda yra per didelė, nes jis gauna nedidelį atlyginimą, gyvena su motina ir močiute, kurioms padeda materialiai. Teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga jo darbui, nes turi važinėti pas klientus, taip pat nuvežti močiutę pas gydytojus.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

A. B. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

A. B. pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, tačiau teigia, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino manydamas, kad kitam automobiliui jokios žalos nepadarė, nes šio automobilio vairuotoja taip pat nuvažiavo iš eismo įvykio vietos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad aplinkybės, jog A. B. sukėlė eismo įvykį, apgadino nukentėjusiosios automobilį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, įrodytos: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2); tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog A. B., užkliudęs nukentėjusiosios automobilį, pristabdė, apsidairė ir nuvažiavo toliau (b. l. 3); eismo įvykio vietos schema, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog buvo nulaužtas bei sudaužytas automobilio „VW Golf“ kairės pusės veidrodėlis (b. l. 4); I. G. rašytiniais paaiškinimais apie tai, kad automobilio „Audi 100“ vairuotojas, sukėlęs eismo įvykio, nuvažiavo ir nesustojo (b. l. 5); Z. Ž., važiavusios kartu su A. B., rašytiniais paaiškinimais apie tai, kad A. B., pajutęs galimą susidūrimą, pristabdė, tačiau pamatęs, jog automobilis „VW Golf“ pasuko į Ateities g., nuvažiavo toliau (b. l. 15); S. K. paaiškinimais apie tai, jog po susidūrimo automobilio „Audi 100“ vairuotojas pristabdęs nuvažiavo toliau, o I. G. po susidūrimo įjungė avarinį signalą, šiek tiek pastovėjo, tačiau, nenorėdama trukdyti eismui, pasuko į Ateities gatvę, sustojo šalia sankryžos esančioje stotelėje ir iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 17). Iš to teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. B. versija apie tai, jog jis po eismo įvykio sustojo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tik pamatęs, jog automobilio „VW Golf“ vairuotojas pasuko į Ateities gatvę, bei dar kurį laiką palaukęs, yra jo pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Šią A. B. versiją paneigė ne tik nukentėjusiosios bei su ja važiavusio asmens paaiškinimai, bet ir kartu su A. B. važiavusios Z. Ž. paaiškinimai apie tai, jog A. B. tik pristabdė, tačiau nesustojo, o juo labiau neįsitikino, jog nepadarė jokios žalos trečiųjų asmenų turtui.

Apeliaciniame skunde keliamas ir administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pirma, A. B. buvo paskirta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda. Antra, padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra pavojingi (tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas pripažintinas šiurkščiu; ATPK 27 straipsnio 1 dalis), nes asmuo, pajutęs automobilių susidūrimą, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Trečia, apeliaciniame skunde įvardintos aplinkybės (su automobilio vairavimu susijęs darbas, pagalba šeimos nariams) nėra išimtinės ar ypatingos, todėl nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti A. B. paskirtą minimalią administracinę nuobaudą, nes administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo A. B. skirta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutari a:

A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius