Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisejas Valdas Ciesiunas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 719 2009 m.

Vilnius, 2009 m. spalio 13 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo N. G. apeliacini skunda del Visagino miesto apylinkes teismo 2009 m. gegužes 7 d. nuosprendžio, kuriuo N. G. nuteistas pagal LR BK 222 str. 1 d. 60 MGL dydžio (7500 Lt) bauda, pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 183 str. 1 d. (del 7 337,20 Lt pasisavinimo R. Ž. vardu pagal atitinkamus kasos išlaidu orderius) byla nutraukta, suejus patraukimo baudžiamojon atsakomyben senaties terminui.

N. G. išteisintas del nusikaltimu, numatytu LR BK 300 str. 1 d. (del visu inkriminuotu nusikalstamu veiku) ir LR BK 300 str. 1 d. bei 183 str. 1 d. (išskyrus del 7 337,20 Lt pasisavinimo A. D. vardu ir 3 737,20 Lt pasisavinimo R. Ž. vardu pagal atitinkamus kasos išlaidu orderius), nesant jo veikose nusikaltimo sudeties.

Priteista iš N. G. VšI Centrinei projektu valdymo agenturai 11 074,40 Lt žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

N. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarke imones buhalterine apskaita, ir del to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, isipareigojimu dydžio ir strukturos, t.y. 2002 m. rugsejo 1 d. – 2003 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, budamas UAB „V.“ (imones kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001-11-06 LR Buhalterines apskaitos istatymo Nr. IX-574 2 str. 1 d., 4 str., 6 str. 2 d. ir 13 str. 1 p., 3 p. reikalavimus tycia, itraukdamas i apskaita neivykusiu ukiniu operaciju dokumentus, apgaulingai tvarke šios bendroves buhalterine apskaita, itraukdamas 2003 m. kovo 31 d. kasos išlaidu orderi Nr. 29 ir 2003 m. liepos 4 d. kasos išlaidu orderi Nr. 72, pagal kuriuos A. D. buvo tariamai išmoketas autorinis atlyginimas – 7 337,20 Lt už darba, kurio jis neatliko, bei itrauke 2003 m. kovo 13 d. kasos išlaidu orderi Nr. 18 ir 2003 m. gegužes 30 d. kasos išlaidu orderi Nr. 53, pagal kuriuos R. Ž. tariamai išmokejo autorini atlyginima – 7 337,20 Lt, kuriu R. Ž. negavo. Tesdamas savo veikla, N. G. itrauke i apskaita 2002 m. lapkricio men. ir gruodžio men. bei 2003 m. sausio, vasario, kovo men. laikarašcius del A. L. atliktu darbu, ir šiu laikarašciu pagrindu surašytus darbo užmokescio apskaiciavimo žiniarašcius del A. L. apskaiciuoto darbo užmokescio, nors juose irašytu darbu (praktiniu užsiemimu užtikrinimas, medžiagos užsiemimams tiekimas, mokymu lankomumo patikrinimai) A. L. neatliko. Del to UAB „V.“ laikotarpiu nuo 2002 m. rugsejo 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti imones veiklos rezultato, jos turto, nuosavo kapitalo, isipareigojimu dydžio ir strukturos.

Be to, N. G. pripažintas kaltu, baudžiamaja byla šioje dalyje nutraukiant suejus senaties terminui, už tai, kad suklastojes tikrus dokumentus, pasisavino jo žinioje buvusi svetima turta, t.y. 2003 m. vasario 14 d. ir 2003 m. liepos 25 d. suraše autoriniu kuriniu priemimo aktus, kuriuose nurode tikroves neatitinkancius duomenis apie tai, kad iš A. D. prieme jo sukurtus autorinius kurinius, del ko 2003 m. kovo 31 d. buvo išrašytas kasos išlaidu orderis Nr. 29 ir 2003 m. liepos 4 d. išrašytas kasos išlaidu orderis Nr. 72 A. D. vardu 7 337,20 Lt sumai, kuriuos A. D. pasiraše, taciau pinigu pastarajam nedave, o juos pasisavino. Tesdamas nusikalstama veika, N. G. pagal 2003 m. kovo 13 d kasos išlaidu orderi Nr. 18 ir 2003 m. gegužes 30 d. kasos išlaidu orderi Nr. 53, išrašytus R. Ž. vardu 3 668,60 Lt ir 3 668,60 Lt sumai už atliktus autorinius darbus, R. Ž. išmokejo 3 600 Lt, o likusius 3 737,20 Lt pasisavino.

„Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsejo 26 d. istatymu Nr. VIII-1968, baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. istatymu Nr. IX-785, ir bausmiu vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. istatymu Nr. IX-994, isigaliojimo ir igyvendinimo tvarkos istatymo“ (2002-10-26 istatymas Nr. IX-1162) 4 str. nustatyta, kad sprendžiant veikos kvalifikavimo pagal naujojo ar senojo baudžiamojo kodekso klausima turi buti atsižvelgta i tai, kuris iš ju švelnina ar sunkina bausme ar kitaip palengvina ar pasunkina nusikalstama veika padariusio asmens teisine padeti. Šios nuostatos siejamos ne vien su bausmes institutu, bet ir apskritai su nusikalstama veika padariusio asmens teisine padetimi. Be to, mineto istatymo 13 str. numatyta, kad jei apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas pagal naujaji BK yra ilgesnis, senatis nustatoma pagal senaji BK.

Kadangi buhalterine apskaita yra testinis procesas (tai pripažinta ir nuosprendyje), sprendžiant atsakomybes už šia nusikalstama veika klausima veika turi buti kvalifikuojama pagal ta baudžiamaji istatyma, kuris numato ne tik švelnesne bausme, bet ir kitaip palengvina teisine padeti. Taciau spresdamas istatymo taikymo klausima, teismas pasisake tik del baudos, t.y. vertino tik vienos iš bausmiu skyrimo aspektus, alternatyviu bausmiu neanalizavo ir del ju nepasisake. Be to, neaišku, kokiu pagrindu teismas bauda ivertino kaip pagrindine bausmes ruši.

Senojo LR BK 323 str. 1 d. už apgaulinga imones buhalterines apskaitos tvarkyma numatyta maksimali bausme – laisves atemimas iki 3 metu, apkaltinamojo nuosprendžio už tokia veika senatis – 5 metai. Naujojo LR BK 222 str. 1 d. už tokio paties pobudžio nusikalstama veika numatyta maksimali bausme – laisves atemimas iki 4 metu, apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas – 8 metai.

Skunde nurodyta, kad apgaulingas buhalterines apskaitos tvarkymas už laikotarpi iki 2003 m. gruodžio 31 d. inkriminuojamas nepagristai. Apylinkes teismas pripažino, kad paskutinis pažeidimas buhalterineje apskaitoje padarytas 2003 m. liepos 4 d. (kasos išlaidu orderio Nr. 72 A. D. vardu surašymas). Po šios datos kokiu nors kitu pažeidimu nebuvo nustatyta, todel nera butino baudžiamajai atsakomybei kilti kriterijaus – trukdymo iš dalies arba visiškai nustatyti finansines ukines bukles rezultatus ar kitus kriterijus, numatytus senojo BK 323 str. ar naujojo BK 222 str. N. G. nuomone, akivaizdu, kad jam nepagristai inkriminuotas buhalterines apskaitos tvarkymas dar beveik už pusmeti, nors tokio tvarkymo iš tikruju nebuvo. Ivertinus tai, kad buhalterine apskaita yra testinis procesas, o UAB „V.“ ir šiuo metu yra veikianti imone, galima laikyti, kad buhalterine apskaita apgaulingai tvarkoma ir iki šiol. Tokiu budu teismas turejo ivertinti, ar minetas apgaulingo apskaitos tvarkymo terminas inkriminuojamas pagristai. Kadangi apylinkes teismas to nepadare, jo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas pripažino, jog „laikotarpiu nuo 2002 m. rugsejo 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti imones veiklos rezultato, jos turto, nuosavo kapitalo, isipareigojimu dydžio ir strukturos“, t.y. teismas išdeste 2004-07-05 istatymu Nr. IX-2314 apibrežta LR BK 222 str. 1 d. dispozicija. Tuo paciu teismas pažymejo, kad N. G. pagristai inkriminuota LR BK 222 str. 1 d. redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01, ir nurode 2000-09-26 istatyma Nr. VIII-1968. Taciau nuosprendžio rezoliucineje dalyje LR BK 222 str. 1 d. redakcija nenurodoma. Del šiu aplinkybiu nuteistajam neaišku, pagal kuri istatyma jis pripažintas kaltu padares nusikaltima. Tuo tarpu LR BPK 304 str. 5 p. nustatyta, kad teismas nuosprendyje turi nurodyti istatyma, numatanti nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas kaltinamasis.

Be to, baudžiamojo istatymo dispozicija, numatanti atsakomybe už apgaulinga buhalterines apskaitos tvarkyma (LR BK 222 str. 1 d.), yra blanketine ir reikalauja nuorodos i atitinkamu norminiu aktu nuostatu pažeidima. N. G. nurodo esas pripažintas kaltu pažeides 2001-11-06 LR Buhalterines apskaitos istatymo Nr. IX-574 2 str. 1 d., 4 str., 6 str. 2 d., 13 str. 1 p. ir 3 p. Iš nuosprendyje aprašytos veikos, teismo vertinamos kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas, apeliantui nera aišku, kaip jis pažeide nurodyto istatymo 2 str. 1 d., 13 str. 1 d. 1 p. – nuosprendyje netgi nenurodyta, kurie mineto straipsnio dalies punktai pažeisti.

Teismo posedyje prokurore ir civilinio ieškovo atstove praše nuteistojo skunda atmesti.

Nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo N. G. nuteistas už apgaulinga imones buhalterines apskaitos tvarkyma, del kurio negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, isipareigojimu dydžio ir strukturos (LR BK 222 str. 1 d.), ir kuriuo N. G. pripažintas kaltu, baudžiamaja byla nutraukiant del senaties, už jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinima suklastojus tikrus dokumentus (LR BK 300 str. 1 d. ir 183 str. 1 d.), yra teisetas ir pagristas.

Byloje nustatyta, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas, už kuri nuteistas N. G., vyko laikotarpyje nuo 2002 m. rugsejo 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. Taigi, nusikaltimas buvo baigtas veikiant naujajam Baudžiamajam kodeksui, kuris isigaliojo nuo 2003 m. gegužes 1 d. Pagal LR BK 3 str., testines ir trunkamosios veikos padarymo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo dare baudžiamajame istatyme numatytas veikas. Taciau šiu nusikalstamu veiku padarymo atvejais taikomas istatymas, galiojes tuo metu, kai nusikalstama veika pabaigta arba nutraukta. Tokiu budu N. G. yra pagristai nuteistas pagal LR BK 222 str. 1 d., t.y. pagal nauja Baudžiamaji kodeksa (patvirtinta 2000-09-26 istatymu Nr. VIII-1968). Kolegijos manymu, apylinkes teismo nuosprendžio argumentai, kodel N. G. padarytai veikai netaikomas senas Baudžiamasis kodeksas, yra neteisingi, taciau šiuo atveju seno baudžiamojo istatymo taikymo klausimui spresti nera pagrindo.

Nuosprendyje nurodyta, kad N. G., apgaulingai tvarkydamas buhalterine apskaita, itrauke 2003 m. kovo 13 d. kasos išlaidu orderi Nr. 18 ir 2003 m. gegužes 30 d. kasos išlaidu orderi Nr. 53, pagal kuriuos R. Ž. tariamai išmokejo autorini atlyginima – 7337,20 Lt, kuriu R. Ž. negavo. Be to, N. G., klastodamas tikrus dokumentus, pasisavino jo žinioje buvusi svetima turta, t.y. pagal 2003 m. kovo 13 d kasos išlaidu orderi Nr. 18 ir 2003 m. gegužes 30 d. kasos išlaidu orderi Nr. 53, išrašytus R. Ž. vardu 3 668,60 Lt ir 3 668,60 Lt sumai už atliktus autorinius darbus, R. Ž. išmokejo 3 600 Lt, o likusius 3 737,20 Lt pasisavino.

Aprašant LR BK 222 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, jos esme yra apgaulingas buhalterines apskaitos tvarkymas, neteisingu duomenu fiksavimas apskaitos dokumentuose, o ne tai, ka ir kokia apimtimi pasisavino nuteistasis. Nuosprendyje nurodytos faktines aplinkybes yra susijusios butent su klaidinga buhalterine apskaita, t.y. tuo, kad minetas 2003 m. kovo 13 d. kasos išlaidu orderis Nr. 18 ir 2003 m. gegužes 30 d. kasos išlaidu orderis Nr. 53 neatitinka tikroves, nes šie pinigai nurodytu laiku R. Ž. nebuvo išmoketi.

Be to, nustatyta, kad iš minetuose kasos išlaidu orderiuose nurodytu sumu N. G. pasisavino 3 737,20 Lt, o R. Ž., pagal pastarojo parodymus, išmokejo 3 600 Lt veliau (t.y. ne kasos išlaidu orderiu išrašymo dienomis), per du kartus. Šios faktines aplinkybes yra svarbios darant išvadas del nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal LR BK 183 str. 1 d. – konstatuojant svetimo turto pasisavinima neturi esmines reikšmes tai, kaip buvo tvarkoma buhalterine apskaita.

LR BK 222 str. 1 d. ir 183 str. 1 d. numatytos veikos nera tapacios – pirmuoju atveju svarbu nustatyti, ar apskaita buvo tvarkoma pagal taisykles, o antruoju – pinigu pasisavinimo faktas. Taigi skirtingais aspektais aprašant LR BK 222 str. 1 d. ir 183 str. 1 d. numatytu nusikalstamu veiku požymius ir atskleidžiant ju turini, apylinkes teismas nepadare klaidos, kuri galejo lemti kaltes klausimo išsprendima.

2007-05-28 ekspertizes akte Nr. 11-183 (07) 11-195 (07) nurodyta, kad UAB „Vesta“ 2003 metu veiklos rezultata, turto, nuosavo kapitalo, isipareigojimu dydi ir struktura galima nustatyti tik iš dalies, jeigu nebuvo sumoketi R. Ž. pinigai už atlikta autorini darba pagal R. Ž. vardu išrašytus UAB „V.“ kasos išlaidu orderius 2003-03-13 Nr. 18 (3668,60 Lt) ir 2003-05-30 Nr. 53 (3 668,60 Lt), ir jei A. D. neatliko autorinio darbo, už kuri buvo išmoketas autorinis atlyginimas pagal 2003-03-31 kasos išlaidu orderi Nr. 29 (3 668,60 Lt) ir 2003-07-04 kasos išlaidu orderi Nr. 72 (3 668,60 Lt). Byloje nustatyta, kad R. Ž. pinigai buvo išmoketi ne tada ir ne tomis sumomis, kaip nurodyta minetuose kasos išlaidu orderiuose. Be to, liudytojas A. D. paaiškino, kad jokio konkretaus darbo, susijusio su UAB „V.“, jis neatliko, jokiu autoriniu darbu neraše. Tokiu budu apelianto teiginiai, jog minetuose orderiuose nurodomos išlaidos buvo padarytos pagristai ir mokejimai negali buti laikomi neivykusiomis ukinemis operacijomis, yra nepagristi, nes pagal ekspertizes išvada, del fiktyviu kasos išlaidu orderiu negalima visiškai nustatyti imones veiklos rezultato, turto, nuosavo kapitalo, isipareigojimu dydžio ir strukturos.

Apgaulingos apskaitos tvarkymo inkriminavimui turi atsirasti šie padariniai - negalima visiškai ar iš dalies nustatyti imones veiklos rezultatu, turto, nuosavo kapitalo ir isipareigojimu dydžio bei strukturos. Byloje nustatyta, kad kilus itarimu del apgaulingo apskaitos tvarkymo UAB „V.“ vykdant projekta PHARE 2000, buvo atliktas šios imones buhalterines apskaitos 2002 m. rugsejo 1 d. – 2003 m. gruodžio 31 d. laikotarpio duomenu tyrimas. Del A. G. veiksmu, padarytu minetu laikotarpiu (išmoketas autorinis atlyginimas už neatliktus autorinius darbus, nesumoketi pinigai už atliktus autorinius darbus) tik iš dalies buvo galima nustatyti UAB „V.“ veiklos rezultatus. Tai, kad A. D. vardu išrašytas kasos išlaidu orderis Nr. 72 datuojamas 2003 m. liepos 4 d., neapsprendžia nusikalstamos veikos baigtumo, kadangi jos padariniai - imones veiklos rezultatu tikslus nenustatymas kilo butent laikotarpiu nuo 2002 m. rugsejo 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d.

Kolegija daro išvada, kad nuosprendžiu pagristai iš dalies tenkintas civilinis ieškinys priteisiant VŠI Centrinei projektu valdymo agenturai 11 074,40 Lt. Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad šia suma sudaro N. G. pasisavinti pinigai pagal 2003 m. kovo 31 d. kasos išlaidu orderi Nr. 29 ir 2003 m. liepos 4 d. kasos išlaidu orderi Nr. 72, kuriu pagrindu A. D. buvo tariamai išmoketas autorinis atlyginimas – 7 337,20 Lt už darba, kurio jis neatliko, bei pagal 2003 m. kovo 13 d. kasos išlaidu orderi Nr. 18 ir 2003 m. gegužes 30 d. kasos išlaidu orderi Nr. 53, kuriu pagrindui R. Ž. tariamai išmoketas autorinis atlyginimas – 7 337,20 Lt, iš šios sumos R. Ž. išmokant 3 600 Lt, o likusius 3 737,20 Lt pasisavinant.

Byloje nustatyta, kad buhalterine apskaita buvo apgaulingai tvarkoma 2002 m. rugsejo 1 d. – 2003 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, t.y. galiojant LR Baudžiamajam kodeksui, patvirtintam 2000-09-26 istatymu Nr. VIII-1968 ir tuo metu galiojusiai LR BK 222 str. 1 d. redakcijai. Pagal LR BK 3 str., veikos nusikalstamuma ir asmens baudžiamuma nustato tos veikos padarymo metu galiojes baudžiamasis istatymas. Tokiu budu laikytina, kad N. G. pagristai nuteistas pagal LR BK 222 str. 1 d., patvirtinta 2000-09-26 istatymu Nr. VIII-1968.

Apylinkes teismas, pripažindamas N. G. kaltu pagal LR BK 222 str . 1 d., aiškiai nurode, kokios LR Buhalterines apskaitos istatymo nuostatos yra pažeistos, todel nera pagrindo teigti, jog teismas nenurode šio istatymo straipsniu ar punktu.

Esant aukšciau išdestytoms aplinkybems darytina išvada, kad tenkinti apeliacini skunda ir keisti ar naikinti apylinkes teismo nuosprendi nera pagrindo, jis paliktinas galioti

Rezoliucinė dalis

nutare:

Atmesti N. G. apeliacini skunda.