- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-224-544/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00359-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- Z. L.
- Atsakovas
- J. V.
- Advokatai
- Inga Radinienė, Sigitas Žostautas
- Kategorijos
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-224-544/2011
Teisėjas Algirdas Švedavičius Proceso Nr. 2-32-3-00359-2010-0
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, dalyvaujant ieškovei Z. L., ieškovės atstovui advokatui Sigitui Žostautui, atsakovui J. V., jo atstovei advokatei Ingai Radinienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. L. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-463-500/2010 pagal ieškovės Z. L. ieškinį atsakovui J. V., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, dėl servitutų nustatymo ir namų valdos ribų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti pravažiavimo kelio servitutą Pasvalio r., Talačkonių k. iš Auriliškio g. per atsakovo žemės sklypą, priskirti ariamos žemės 0,0217 ha plotą prie jos esamos namų valdos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu yra kaimynai. Gyvenamąjį namą nusipirko 1992-02-14 iš ŽŪB „Įstra“. Kolūkio laikais tarp jos ir atsakovo namų buvo įrengtas įvažiavimas iš Auriliškių gatvės, kuriuo su atsakovu naudojosi bendrai. Ji paminėtu įvažiavimu naudojosi privažiavimui prie ūkinio pastato, rūkyklos ir kanalizacijos šulinių. Atsakovas gyvenamąjį namą įsigijo 1992-ais metais, po ko ir prasidėjo nesutarimai. Šiuo metu jos ūkinių pastatų durys yra perdėtos ir prie jų privažiuoja iš savo kiemo, bet atsakovas trukdo privažiuoti prie kanalizacijos tinklų ir šulinių. Tam, kad galėtų privažiuoti prie jų, taip pat prie rūkyklos ir ūkinių pastatų, prašo teismą ieškinį tenkinti ir nustatyti įvažiavimo servitutą. Be to, atsakovas prisimatavo 0, 0217 ha žemės sklypo dalį, kuri anksčiau priklausė jos namų valdai, todėl prašė šį plotą iš atsakovui priklausančios žemės sklypo priskirti jai (1 t., b. l. 4-5).
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2010-12-22 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovės nurodomi kanalizacijos tinklai ir šuliniai jai nepriklauso ir yra UAB „Pasvalio vandenys“ turtas, kuri bendrovė prižiūri. Duomenų, kad atsakovas neleistų ar trukdytų UAB „Pasvalio vandenys“ darbuotojams prieiti ir privažiuoti prie kanalizacijos tinklų, teismas nenustatė. Ieškovei priklausančių ūkinių pastatų durys yra nuo ieškovei priklausančio kiemo pusės. Iš atsakovo pusės jokių durų į ieškovei priklausančius ūkinius pastatus nėra ir atsakovui priklausančiu įvažiavimu patekti į ieškovei priklausančius ūkinius pastatus, t. y. atvežti pašarus, kurą ir pan., nėra galimybės ir nėra būtina. Ieškovė turi atskirą įvažiavimą į jai priklausančią namų valdą ir priėjimą prie jai priklausančių ūkinių pastatų. Prie ieškovei priklausančio ūkinio pastato į atsakovo pusę yra pristatyta rūkykla, prie kurios ieškovė gali patekti per jai priklausančią namų valdą. Be to, tarp ieškovei priklausančios rūkyklos ir įvažiavimo, kuriam prašoma nustatyti servitutą, yra dar ir atsakovui priklausantis dirbamos žemės sklypas. Atsižvelgęs į paminėtų aplinkybių visumą, ieškinį dėl įvažiavimo servituto nustatymo atmetė.
Teismas nustatė, kad namų valdų planai šalims buvo patvirtinti 1991-03-27 Pasvalio apylinkės tarybos sprendimu Nr. 11, kuris nėra panaikintas ir ginčijamas. 1995-11-24 buvo parengti ieškovei, 1996-02-19 - atsakovui priklausančių žemės sklypų planai, su kuriais šalys supažindintos, pretenzijų dėl žemės sklypų planų ir ribų nereiškė. Nors ieškovė nurodė, kad ant 1995-11-24 žemės sklypo plano yra suklastoti jos ir atsakovo parašai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. 2009-06-30 prokuroro nutarimu Nr. R3-416 ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 77-2-00014-09 nutrauktas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas teismo nuomone, patvirtina tai, kad šalys su žemės sklypų planais buvo supažindintos ir juos pasirašė, pretenzijų dėl žemės sklypų planų neturėjo. Atsakovas namų valdos žemę 1996-09-18 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P67/96-0854 yra privatizavęs ir žemės sklypas atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Paminėtos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo ieškovė neginčija. Teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovui J. V. būtų atmatuotas didesnis žemės sklypas nei jam yra skirtas ir privatizuotas. Todėl dalį atsakovui nuosavybės teise priklausančios namų valdos žemės paimti ir priskirti ją priskirti ieškovei nėra teisinio pagrindo (2 t., b. l. 13-15).
Šalies argumentai
Ieškovė Z. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010-12-22 sprendimą dalyje dėl reikalavimo nustatyti kelio servitutą ir nustatyti kelio privažiavimo servitutą Pasvalio r. Talačkonių k. iš Auriliškio gatvės per J. V. žemės sklypą, o kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nepagrįstą teismo sprendimą iš esmės lėmė neteisingas faktinių aplinkybių nustatymas. Nors kanalizacijos šuliniai nėra jos nuosavybė, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad būtent jai priskirti kanalizacijos šuliniai atlieka surinktuvo funkcijas, dėl ko pirmiausiai užsikiša ir dažniau turi būti valomi atskirai nuo atsakovui priskirtų šulinių. Atsakovas ne visada sudaro galimybę prie jų patekti. Nurodo, jog teismas neteisingai nustatė, kad jai priklausantys pastatai neturi durų iš atsakovo sklypo pusės. Teismas nevertino, kad ji negali privažiuoti prie savo lauko virtuvės, ūkinio pastato ir atlikti einamojo jų remonto. Teismas nevertino, kad ieškovės vyras serga Alzhaimerio liga, jos pačios darbingumas yra ribotas, ir būtent dėl sveikatos būklės jiems sunku patekti į ūkinį pastatą ir virtuvę, neskaitant kitų pastatų išlaikymui ir kasdienei buičiai reikalingų dalykų. Servituto nebuvimas pažeidžia galimybę naudotis jų nuosavybe, tačiau jo buvimas neapribotų atsakovo nuosavybės teisių daugiau, nei numato įstatymas. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.) (2 t., b. l. 18-19).
Atsiliepimas
Atsakovas J. V. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad LR CK 4.126 str. imperatyviai nurodo, jog servitutas nustatomas tik tuo atveju, jei ieškovė negalėtų naudoti savo daikto pagal paskirtį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji negalėtų naudotis pastatais, statiniais ar kitais daiktais nenustačius servituto. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kanalizacijos tinklai ir šuliniai priklauso ne ieškovei, bet UAB „Pasvalio vandenys“. Duomenų, kad jis neleistų ar trukdytų UAB „Pasvalio vandenys“ darbuotojams prieiti ar privažiuoti prie kanalizacijos tinklų, byloje nenustatyta. Teismas teisingai nustatė ir konstatavo, kad ieškovei priklausančių pastatų durys yra nuo jai priklausančio kiemo pusės, į kurį patenkama naudojant ieškovės įvažiavimą į namų valdą. Iš jo pusės jokių durų į ieškovei priklausančius ūkinius pastatus nėra ir jam priklausančiu įvažiavimu patekti į ieškovei priklausančius ūkinius pastatus nėra būtina. Į rūkyklą ieškovė gali patekti per jai priklausančią namų valdą. Ji ūkinės veiklos nevykdo, rūkyklą naudoja tik savo asmeninių poreikių tenkinimui. Šalių namų valdas skiria atsakovo dirbamos žemės plotas. Teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymus. Liudytoja G. A. patvirtino, kad 1994 m. ar 1995 m. ieškovė ūkinių pastatų duris persikėlė į savo kiemo pusę. Liudytojas J. L. patvirtino, kad privažiuoti prie ūkinių pastatų galima įvažiavimu į kiemą, o kai prie kanalizacijos šulinėlių reikia privažiuoti mašinai, ji visada privažiuoja. Argumentai dėl to, kad ieškovė negali privažiuoti prie ūkinio pastato, lauko virtuvės ir jų remontuoti atmestini, nes į lauko virtuvę ir ūkinį pastatą ieškovė patenka pro jai priklausančios žemės sklypo dalį, pro jai namų valdoje įrengtą įvažiavimą, remontui apie pastatą yra palikta žemės. Ieškovė ir nenustačius servituto gali tinkamai naudotis ir eksploatuoti jos esamus statinius (2 t., b. l. 27-28).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo skundą atmesti. Nurodo, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Teismas turi įvertinti ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį ir užtikrinant viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų interesų pusiausvyrą. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovė netrukdoma gali prieiti prie kanalizacijos šulinių, jai priklausančių statinių, o teiginys, kad atsakovas ne visada sudaro galimybę patekti prie kanalizacijos šulinių, paneigtas UAB „Pasvalio vandenys“ pažyma. Teismas, nustatęs, kad ieškovei yra įmanoma patekti prie kanalizacijos šulinių, lauko virtuvės ir ūkinio pastato, padarė išvadą, kad servituto nustatymas pažeis atsakovo teises daugiau, nei būtų pažeista ieškovės teisė nenustačius kelio servituto per atsakovo sklypą. Ieškovė neįrodė, jog racionaliausias ir optimaliausias būdas jai naudotis lauko virtuve, ūkiniu pastatu, kanalizacijos šuliniais yra pravažiavimas per atsakovo žemės sklypą (2 t., b. l. 30-33).
Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantė apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį, kuria nepatenkintas jos ieškinys dėl servituto nustatymo per atsakovo J. V. žemės sklypą. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvais ir išvadomis ieškinį dalyje dėl servituto nustatymo atmesti, todėl visų jų išsamiai nekartoja.
Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, jog asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Naujieji Berniūnai“, Ž. B., D. M. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009). CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kurio pagrindas yra įstatymas, sandoris, teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė teigia, kad teismas tinkamai neįvertino fakto, kad, nors kanalizacijos šuliniai ir tinklai nėra jos nuosavybė, tačiau būtent jai priskirti šuliniai atlieka surinktuvo funkcijas, dėl ko pirmiausia užsikemša ir dažniau turi būti valomi atskirai nuo atsakovui priskirtų šulinių. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad vandentiekių ir nuotekų tinklai yra UAB „Pasvalio vandenys“ turtas, kad atsakovas J. V. nėra trukdęs minėtai bendrovei esant reikalui prie jų patekti ir sutvarkyti (2 t., b. l. 1). Byloje esančių įrodymų visumą atitinka ir teismo išvada, kad iš atsakovo pusės jokių durų į ieškovei priklausančius pastatus nėra, dėl ko nėra būtinybės į jai priklausančius pastatus patekti naudojantis atsakovui priklausančiu įvažiavimu. Nustatęs, kad ieškovei yra galimybė prieiti prie kanalizacijos šulinių, prie lauko virtuvės, ūkinio pastato naudojantis jai priklausančiu sklypu ir įvažiavimu, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad servituto nustatymas pažeis atsakovo teises daugiau, nei būtų pažeista ieškovės teisė nenustačius kelio servituto per atsakovo sklypą. Ieškovės argumentai dėl jos ir jos sutuoktinio sveikatos būklės taip pat nesudaro pagrindo atsakovo teises apriboti daugiau, negu tai būtina ir galima pagal įstatymą, tuo labiau, kad byloje nustatyta, jog abi šalys privažiuoti prie ūkinių pastatų gali atskirais įvažiavimais kiekviena į savo kiemą, kuriais ir naudojasi (1 t., , b. l. 89). Servitutas yra kraštutinė ir išimtinė priemonė, kuri gali būti taikoma svetimam turtui, suvaržant jo savininkui nuosavybės teises, suteikiant teisę tuo daiktu naudotis kitam asmeniui, siekiant užtikrinti viešpataujančio daikto tinkamą naudojimą, tačiau šioje byloje tokio išimtinio atvejo byloje esančių faktinių duomenų pagrindu nenustatyta. Dėl išdėstyto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str. 1 d. 1 p.).
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, tai iš ieškovės Z. L. atsakovui J. V. priteisiamos išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti už atsiliepimo tinkamą surašymą ir atstovavimą teisme (2 t., b. l. 27-29, 36), nes dydis atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (yra mažesnis už maksimalius dydžius, CPK 96 str.), o valstybei – išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str., 2 t., b. l. 26).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės Z. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o į valstybės biudžetą - 4 (keturis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).