Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-805-317/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-06
Bylos Nr.
1S-805-317/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12053-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
S. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-805-317/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12053-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. M. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam S. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. M. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 11 dienų. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 11 dienų.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. kovo 18 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 29 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti S. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokį sprendimą Komisija priėmė įvertinusi socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, jog nuteistasis skatintas nebuvo, pataisos namuose nedirba, anksčiau teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka jau 5 kartą, jam ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nuteistasis nepadarė, naują nusikalstamą veiką, už kurią dabar atlieka bausmę, padarė praėjus vos keturioms dienoms po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, o tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Be to, Komisija atsižvelgė ir į tai, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nuteistajam nustatyta vidutinė rizika (80 balų), iš kurių 35 balai statiniai (nekintantys), o 45 balai dinaminiai, galintys kisti.

4. Nesutikdamas su priimtu Komisijos nutarimu, nuteistasis S. M. pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutartimi S. M. skundas atmestas, konstatavus, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Motyvuodamas šią išvadą, be Komisijos nutarime nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu buvo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apylinkės teismas nurodė, jog nuteistojo šeimyninė padėtis neturi įtakos svarstant lygtinio paleidimo klausimą, o šį klausimą svarstant yra svarbiausia nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu bei paties nuteistojo kriminalinė istorija, jo požiūris į visuomenės vertybes bei moralės normas.

5. S. M. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Anot nuteistojo, apylinkės teismas netinkamai įvertino socialinio tyrimo išvadą bei kitas svarbias bylos aplinkybes, nevertino tų aplinkybių, kurios nuteistąjį charakterizuoja teigiamai. Nurodo, jog apylinkės teismas nevertino tos aplinkybės, kad jo draugė laukiasi jo kūdikio. Dėl padarytos nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę, nuteistasis gailisi, kaltina tik save, teigia, kad suprato padarytos nusikalstamos veikos pasekmes. Nuteistojo įsitikinimu, jis atitinka visus lygtinio paleidimo pagrindus, kadangi yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, mokosi, paleistas į laisvę įsidarbintų statybos sektoriuje. Teigia, kad pakeitė požiūrį į gyvenimą, vertybes, savo elgesį, suvokė savo padarytas klaidas ir yra pasiruošęs lygtiniam paleidimui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. M. skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.).

7. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, S. M. nepateikė, jų savo iniciatyva nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3 dalį), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. O skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais S. M. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.

10. Apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Be to, šią pažangą atspindi ir jos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal „OAS‘ys“ metodiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. M. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai – 80 balų. Socialinio tyrimo išvada taip pat patvirtina, jog nuteistajam, net ir vykdančiam jo individualų socialinės reabilitacijos planą, vis dar priskiriami net 6 kriminogeniniai veiksniai: padaryti teisės pažeidimai (anksčiau teistas 9 kartus, nusikalto lygtinio paleidimo metu); lėšų tvarkymas ir pajamos; ryšiai (vedęs, žmona yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, gyvena su sugyventine); gyvenimo stilius ir draugai (didelį teistumų skaičių įtakojo buvusių draugų kompanija); mąstymas ir elgesys (kartoja tas pačias klaidas neįvertindamas ankstesnio patyrimo); nuostatos į priežiūrą (dviprasmiškos, nusikaltimas padarytas lygtinio paleidimo metu). Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl S. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali sumažinti, sudaro net 45 balus, yra akivaizdus patvirtinimas, kad viso bausmės atlikimo metu S. M. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

11. Abejonių tinkamu S. M. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ne tik nustatomi jo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir galimas jo finansinis nestabilumas. Neabejotina, jog, išėjęs į laisvę, kurioje neturi užtikrintos darbo vietos, o tik planuoja įsidarbinti, S. M. susidurs su finansiniais sunkumais, kuriuos tik padidins jo jau šiuo metu turimi įsiskolinimai – kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, pataisos namuose S. M. atžvilgiu buvo gauti vykdomieji patvarkymai, pagal kuriuos iš jo turi būti išieškota 277,52 Eur, o atlyginta suma šiuo metu sudaro tik 12,60 Eur. Pažymėtina, jog sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas, ypač turtinio pobūdžio, o S. M. nusikalstamo elgesio istorija yra susijusi tiek su nusikaltimų, nukreiptų į svetimą nuosavybę, darymu, tiek su kitokio pobūdžio nusikalstamu veikimu, tačiau nulemtu taip pat finansinio motyvo – jis praeityje, be kita ko, teistas už vagystes ir disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti (parduoti).

12. Taip pat pažymėtina, jog S. M. socialinio tyrimo išvadoje pagrįstai nurodyta, kad jis linkęs neapsvarstyti visų galimų elgesio pasekmių, pervertina savo sėkmės tikimybę, kartoja tas pačias klaidas neįvertindamas ankstesnio patyrimo, yra linkęs pasiduoti netinkamai draugų įtakai. Dėl dabartinio nusikaltimo kaltę linkęs perkelti buvusiai žmonai. Nors nuteistojo padaryti nusikaltimai nesunkėja, tačiau atitinka vis tą patį nusikaltimų modelį, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog S. M. yra atlikęs per mažą bausmės dalį, kad būtų galima laikyti jį pasitaisiusiu. Visos šioje bei ankstesnėse pastraipoje nurodytos aplinkybės, sudaro pakankamą pagrindą abejoti S. M. galimybėmis lygtinio paleidimo atveju gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju ne tik, kad galima, bet ir privaloma atsižvelgti ir į ankstesnius S. M. teistumus (be nuosprendžio, pagal kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, S. M. atžvilgiu buvo priimti dar 9 apkaltinamieji nuosprendžiai) bei tai, kad jam praeityje net 4 kartus buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas bei ne kartą atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau asmuo teigiamų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, net ir lygtinio paleidimo metu. Nusikalstamą veiką, už kurią dabar atlieka paskirtą bausmę, jis padarė praėjus vos keturioms dienoms po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės patvirtina nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, bei naujų nusikalstamų veikų darymas, net ir realiai atlikus laisvės atėmimo bausmę, sudaro realų pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje S. M. ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

14. Nuteistasis skunde nurodo, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas jo skundą dėl Komisijos nutarimo, neįvertino tos aplinkybės, kad jo sugyventinė laukiasi jo kūdikio. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, matyti, jog toks argumentas neatitinka tiesos, kadangi žemesnės instancijos teismas analizavo šį skundo argumentą ir pagrįstai bei teisingai konstatavo, jog nuteistojo šeimyninė padėtis negali turėti įtakos svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą, kadangi svarstant šį klausimą yra svarbiausia nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu bei paties nuteistojo kriminalinė istorija, jo požiūris į visuomenės vertybes bei moralės normas.

15. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog Komisija bei apylinkės teismas įvertino ne visas aplinkybes, svarbias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui, ar jas vertino netinkamai. Vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, o nuteistąjį bei jo elgesio pažangą bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.

16. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. M. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis