Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vidai Butiškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai 3 dienos laisvės atėmimo ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę - suėmimą nuspręsta paskirti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti ir suimti iškart po nuosprendžio paskelbimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. A. nuteistas už tai, kad vengė sugrįžti į įkalinimo vietą, o būtent: atlikdamas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini), suprasdamas savo pareigą vykdyti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, turėdamas teisę išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos pagal 2022 m. rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. R. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo R. A. leidimo dviem paroms parvykti į namus“, 2022 m. rugsėjo 2 d. apie 17.30 val. iš atvirosios kolonijos R. A. buvo išleistas į trumpalaikę išvyką dviem paroms parvykti į namus, adresu (duomenys neskelbtini), iš kur turėjo sugrįžti iki 2022 m. rugsėjo 4 d. 17.30 val., tačiau nustatytu laiku, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 4 d. 17.30 val., be svarbios priežasties nesugrįžo į įkalinimo vietą, dėl ko buvo organizuota ir vykdoma jo paieška, kol 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 17.22 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai kelyje (duomenys neskelbtini), jį surado ir grąžino tolimesnei laisvės atėmimo bausmei į (duomenys neskelbtini).

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas R. A. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. A. gynėjas advokatas Ričardas Lilas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Lina Laurusevičienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. A. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo R. A. gynėjo apeliaciniame skunde nuteistojo kaltė nėra ginčijama, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam R. A. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Vien tai, kad gynėjo vertinimu, R. A. paskirta per griežta bausmė, nesuteikia pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti švelnesnę bausmę nuteistajam R. A..

9. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas dvylika kartų (iš jų du kartus už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą), pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai ir baustas drausmine tvarka už nukrypimą nuo maršruto bei tvarkos nesilaikymą. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, jau įvertino aplinkybę, kad R. A. pripažino kaltę, davė parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tai teismas pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir ji įvertinta kitų byloje esančių aplinkybių visumoje. Be to, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ne tik į baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bet ir į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, charakterizuojančias paties nuteistojo asmenybę.

10. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, padarymą yra numatęs tik dvi alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas R. A. skyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatant didesnį, nei bausmės vidurkis. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad R. A. prieš keturis mėnesius iki šio nusikaltimo padarymo buvo nuteistas už tokio paties nusikaltimo padarymą, tačiau jokių išvadų nepadarė, mažesnės, nei sankcijos vidurkis bausmės paskyrimas teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiui neturėjo, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, nusikaltimas nebuvo spontaniškas poelgis. Teismas pažymėjo ir tai, kad kaltinamasis ne pats sugrįžo į pataisos įstaigą, o buvo sulaikytas, taigi šiuo atveju, jo prisipažinimas esminės reikšmės veikos ištyrimui neturėjo. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3.

11. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog nuteistasis R. A. iki inkriminuojamo nusikaltimo padarymo buvo teistas net 12 kartų (paskutinis teistumas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą – Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendis). Taigi, akivaizdu, kad teistumai, paskirtos ankstesnės realios laisvės atėmimo bausmės ir teisių suvaržymas nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Kartu akcentuotina, kad ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos tiek laisvės atėmimo, tiek ir švelnesnės bausmės rūšys, kurios, akivaizdu, jog savo tikslų nepasiekė, kadangi nuteistasis vis pakartotinai nusikalsdavo. Šios aplinkybės liudija, jog priešingas teisei nuteistojo elgesys nesikeičia, kartojamos tos pačios klaidos, juo labiau, kad po paskutiniojo nuosprendžio priėmimo, šią veiką padarė praėjus vos 3 mėnesiams. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant didesnę, nei bausmės vidurkis. Gynėjas skunde akcentuoja, kad nusikaltimas įvykdytas spontaniškai, iš anksto nesirengiant, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį nuteistajam, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. A. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, jo asmenybei (praeities teistumai, charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas) bei nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, į aplinkybes, nurodytas gynėjo apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas jau atsižvelgė ir įvertino, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam R. A. sušvelninti paskirtą bausmę.

13. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 24 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad R. A. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 70 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, savo vardu registruoto turto neturi, nedirba, todėl iš R. A. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. A. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo R. A..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.