Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 30 d., 18 val. 31 min., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) žinomai melagingai iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iškvietė policiją, paskambindamas ir pranešdamas Bendrajam pagalbos centrui numeriu 112, kad jo brolis K. L. jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, nors joks smurtas nebuvo panaudotas, tai yra kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275), 5 straipsnio 4 dalimi, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. L. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad šeimoje niekada nebuvo vartojamas alkoholis, nebuvo smurto. Konfliktas su broliu K. L. jį labai sukrėtė. Brolis namuose gėrė alų, norėjo iš jo atimti. Įvyko susistumdymas, brolis netyčia sužalojo lūžą, pradėjo bėgti kraujas. Išėjęs į lauką , paskambino policijai ir pasakė, kad lauks lauke. Tuo metu įvykęs konfliktas jam atrodė grėsmė jo saugumui. Pirminius paaiškinimus davė būdamas susijaudinęs, vėliau apsiramino ir suprato realią buvusią situaciją.

Liudytoja E. L. parodė, kad ji matė ir girdėjo tarp jos sūnų kilusį konfliktą. J. L. pyksta, kai brolis K. L. kartais geria alų namuose. Tuo metu tarp jų įvyko susistumdymas mažame koridoriuje. K. L. netyčia sudavė į lūpą J. L.. Mano, kad J. L. buvo šokas, nes jų šeimoje nebuvo vartojamas alkoholis, tuo labiau smurtas.

Liudytojas K. L. parodė, kad tarp jo ir J. L. įvyko susistumdymas . Jis ranka netyčia kliudė J. L. lūpą. Brolis iškvietė policiją galimai dėl to, kad bijojo dar didesnio konflikto.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnį (b. l. 1-5), tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (b. l. 10-13), tarnybiniai pranešimai (b. l. 14, 15), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 17-20), pranešimo informacija (b. l. 22-27), J. L. apklausos protokolas (b. l. 34-35, 37-38), E. L. apklausos protokolas (b. l. 40-41), R. K. apklausos protokolas (b. l. 43-44), M. S. apklausos protokolas (b. l. 46-47), pranešimas apie įtarimą (b. l. 48), K. L. apklausos protokolas (b. l. 52-53).

Administracinio teisės pažeidimo teisena dėl ATPK 186 str. numatyto pažeidimo, nutrauktina.

ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pagal ATPK 186 straipsnį atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 186 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ATPK 186 straipsnyje pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ATPK 186 straipsnį negalima.

Vertinant aptartus, byloje esančius surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad J. L. kvietė policijos pareigūnus, konfliktinę situaciją su broliui suvokdamas kaip realią grėsmę jam. Taigi atsakomybėn traukiamas asmuo J. L. specialiąją tarnybą išsikvietė ne žinomai melagingai, tačiau manydamas, kad jam gresia pavojus, todėl jo veika neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos būtinųjų požymių. Tokiu būdu, dėl šio pažeidimo teisena nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje, bylos teiseną J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.