Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-09-19 · Byla Nr. N-444-482-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-19
Bylos Nr.
N-444-482-08
Teisėjai
Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444-482/2008Procesinio sprendimo kategorija 52.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutarties V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

V. Ž. Šiaulių apygardos administraciniam teismui padavė skundą dėl Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2007 m. liepos 24 d. nutarimo, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi V. Ž. skundą atsisakė priimti, nes praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 122 straipsnio 1 dalį skundas gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos; jei skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą, prašymas dėl termino atnaujinimo nagrinėjamas ABTĮ 34 straipsnyje nustatyta tvarka (ABTĮ 122 straipsnio 5 dalis). Teismas pažymėjo, kad skundo padavimo pradžia sietina su nutarimo priėmimo diena, tai yra su 2007 m. liepos 24 d. Taigi vadovaujantis ABTĮ 66 straipsnio 2 dalimi procesinio termino eiga prasidėjo 2007 m. liepos 25 d. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad norėdamas apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, į teismą jis privalėjo kreiptis iki 2007 m. rugpjūčio 3 d. V. Ž. kreipėsi tik 2007 m. rugpjūčio 6 d., taigi praleido terminą skundui paduoti ir jo atnaujinti neprašo. Teismas taip pat pažymėjo, kad V. Ž. neatimta teisė kreiptis iš naujo į teismą, tačiau kartu su skundu turi būti paduotas prašymas dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo.

II.

Nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, V. Ž. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo šią nutartį panaikinti.

Šalies argumentai

V. Ž. nurodo, kad teismas, aiškindamas teisės normas, neatsižvelgė į ABTĮ 4 straipsnio 5 dalyje reglamentuotus teisingumo ir protingumo kriterijus bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 288 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tiek Europos žmogaus teisių teismas, tiek ir Lietuvos teismai nurodo, kad viena iš pagrindinių proceso taisyklių yra bylos nagrinėjimo viešumas (ABTĮ 8 straipsnis), tačiau jo administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, kad bylos nagrinėjimas buvo viešas ar kad svarstyta dėl neviešo posėdžio. Kadangi jis nagrinėjant bylą nedalyvavo, taip pat nėra duomenų apie neviešą posėdį, todėl nėra pagrindo manyti, kad skundžiamas nutarimas buvo paskelbtas viešai. Taigi šis dokumentas jam viešu tapo tik 2007 m. rugpjūčio 25 d. (taip nurodyta atskirajame skunde), kai buvo įteikta dokumento kopija. Be to, jam nedalyvaujant bylos nagrinėjime, negalėjo būti užtikrintas proceso rungtyniškumas, kas reiškia, kad liko neužtikrinta ir jo teisė į gynybą (ABTĮ 51 ir 53 straipsniai) ir jis negalėjo ginčyti administracinėje byloje surinktų duomenų patikimumo. Todėl procesas, vykdytas nesilaikant viešumo ir rungtyniškumo principų, negali būti laikomas teisingu, o ABTĮ 66 straipsnio 2 dalies norma turi būti taikoma laikantis teisingumo ir protingumo taisyklių.

V. Ž. nuomone, kadangi nutarimą jis gavo 2007 m. rugpjūčio 25 d. (taip nurodyta atskirajame skunde), terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2007 m. liepos 26 d., taip užtikrinant jo teisę apskųsti nutarimą teismui. Tokia išvada seka ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo. Terminą skaičiuojant nuo 2007 m. liepos 26 d., paskutinė skundo padavimo diena laikytina 2007 m. rugpjūčio 6 d. Skundžiama nutartimi teismas iš esmės atsisako vykdyti teisingumą dėl tariamai praleisto termino skundui paduoti, o atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostatas bei jau minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, kyla ir skundo padavimo termino konstitucingumo klausimas, kadangi terminų nustatymas skųsti valdžios institucijų veiksmus reiškia žmogaus teisių ribojimą, o tokiam terminui pasibaigus – valdžios institucijų veiksmų ir sprendimų palikimą nekvestionuojamais.

Atsiliepimas

Joniškio rajono policijos komisariatas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad su 2007 m. liepos 24 d. priimtu nutarimu V. Ž. buvo tinkamai supažindintas 2007 m. liepos 25 d. nutarimą jam įteikus pasirašytinai. Pažymėjo, kad viešumo principas užtikrinamas, kada bylos nagrinėjimo metu gali dalyvauti visi norintys asmenys. Taigi viešumo principas nagrinėjant V. Ž. bylą nebuvo pažeistas, o ta aplinkybė, kad atskiri individai apie priimtą nutarimą sužinojo vėliau, nei jis buvo priimtas, nereiškia, kad nuo jų sužinojimo pradedamas skaičiuoti paskelbimo terminas. Taip pat neaišku, kaip buvo pažeistas rungimosi principas, kadangi nuo paaiškinimų dėl pažeidimo jis atsisakė, o į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Taip pat nebuvo gauta jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Institucijos nuomone, V. Ž. terminus vertina subjektyviai, tuo tarpu Šiaulių apygardos administracinis teismas teisingai vertino, kad terminas skundui paduoti yra praleistas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.Administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnis nustato, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta analogiška nuostata – jeigu įstatymai nenumato kitaip, skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Taigi teisės aktai įtvirtina konkrečią termino skundui dėl nutarimo paduoti eigos pradžią – nutarimo priėmimo dieną. Joniškio rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio nutarimas V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas 2007 m. liepos 24 d., taigi vadovaujantis minėtomis nuostatomis, reglamentuojančiomis nutarimų apskundimo terminą, darytina išvada, jog paskutinė diena skundui dėl šio nutarimo paduoti buvo 2007 m. rugpjūčio 3 d. V. Ž. skundą dėl nutarimo padavė 2007 m. rugpjūčio 6 d., tai yra praleidęs terminą jam paduoti.V. Ž. atskirąjį skundą grindžia tuo, kad terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo nutarimo įteikimo jam dienos, tai yra nuo 2007 m. liepos 25 d., kadangi tik tą dieną nutarimas jam tapo viešu. Tačiau pagrindo tokiai išvadai nėra, kadangi, kaip jau minėta, teisės aktai aiškiai ir imperatyviai nurodo, jog termino eiga skundui paduoti prasideda nuo nutarimo priėmimo, o ne įteikimo dienos.V. Ž. atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas atsisakė vykdyti teisingumą dėl formalios priežasties – tariamai praleisto termino, taip pat kad terminų nustatymas reiškia žmogaus teisių ribojimą, o tokiam terminui pasibaigus – valdžios institucijų veiksmų ir sprendimų palikimą nekvestionuojamais. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuota laikantis įstatymo nustatytos tvarkos bei terminų. Terminą skundui dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje paduoti nustato tiek Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, tiek ir Administracinių bylų teisenos įstatymas. Taigi asmuo, paduodantis skundą, turi laikytis įstatymo nustatytų terminų. Kartu pažymėtina, kad termino nustatymas nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje apskųsti nėra savitikslis – tai sudaro sąlygas užtikrinti operatyvų bylos išnagrinėjimą bei padeda užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Kita vertus, netgi praleidus terminą skundui paduoti, teisės aktai numato teisinį mechanizmą, kurio pagalba teismas gali spręsti klausimą dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis ir, atitinkamai, tokio termino atnaujinimo. Dėl nurodytų aplinkybių teismui nekyla abejonių dėl nurodytų nuostatų, reglamentuojančių terminą skundui paduoti, konstitucingumo.Administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnis nustato, kad jeigu nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas. Analogiškai ir ABTĮ 122 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą, prašymas dėl termino atnaujinimo nagrinėjamas šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi įstatymai numato, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas. Tačiau iš minėtų nuostatų seka, jog būtina sąlyga tam, kad teismas svarstytų klausimą dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis ir, pripažinus jas tokiomis, – termino atnaujinimo, yra pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo. V. Ž. , skundą padavęs praleidus apskundimo terminą, tokio prašymo nepateikė. Todėl nenagrinėtini jo atskirojo skundo argumentai, susiję su skundžiamo nutarimo įteikimo data, kada jo turinys jam tapo viešu, viešumo bei rungimosi principų laikymųsi nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą ir pan. – šias aplinkybes būtų pagrindas vertinti tik sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, tai yra tik esant pateiktam prašymui dėl termino atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju nesant jo prašymo dėl termino atnaujinimo, šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės, kadangi jos nekeičia faktinės aplinkybės, kada nutarimas buvo priimtas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje buvo išsamiai išaiškinta pareiškėjo teisė pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo.

Pastebėtina, jog nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi teisingumo ir protingumo principų. ABTĮ 4 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Šiuo gi atveju, kaip jau minėta, įstatymai imperatyviai nustato aiškų ir konkretų skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą – dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo. Todėl teismas privalo vadovautis nurodytomis įstatymų nuostatomis.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad V. Ž. skundą padavė praleidęs nutarimo apskundimo terminą ir nepateikė prašymo dėl termino atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, skundą atsisakė priimti. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl pagrindo ją naikinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

nuta r i a:

V. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius