Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. P. ir nuteistųjų A. A. bei Ar. A. gynėjo Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 303 str. 1 d. – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., šią bausmę subendrinus apėmimo būdu su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams ir vienam mėnesiui, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuotas suėmimo nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2011 m. balandžio 27 d. laikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 2 p., A. A. pagal BK 135 str. 2 d. 2 ir 9 p. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

- pagal BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 302 str. 1d. – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 135 str. 2 d. 2 ir 9 p. – laisvės atėmimu dešimčiai metų;

- pagal BK 140 str.1d. – laisvės atėmimu dešimt mėnesių;

- pagal BK 233 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal BK 180 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 135 str. 2 d. 2 ir 9 p., 140 str. 1 d., 233 str. 1 d., paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., šią bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuotas suėmimo nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2011 d. balandžio 27 d. laikas.

Iš Ar. A. priteista Kauno teritorinei ligonių kasai 34,10 Lt nukentėjusiojo V. K. ir 16583,95 Lt nukentėjusiosios V. Š. gydymo išlaidoms atlyginti, nukentėjusiajai V. Š. 90000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai N. P. 6808,56 Lt turtinei ir 72000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. A. ir Ar. A. solidariai priteista nukentėjusiajai V. Š. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai N. P. 1882 Lt turtinei ir 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei valstybei proceso išlaidoms (80 Lt – specialistės kelionės ir 570 Lt - antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusioms) atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. ir Ar. A. nuteisti už tai, kad 2010 m. kovo 13 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tikslu įvykdyti plėšimą, užpuolė dėl senatvės bejėgiškos būklės esančią V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iš kurios A. A., panaudodamas fizinį smurtą, jėga pagrobė svetimą turtą: rankinę su joje buvusiais daiktais, pinigais ir dokumentais, viso padarydami 1882 Lt turtinę žalą.

Taip pat, Ar. A. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 13 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, plėšimo vykdymo metu iškart po to, kai veikiant bendrininkų grupe su A. A., panaudodamas fizinį smurtą jėga pagrobė svetimą turtą – V. Š. priklausančią rankinę su joje buvusiais daiktais ir dokumentu, tyčia smūgiavo nukentėjusiajai kumščiu į veidą, šiai nuo smūgio parkritus, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė koja jai į galvą bei šoną, tokiomis aplinkybėmis dėl savanaudiškų paskatų ir dėl savo amžiaus bejėgiškos būklės esančiai V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), padarė sunkią galvos smegenų traumą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio ir po voratinkliniu dangalu abipus, dešinių smilkininės bei pakaušinės skilčių sumušimu, kas komplikavosi smegenų suspaudimu, pabrinkimu, strigimu bei jų sąlygotu kvėpavimo funkcijos sutrikimu, odos nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, muštines žaizdas pakaušyje bei viršutinėje lūpoje, sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Taip pat Ar. A. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 13 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smogė kumščiu į veidą nukentėjusiam V. K., vykdančiam pilietinę pareigą – bandančiam sutrukdyti Ar. A. vykdyti nusikalstamą veiką, tuo padarydamas nukentėjusiam poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą veide, nežymiai sutrikdė sveikatą.

Taip pat Ar. A. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 15 d. 17.26 val., skambino iš mobiliojo ryšio telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. K., turėdamas tikslą paveikti liudytoją, reikalavo pakeisti parodymus duotus ikiteisminiame tyrime dėl V. Š. užpuolimo, grasino fiziniu susidorojimu.

A. A. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad 2010 m. kovo 13 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupe su Ar. A., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, plėšimo vykdymo metu ir iškart po to, kai veikiant bendrininkų grupėje A. A. panaudodamas fizinį smurtą jėga pagrobė svetimą turtą – V. Š. priklausančią rankinę su buvusiais daiktais ir dokumentu, veikdami vieninga tyčia, abu tyčia smūgiavo nukentėjusiajai kumščiu į veidą, o šiai nuo smūgio parkritus, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė koja jai į galvą bei šoną, tokiomis aplinkybėmis dėl savanaudiškų paskatų ir dėl savo amžiaus bejėgiškos būklės esančiai V. Š. gim. (duomenys neskelbtini), padarė sunkią galvos smegenų traumą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio ir po voratinkliniu dangalu abipus, dešinių smilkininės bei pakaušinės skilčių sumušimu, kas komplikavosi smegenų suspaudimu, pabrinkimu, strigimu bei jų sąlygotu kvėpavimo funkcijos sutrikimu, odos nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, muštines žaizdas pakaušyje bei viršutinėje lūpoje, t.y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių ir išsamių įrodymų, jog abu nuteistieji veikiant bendrai ne tik ketino pagrobti svetimą turtą plėšimo būdu, bet ir sunkiai sužaloti bejėgiškos būklės dėl savo amžiaus nukentėjusiąją. Nuteistieji neigia padarę visus inkriminuojamus nusikaltimus, tačiau nukentėjusiojo V. K. iš esmės nuosekliais parodymais bei specialistų išvadomis ir jų paaiškinimais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais nustatyta, kad Ar. A. nusikalstamus veiksmus – fizinį smurtavimą prieš nukentėjusiąją, atliko peržengdamas bendrininkavimo susitarimo ir veikimo ribas vykdant plėšimą, nes jis sumušė ir sužalojo moterį apie tai nesitaręs su bendrininku A. A., todėl pastarasis negali atsakyti už tokį vykdytojo ekscesą. Todėl, vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 2 p., jis pagal BK 135 str. 2 d. 2 ir 9 p. išteisintas.

Nukentėjusioji N. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl A. A. išteisinimo pagal BK 135 str. 2 d. 2 ir 9 p. ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo nuteisti A. A. dėl paminėto nusikaltimo padarymo dešimties metų laisvės atėmimo bausme, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Kitos nuosprendžio dalies nukentėjusioji neskundžia.

Teismas neteisingai ir neobjektyviai įvertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, bei dėl A. A. priėmė neteisingą nuosprendį. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl ko atmetė kaip įrodymą specialisto išvadą Nr. 11-818(10), 11-1264(10).

Apeliantė skunde aptardama liudytojo V. K. ir specialistės D. P. parodymus bei specialisto išvadą Nr. 11-818(10), 11-1264910), teigia, kad nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 2 ir 9 p., padarė abu broliai A. ir Ar. A.. Jos nuomone, A. A. jėga ištraukus nukentėjusiosios V. Š. rankinuką ir tuoj pat pabėgus, nukentėjusiosios rūbų pluoštų ir triušio plaukų ant jo (A. A.) kelnių bei sportinių batų likti negalėjo. Todėl skundo autorė tvirtina, kad tai tik tiesioginio kontakto spardant nukentėjusiąją V. Š. pasekmė. Juo labiau, kad liudytojais apklausti pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, teisme patvirtino, jog Ar. A. ir A. A. bei nukentėjusiosios V. Š. rūbai, šių asmenų dėvėti įvykio metu, po įvykio buvo paimti kiekvieno atskirai, supakuoti, apžiūrėti ir saugomi atskiruose polietileniniuose maišuose, todėl tarpusavyje nekontaktavo ir atsitiktinai nukentėjusiosios V. Š. rūbų pluoštų ant kaltinamųjų rūbų ir batų likti negalėjo.

Nuteistojo A. A. gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jo ginamąjį išteisinti bei atmesti pareikštus civilinius ieškinius.

Apelianto nuomone, nuosprendis yra nepagrįstas, jame nepašalintos abejonės, kad nukentėjusiosios apiplėšimą ir sužalojimą galėjo padaryti V. K. ir tai pastarasis padarė ne grupėje su apelianto ginamaisiais.

Byloje surinkti duomenys (nukentėjusiosios N. P., liudytojų A. Š., A. P., V. J. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, apžiūros protokolas, GMP kvietimo kortelės kopija, teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 824/10(02)) patvirtina tik patį nusikaltimų padarymo faktą, o ne jo ginamojo kaltę.

Skunde pažymima, kad A. A. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo grindžiama tik liudytojo V. K. parodymais ir kitais, išvestiniais iš šio liudytojo parodymų, įrodymais (atpažinimai, parodymų patikrinimas vietoje, telefonų išklotinės bei kt.). Tačiau šis liudytojas pats buvo rastas įvykio vietoje ir labai neblaivus. Be to, šio liudytojo parodymai yra prieštaringi, nes ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė iš esmės priešingas įvykio aplinkybes bei neigė pažintį su apelianto ginamaisiais. Todėl gynėjas mano, kad šio liudytojo parodymai turi būti vertinami kritiškai ir atmesti.

Skundo autorius, apibūdindamas V. K. asmenybę, teigia, kad byloje nepašalinta abejonė, jog būtent šis asmuo galėjo padaryti nusikaltimus prieš nukentėjusiąją, o girtumo jis negalėjo pasišalinti iš įvykio vietos ir sugalvojo tokią versiją, kad nukentėjusiąją apiplėšė ir sužalojo jam nepažįstami asmenys, o pats tuo metu dėjosi pašaliniu sąmoningu piliečiu, padedančiu nukentėjusiajai. Tokias aplinkybes patvirtina byloje užfiksuoti V. K. slapti pokalbiai su nenustatytu asmeniu. Be to, specialisto išvada Nr. 11- 818(10), 11- 1264(10) yra tik tikėtina. Byloje nepaneigta abejonė, kad išėmus daiktinius įrodymus (nukentėjusiosios ir A. A. drabužius), jie negalėjo tarpusavyje kontaktuoti.

Gynėjas mano, kad teismas nesivadovavo BPK 20 str. 5 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 p. nuostatomis, todėl jo ginamasis turi būti išteisintas, o civiliniai ieškiniai - atmesti.

Tuo atveju, jei A. A. vis gi būtų pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ginamasis turi mažametį vaiką.

Nuteistojo Ar. A. gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jo ginamąjį išteisinti bei atmesti civilinius ieškinius.

Šis gynėjo skundas grindžiamas lygiai tokiais pačiais argumentais (nepašalintos abejonės dėl liudytojo V. K. parodymų, dėl šio procesinio dalyvio asmenybės, specialisto išvados Nr. 11- 818(10), 11- 1264(10), daiktinių įrodymų (drabužių) išėmimo ir laikymo tvarkos, BPK 20 str. 5 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 nuostatų nesilaikymo), kaip ir gynėjo apeliacinis skundas dėl nuteistojo A. A..

Taip pat šiame skunde teigiama, kad liudytojas V. K., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, apkalbėjo Ar. A.. Liudytojų S. B. ir D. K. parodymai yra nepatikimi, nes šie parodymai yra išvestiniai iš liudytojo V. K. parodymų. Be to, šie liudytojai artimai bendrauja. Gynėjas, apeliuodamas į Ar. A. sveikatos būklę, teigia, kad pastarajam paskirta aiškiai per griežta bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantys nuteistieji ir jų gynėjas prašė nuteistųjų gynėjo apeliacinius skundus patenkinti, o nukentėjusiosios – atmesti. Nukentėjusioji ir jos atstovas prašė nuteistųjų gynėjo skundus atmesti, o nukentėjusiosios – patenkinti. Prokuroras prašė nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui.

Prokuroro prašymas tenkinamas.

BPK 326 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusioji pateikė mirties liudijimą, iš kurio matyti, kad V. Š. 2011 m. rugsėjo 30 d. mirė.

Prokuroro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. M 96/11(02) konstatuota, kad V. Š. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio. Tai komplikavosi būkle po buvusių galvos smegenų operacijų, vidine hiporezorbcine hidrocefalija, smegenų edema, abiejų plaučių viršutinių skilčių židininiu pūliniu uždegimu. V. Š. mirtis yra tiesiogiai susijusi su 2010 m. kovo 13 d. patirta galvos trauma. Praėjus daugiau kaip metams nuo šios traumos pagal autopsijos duomenis nurodyti jos (traumos) mechanizmo nėra galimybės. Tačiau trauma bei sužalojimų padarymo mechanizmas išdėstytos specialisto išvadoje Nr. G 824/10(02).

Abu nuteistieji, be kitų nusikalstamo veikų padarymo, buvo kaltinami ir perduoti teismui už tai, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku, vietoje ir šiame procesiniame dokumente aprašytomis aplinkybėmis, tyčia dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė dėl savo amžiaus bejėgiškos būklės esančios V. Š. sveikatą.

Naujai paaiškėjusi aplinkybė – V. Š. mirtis - sukuria teisinę situaciją, kuri leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo metu jau nebeatitinka BPK 219 str. 3 ir 5 d. reikalavimų, nes nusikalstamos veikos padariniai, o tuo pačiu ir juridinis įvertinimas, akivaizdžiai gali būti kitokie.

Apeliacinės instancijos teismas ištaisyti šiuos kaltinamojo akto trūkumus, nepažeisdamas BPK 256 str. reikalavimų ir nuteistųjų teisės į gynybą, neturi galimybės ir tai trukdo nagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas, o byla perduotina prokurorui, kuris ikiteisminio tyrimo metu turės nuspręsti ar yra pagrindas abiem kaltininkams ar vienam iš jų pareikšti naujus įtarimus ir surašyti BPK 219 str. reikalavimus atitinkantį kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą teismui.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį yra apskundusi ir nukentėjusioji. Apeliantė nuosprendį ginčija dėl abiejų nuteistųjų, t. y. prašo dėl V. Š. sužalojimo nuteisti ir A. A., kuris neįsiteisėjusiu nuosprendžiu dėl nukentėjusiosios sužalojimo yra išteisintas. Todėl panaikinus nuosprendį dėl abiejų nuteistųjų ir perdavus bylą prokurorui, BPK 320 str. 4 d. nuostatos nebus pažeistos.

Byloje yra duomenų, kad Ar. A. ir A. A. padarė nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų. Abu šie asmenys yra nevedę, nedirba, neturi tvirtų socialinių ryšių. Šios aplinkybės bei gręsiančios bausmės griežtumas duoda pagrindą manyti, kad Ar. A. ir A. A. gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Be to, abu paminėti asmenys yra ne vieną kartą teisti. Teistumai neišnykę. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog jie, būdami laisvėje, gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Byloje taip pat yra duomenų, kad Ar. A. galimai darė neleistiną poveikį liudytojui V. K., o tai, savo ruožtu, leidžia daryti išvadą, kad jis, būdamas laisvėje, trukdys procesui.

Tokiu būdu byloje yra sąlygos, leidžiančios pratęsti Ar. A. ir A. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. pagrindu, o Ar. A. – dar papildomai ir BPK 122 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Kolegija daro išvadą, kad BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendį panaikinti bei A. A. ir Ar. A. bylą perduoti prokurorui.

Ar. A. ir A. A. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsti trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. gruodžio 16 d.