Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Pakruojis) prokurorės Aistės Adomaitytės - Koroliovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, besiverčiantis individualia veikla, vedęs, teistas:

1) 2013 m. vasario 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį 3 MGL (390 litų) dydžio bauda;

2) 2013 m. kovo 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 9 dalį (su 2013 m. vasario 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme) 11 MGL (1430 litų) dydžio bauda, bauda sumokėta 2013 m. gruodžio 30 d.;

3) 2014 m. rugpjūčio 7 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, 2015 m. kovo 9 d. išregistruotas iš Šiaulių apygardos probacijos tarnybos registro atlikus bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. K. 2016 gruodžio 26 d. apie 3 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.06 promilių girtumas), tyčia, įvykusio konflikto metu, paėmęs ranka už kaklo, smaugė savo sutuoktinę G. K., tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai šeimos narei – sutuoktinei G. K. - fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

D. K., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. gruodžio 25 d. apie 17 val. namuose su namiškiais pradėjo švęsti Šv. Kalėdas. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 24 val. baigė švęsti, po to žmonai padėjo viską susitvarkyti. Apie 2 val. tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas dėl to, kad ji pradėjo priekaištauti dėl praėjusio konflikto, kuris įvyko 2016 m. gruodžio 21 d., nes tuo metu su žmona buvo apsistumdę ir jis jos prašė už tai atsiprašyti, bet ši sakė, kad neturi už ką atsiprašyti ir pradėjo namuose virtuvėje stumdytis, o jis supykęs, kad ji jo neatsiprašo, paėmęs virtuvėje jos mobilaus ryšio telefoną metė į sieną ir sudaužė. Konflikto metu virtuvėje buvo dviese. Po konflikto jis išėjo į lauką, o žmona užrakino namo duris. Tada po kiek laiko jis skambino į namo duris, bet jų niekas neatidarė, žmona rėkė, kad jis eitų nuo durų, vadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Tada jis supyko, nuėjęs iki garažo atsinešė laužtuvą, norėdamas išlaužti duris, bet išlaužti durų nepavyko, dėl to išdaužė laukinių durų stiklą ir taip pateko į namus. Tada jie su žmona vėl pradėjo stumdytis namuose esančiame koridoriuje ir tuo metu jis žmonai paėmęs kaire ranka už kaklo pradėjo jai spausti kaklą, nuo jo išsilaisvinusi žmona iškvietė policiją. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Pripažįsta, kad žmonai sukėlė fizinį skausmą. Pasižada ateityje daugiau taip nebesielgti (49-50 b. l.).

2016 m. gruodžio 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad pareiškėja G. K. paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 25 d. nuo 17 val. namuose šventė Kalėdas. Apie 23 val. visi išvažinėjo. Liko ji su mama ir vyru D. K.. Po vidurnakčio vyras atsikėlė ir, išėjęs į kiemą, ėmė jai siuntinėti į telefoną įvairias žinutes, kad ji jam bloga žmona, kas yra jam neištikima. Ji jam į žinutes neatsakinėjo. Tuomet vyras sugrįžo ir miegamajame ėmė plūsti ją necenzūriniais žodžiais. Ji atsikėlė ir liepė jam išeiti, tada jie apsistumdė. Besistumdant jis sugriebė jai ranka už gerklės, spaudė ją ir sakė, kad nužudys ir pats nusižudys. Po to ją paleidęs nuėjo į virtuvę ir pasiėmęs peilį perdūrė ant stalo jos mobilaus ryšio telefoną. Vyras su peiliu link jos nėjo ir nesakė, kad papjaus. Ji tuomet išėjo į pirmo namo aukštą ir užsirakino kambario duris. Vyras ėmė belstis į duris, gražiuoju sakyti, kad atidarytų duris ir eitų į savo kambarį. Po kiek laiko grįžo sūnus, kuris atėjo į jos kambarį. Įėjo tada ir vyras, kuris atsiprašė, sakė kad ji eitų į savo kambarį miegoti. Kadangi konfliktas buvo nurimęs, pilnametis sūnus vėl išvažiavo, o ji vėl užsirakino kambaryje. Sūnui išvažiavus vyras vėl ėmė brautis į kambarį, atsinešė laužtuvą, sakė, kad duris atidarys pats. Vyras bandė laužti duris, bet ji laikė iš vidaus ir jam nepavyko. Ji atrakino duris ir tuomet atėjo kartu gyvenanti mama. Pamatęs mamą vyras apsiramino, bet po to vėl liepė jai eiti į kambarį, bet ji vėl užsirakino kambaryje ir paskambino iš mamos telefono policijai, nes vyras grasino išlaužti duris, sakė, kad atsinešęs benzininį pjūklą išpjaustys sienas. Vyras smurtauja jau ne pirmą kartą. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė. Vyras išdaužė ranka koridoriaus durų stiklą, todėl susižalojo ranką. Dėl sugadinto telefono ir sugadinto turto civilinio ieškinio nereiškia, prašo vyrą nubausti įstatymo numatyta tvarka (5-8 b. l.).

Kaltinamojo D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei G. K. (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis D. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį D. K. siūlė nubausti laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, siūlė D. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę bausmę – 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Kaltinamasis D. K. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. K. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis D. K. teistas tris kartus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (BK 97 straipsnis), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (32-40 b. l.), verčiasi individualia veikla (41 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (42 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) D. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo - bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir pirmus 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 1-4 dalys, 6 dalies 3 punktas, 7 dalis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. K. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnius).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam D. K. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gruodžio 26 d. 3.41 val. iki 2016 m. gruodžio 26 d. 17.50 val. (54, 56 b. l.), iš viso viena para, kas prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktis).

D. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (52-53 b. l.) - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

d. k. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir pirmus 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir pirmus 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Į atliktą bausmės laiką D. K. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gruodžio 26 d. 3.41 val. iki 2016 m. gruodžio 26 d. 17.50 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.