Utenos apylinkės teismo sprendimas

2010-05-03 · Civilinė byla Nr. 2-21-228/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-03
Bylos Nr.
2-21-228/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stacevičienė
Ieškovas
L. K.
Atsakovas
I. P.
Trečiasis asmuo
Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-21-228/2010Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 99.7.; 116.1.; 118.4. (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 3 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, ieškovei L. K. nedalyvaujant, dalyvaujant jos atstovei advokatei J.Umbrasienei, atsakovui I. P. nedalyvaujant, trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui I. P. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Šalies argumentai

Ieškovė L. K. prašė teismą nustatyti, kad jos nepilnametės dukters E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas I. P., taip pat priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2009 m. balandžio 17 d. iki dukters pilnametystės, nustatyti dukters E. K. gyvenamąją vietą kartu su motina L. K. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2008 m. kovo 9 d. ji susipažino su atsakovu I. P.. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. K.. Apie dukters gimimą atsakovą ieškovė informavo telefonu, nes atsakovas tuo metu su ieškove nebebendravo.

Atsiliepimas

Atsakovas geranoriškai nepripažino tėvystės, dukters išlaikymui lėšų neteikia. Ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui ji per mėnesį išleidžia apie 800 Lt. Jai pačiai pragyventi ir išlaikyti vaiką padeda tėvai, su kuriais ji ir gyvena.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat nurodė, kad siekdama apsaugoti vaiko interesus, prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja, nes atsakovas grasina, kad jeigu bus priteistas išlaikymas, jis galės bet kada pasiimti vaiką be ieškovės žinios.

Atsakovas I. P. posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie posėdį pranešta.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė.

Ieškovė 2010 m. kovo 8 d. posėdyje ieškovė atsisakė reikalavimo dalyje dėl tėvystės nustatymo, kadangi šį klausimą su atsakovu išsprendė ir vaiko tėvystė įregistruota civilinės metrikacijos biure.

Ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos LR CPK 294 str. 2 d., ieškovei išaiškintos.

Iš byloje esančio E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo (31 b.l.) matyti, kad (duomenys neskelbtini) Utenos rajono civilinės metrikacijos skyrius išdavė gimimo liudijimą E. K., kur vaiko tėvu įrašytas I. P..

Laikytina, kad ieškovės prašymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui ir nepažeidžia kieno nors teisių ar teisėtų interesų, bylos nutraukimo pasekmės ieškovei išaiškintos, todėl ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl tėvystės nustatymo priimtinas, o civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 1 d. 4 p., 294 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys likusioje dalyje tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei L. K. gimė dukra E., kurios tėvu (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime įrašytas I. P. (5, 31 b.l. ). Ieškovė L. K. nuosavybės teise jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (32-33 b.l.). Laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki 2010 m. sausio 1d. ieškovė gavo 97,50 Lt dydžio kasmėnesines išmokas vaikui, 2009 m. balandžio mėnesį ieškovė gavo 1475,50 Lt dydžio vienkartinę išmoką vaikui (44 b.l.). Ieškovė nuo 2009 m. gegužės mėnesio gavo motinystės pašalpą, kuri 2009-05 mėnesį buvo 708 Lt, gegužės mėnesį – 839, 71 Lt, nuo 2009 m. liepos 1 d. ieškovei buvo mokama 997,68 Lt dydžio motinystės pašalpa, 2009 m. gruodžio mėnesį – 891, 79 Lt dydžio motinystės pašalpa, 2010-01 – 2010-03 mėnesiais buvo mokama 967,43 Lt dydžio pašalpa (45, 91 b.l.). Ieškovė kartu su vaiku gyvena su tėvais jos tėvams priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (6, b.l.).

Atsakovas nuosavybės teise jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi (99-100 b.l.), laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki 2010 m. balandžio mėnesio Sodros duomenų bazės duomenimis niekur nedirbo ir pajamų negavo.

Ieškovė pateikė vieno mėnesio dukters E. K. išlaikymui skirtų lėšų poreikio paskaičiavimą (50 b.l.), ieškovės paskaičiavimu vaiko išlaikymui reikia apie 560 Lt. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė patikslino lėšų vaikui išlaikyti poreikį, įtraukdama išlaidas buto šildymui, dujoms, elektrai ir kitiems mokėjimams ir nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia apie 800 Lt (75-85, 94 b.l.).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1d.). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką ( CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str.1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir fizines galimybes. LR CK 192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis).

Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, koks, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, yra būtinas. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Visada atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis.

CK 3.196 str. 1d. numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str.): nustatomi vaiko poreikiai, jų apimtis, dydis ir pan., kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose orientaciniais kriterijais, sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimus, yra CK 6.461str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Išlaikymas vaikui yra skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, o vaikui augant, paprastai didėja ir jo išlaikymo išlaidos. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl priteistino vaikui išlaikymo dydžio, svarbūs yra du kriterijai: konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų tėvų turtinė padėtis.

Šalių dukrai šiuo metu vieneri metai (5, 31 b.l.).

Laikytina, kad vaiko poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, ir kad labiausiai nepilnamečio vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).

Nustatant vaiko poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra protingos, pagrįstos ir racionalios, o būtent: vaikų maitinimui, būstui, vaikų aprangai, lavinimo priemonėms, išlaidoms vaikų sveikatai (vaistams, vitaminams, higienos reikmėms), vaikų poilsiui ir laisvalaikiui. Atsakovas neginčijo ieškovės pateikto paskaičiavimo lėšų, reikalingų dukters E. išlaikymui, todėl teismas vertina, kad ieškovės išlaidos dukters išlaikymui sudaro apie 800 Lt.

Nors ieškovė jokio turto neturi, šiuo metu mokosi, mokslas mokamas, tačiau ji gauna motinystės pašalpą, kaip nurodė pati, jai pragyventi padeda tėvai. Atsakovas jokio turto neturi, oficialių duomenų apie darbą ir gaunamas pajamas Sodros duomenų bazėje nėra, pats atsakovas kitokių duomenų apie savo pajamas neteikė, neteikė ir duomenų apie savo sveikatos būklę, apie tai, ar yra registruotas darbo biržoje kaip bedarbis, ar turi kitų išlaikytinių. Kadangi duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, dėl kurios jis negali dirbti ir gauti pajamų, atsakovas nepateikė, todėl teismas vertina, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, gali dirbti ir gauti pajamas, kad galėtų teikti išlaikymą savo dukrai.

Vadovaujantis šalių nepilnamečio vaiko interesais, siekiant, kad vaikas augtų visaverte asmenybe, atsižvelgiant į tai, kad negalima apsiriboti vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, taip pat vertinant, kad išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi būti racionalios ir protingos, abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas auksčiau nurodytas aplinkybes, į ginčo klausimus reglamentuojančias materialinės teisės ir procesines teisės normas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (LR CK 1.5str., 3.3str.), į tai, kad duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, dėl kurios jis negali dirbti ir gauti pajamų, atsakovas nepateikė, taigi atsakovas yra sveikas ir darbingas, gali dirbti ir gauti pajamas, kad galėtų teikti išlaikymą savo dukrai, todėl iš atsakovo I. P. dukters E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (LR CK 3.200 str.), tai yra nuo 2009-08-03, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 400 Lt už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), tai yra nuo vaiko gimimo dienos iki pilnametystės. Šis reikalavimas laikytinas kartu ir reikalavimu priteisti iš atsakovo ir išlaikymo skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)iki ieškinio padavimo dienos 2009-08-03.

Pagal LR CK 3.200 str. nuostatas išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė ieškinį pateikė 2009-08-03. Spręsdamas skolos už šį laikotarpį priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į tas pačias aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, vaiko amžių bei kitas nurodytas aplinkybes, todėl iš atsakovo nepilnametės dukters E. išlaikymui priteistina 1100 Lt dydžio skola, skaičiuojant po 300 Lt išlaikymui reikalingų lėšų poreikį iš kiekvieno iš tėvų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)iki 2009-08-03 (LR CK 3.200 str.).

Pažymėtina, kad santykiai dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, įstatymai suteikia teisę šalims kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Ieškovė ieškinyje prašė nustatyti dukters E. K. gyvenamąją vietą kartu su motina L. K. ir nurodė, kad siekdama apsaugoti vaiko interesus, prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja, nes atsakovas grasina, kad jeigu bus priteistas išlaikymas, jis galės bet kada pasiimti vaiką be ieškovės žinios.

Ieškinio pareiškimas teisme yra vienas iš asmens pažeistos ar ginčijamos teisės apgynimo būdų. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja pagrįstumą. Tokią išvadą teismui leidžia daryti tai, kad atsakovas nelanko dukters, neteikia jai išlaikymo, ieškovės ieškinio neginčijo, ieškovė pati pripažino, kad vaiką tėvas matė 2009 metų lapkričio mėnesį, juo nesidomi nei atsakovas, nei jo artimieji, todėl laikytina, kad šiuo klausimu tarp šalių ginčo, taigi ir teisės pažeidimo nėra, todėl negali būti ir reikalavimo (LR CPK 5 str., 135 str.).

Todėl likusioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nuo sprendimo priėmimo dienos nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Ieškovė patyrė 1000 Lt advokato išlaidų(35 b.l.). Šios šalių patirtos išlaidos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, 8.2 p., 8.18 p. laikytinos pagrįsto dydžio.

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.).

Laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 75 procentais. Todėl iš atsakovo I. P. ieškovės L. K. naudai priteistina 750 Lt ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų ir 18,97 Lt už VĮ Registrų centro išrašą bei civilinės būklės akto įrašo pakeitimą (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Ieškovė, pateikdama ieškinį, reikalavimą nustatyti dukters E. tėvystę apmokėjo 132 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Atsakovas vaiko tėvystę įregistravo 2009 m. lapkričio mėnesį, todėl ieškovė atsisakė reikalavimo nustatyti dukters E. tėvystę.

Pagal LR CPK 87 str. 2 d.. jeigu ieškovas atsisako ieškinio, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos, todėl ieškovei L. K. iš valstybės biudžeto grąžintina 99 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio, iš atsakovo I. P. ieškovės naudai priteistina 33 Lt žyminio mokesčio.

Patenkinus iš dalies ieškovės ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo I. P. valstybės biudžeto naudai priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (LR CPK 83str.1d. 2p.), ir kuris sudaro 108 Lt (3600x3:100), ir 16,68 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 79str., 80str., 83str., 88str., 96str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės L. K. ieškinį patenkinti iš dalies.

Ieškovės L. K. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl tėvystės nustatymo priimti, o civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Priteisti iš atsakovo I. P. nepilnametės dukters E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d., iki dukters E. K. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 1100 Lt išlaikymo skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2009-08-03.

Grąžinti ieškovei L. K. iš valstybės biudžeto jos sumokėto žyminio mokesčio dalį - 99 Lt.

Priteisti iš atsakovo I. P. ieškovės L. K. naudai 33 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio dalį, 18,97 Lt už VĮ Registrų centro išrašą bei civilinės būklės akto įrašo pakeitimą ir 750 Lt ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo I. P. valstybės biudžeto naudai 108 Lt žyminio mokesčio ir 16,68 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. K. priteisimo nuo sprendimo priėmimo dienos vykdyti skubiai.

Sprendimą dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Utenos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Irena Stacevičienė