- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-187-520/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski
- Suinteresuotas asmuo
- A. P.
- Kreditorius
- AB „Parex bankas“
- Skolininkas
- A. P.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. liepos 22 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus AB „Parex bankas“ pakartotinis prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius AB „Parex bankas“ 2009-12-03 kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu ir prašė priverstinai išieškoti iš skolininko A. P. skolą: 889 111,54 eurų negrąžinto kredito, 11680,62 eurų palūkanų ir 159 630,01 eurų delspinigių, viso – 1 060 422,17 eurų, 131 Lt žyminio mokesčio, 6 mėnesių LIBOR EUR+3,55 proc. palūkanų, numatytų kredito sutartyje nuo priteistos sumos nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos ir parduoti iš varžytynių Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2009-10-27 nutartimi areštuotą nekilnojamąjį turtą: 2003-09-22 hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 01/1/2003/0011564) įkeistą 97,88 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. P. ir L. P.; 2006-03-02 hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 01/1/2006/0004857) įkeistus 451,23 kv. m bendro ploto administracinį pastatą, 1109,60 kv. m bendro ploto viešbutį, 1099,85 kv. m bendro ploto viešbutį, 458,04 kv. m bendro ploto mokymo centrą, 368,02 kv. m bendro ploto klubą, 497,57 kv. m bendro ploto valgyklą, 385,76 kv. m bendro ploto katilinę, 30,62 kv. m bendro ploto siurblinę, 63,93 kv. m bendro ploto kiemo rūsį, 81,94 kv. m bendro ploto sandėlį, 54,91 kv. m bendro ploto sandėlį, 101,94 kv. m bendro ploto sporto salę, 146,73 kv. m bendro ploto estradą, kiemo statinius (stoginė, kiemo aikštelė, tvora, 2 rezervuarai), 297,76 kv. m bendro ploto sanatoriją,75 kv. m bendro ploto sanatoriją, 8,8317 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius UAB ,,Gėlos užuovėja“. Nurodė, kad skolininkas A. P., įkeistų daiktų savininkai L. P., UAB „Gėlos užuovėja“ per vieną mėnesį nuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2009-10-27 nutarties skolos negrąžino.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010 m. liepos 22 d. nutartimi nutarė išieškoti iš skolininko A. P. skolą: 889 111,54 eurų negrąžinto kredito, 11680,62 eurų palūkanų ir 159 630,01 eurų delspinigių, viso – 1 060 422,17 eurų, 131 Lt žyminio mokesčio, 6 mėnesių VILIBOR EUR+3,55 proc. sutartinių palūkanų nuo priteistos 1 060 422,17 eurų sumos nuo bylos grįžimo į Hipotekos skyrių iš apeliacinės instancijos teismo dienos 2010-05-11 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus, laikantis šios tvarkos: pirmąja eile parduoti - 8,8317 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB ,,Gėlos užuovėja“, 451,23 kv. m ploto administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB ,,Gėlos užuovėja“, 1109,6 kv. m ploto viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB ,,Gėlos užuovėja“, 1099,85 kv. m ploto viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB ,,Gėlos užuovėja“, 458,04 kv. m ploto mokymo centrą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB ,,Gėlos užuovėja“, 368,02 kv. m. ploto klubą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB ,,Gėlos užuovėja“, 497,57 kv. m ploto valgyklą, esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB ,,Gėlos užuovėja“, 385,76 kv. m ploto katilinę, , esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB ,,Gėlos užuovėja“, 30,62 kv. m ploto siurblinę, esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB ,,Gėlos užuovėja“, 63,93 kv. m ploto kiemo rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB ,,Gėlos užuovėja“, 81,94 kv. m ploto sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB ,,Gėlos užuovėja“, 54,91 kv. m ploto sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB ,,Gėlos užuovėja“, 101,94 kv. m ploto sporto salę, esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB ,,Gėlos užuovėja“, 146,73 kv. m ploto estradą, esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB ,,Gėlos užuovėja“, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB ,,Gėlos užuovėja“, 297,76 kv. m ploto sanatoriją, esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB ,,Gėlos užuovėja“, 95,72 kv. m ploto sanatoriją, esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB ,,Gėlos užuovėja“; antrąja eile parduoti - 97,88 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. P. ir L. P.. Nurodė apie įvykdymą nedelsiant pranešti hipotekos skyriui: pateikti turto pardavimo aktą ir gautas lėšas pervesti į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą. Teismas nustatė, kad skolininkas A. P., užtikrindamas iki 2018-09-05 suteikto kredito grąžinimą, įkeitė hipotekos lakštu Nr. 01/1/2003/0011564 skolininkui ir L. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o hipotekos lakštu Nr. 01/1/2006/0004857 – UAB „Gėlos užuovėja“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įkeistas nekilnojamasis turtas kreditoriaus prašymu buvo areštuotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2009-10-27 nutartimi. Teismas nurodė, jog kreditorius pakartotinį prašymą buvo pareiškęs 2009-12-03, t. y. nepraėjus 2 mėnesių terminui po turto arešto nutarties įteikimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui. Kol byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, kreditoriaus pakartotinis prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo negalėjo būti išnagrinėtas, kadangi nutartis buvo apskųsta visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga buvo sustabdyta. Teismas, atsižvelgdamas į tai pripažino, kad kreditorius laiku išreiškė valią toliau vykdyti priverstinį skolos išieškojimą, todėl CPK 558 str. 3 d. netaikė. Kadangi teismas nenustatė, jog skolininkas per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos būtų grąžinęs kreditoriui visą skolą, teismas tenkino kreditoriaus pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teismas priteisė sutartines metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo bylos grįžimo į Hipotekos skyrių iš apeliacinės instancijos teismo dienos iki visiško skolos išieškojimo. Kadangi kreditoriaus reikalavimas buvo užtikrintas bendrąja hipoteka, o hipotekos lakštuose nenustatytas įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eiliškumas, teismas nustatė eiliškumą, išieškojimą pirmiausia nukreipė į UAB „Gėlos užuovėja“ priklausantį turtą, kad į sutuoktiniams priklausantį gyvenamąjį būstą išieškojimas būtų nukreiptas vėliausiai.
Šalies argumentai
Skolininkas A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010-07-22 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1-ojo Hipotekos skyriaus teisėjos 2009-10-27 nutartis, kuria buvo areštuoti daiktai, buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui, tačiau kreditorius, nelaukdamas kol apeliacinės instancijos teismas išnagrinės atskirąjį skundą, 2009-12-03 pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Tačiau kreditorius iki 2009-10-27 nutarties įsiteisėjimo 2010-05-03 neturėjo materialinės teisės kreiptis su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, o teismas tokį pareiškimą privalėjo palikti nenagrinėtą. Sisteminė CPK 558 str. 1, 2 d., CPK 279 str. analizė leidžia teigti, jog 2009-10-27 nutartyje nurodytas areštas galioja ir skolininkas laikomas tinkamai įspėtas tik nuo 2009-10-27 nutarties įsiteisėjimo dienos, o ne nuo nutarties skolininkui įteikimo dienos, t. y. būtent nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi būti skaičiuojamas vieno mėnesio terminas, per kurį skolininkas gali grąžinti kreditoriui skolą, o po 2 mėnesių kreditorius turi teisę kreiptis su pakartotiniu prašymu. Priešingu atveju, kreditoriui būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti ir be pagrindo praturtėti, nes galėtų gauti prievolės įvykdymą, kurio neturėtų teisės gauti. Kadangi 2009-10-27 nutartis įsiteisėjo 2010-05-03, tai jam nustatytas vieno mėnesio terminas skolai grąžinti turėjo būti pradėtas skaičiuoti būtent nuo 2010-05-03 ir pasibaigti 2010-06-03, 2 mėn. terminas kreditoriui kreiptis su pakartotiniu pareiškimu turėjo pasibaigti 2010-07-03. Byla iš Vilniaus apygardos teismo grįžo 2010-05-10 ir teismas, nesuėjus terminui, iš karto ėmė nagrinėti kreditoriaus 2009-12-03 pakartotinį pareiškimą, t. y. tos pačios dienos nutartimi įpareigojo kreditorių pašalinti trūkumus. Tai reiškia, jog buvo pažeistas CPK nustatyta išieškojimo iš įkeisto turto tvarka. Teismas, pradėjęs nagrinėti pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, nesiaiškino, ar kreditorius yra suinteresuotas priverstiniu skolos išieškojimu iš įkeisto turto, nepagrįstai be pakankamo pagrindo konstatavo, kad kreditorius laiku išreiškė valią toliau vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Teismas neteisingai aiškino CPK 558 str. 1, 2, 3 d., CPK 279 str., pažeidė priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą, neteisėtai ir nepagrįstai išnagrinėjo 2009-12-03 kreditoriaus pakartotinį prašymą dėl skolos išieškojimo, todėl jis neteko teisės pasinaudoti CPK 558 str. 2 d. nustatytu papildomu terminu skolai grąžinti, taip pat buvo apribota teisė pasinaudoti CPK 558 str. 3 d. nustatyta interesų apsaugos priemone.
Atsiliepimas
Kreditorius AB „Parex bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų dėl ginčijamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Atskirojo skundo argumentas, kad kreditorius įgijo teisę pateikti pakartotinį prašymą dėl skolos išieškojimo tik praėjus vienam mėnesiui po galutinio 2009-10-27 nutarties įsiteisėjimo, o ne nuo įteikimo dienos, yra nepagrįstas ir prieštarauja procesinės teisės normoms bei teismų praktikai. CPK 558 str. 1, 2, 3 d. yra nustatyta kaip vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, ir yra akivaizdu, kad įstatymas pakartotinio pareiškimo padavimo terminą imperatyviai sieja būtent su įspėjimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui įteikimu, o ne su nutarties, kuria buvo areštuotas turtas, įsiteisėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CPK 558 str., reglamentuojantį pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, bei pagrįstai ir teisėtai nukreipė išieškojimą į skolininkui A. P., įkeistų daiktų savininkams L. P., UAB „Gėlos užuovėja“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal pakartotinį kreditoriaus AB „Parex bankas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad AB „Parex bankas“ ir skolininkas A. P. 2009-09-18 sudarė kreditavimo sutartį Nr. VKS/03 (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią kreditorius suteikė skolininkui 1 644 810 eurų kreditą iki 2018-09-05 (T. 2, b. l. 124-150). Skolininkas, užtikrindamas paskolos grąžinimą, įkeitė jam, L. P., UAB „Gėlos užuovėja“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal 2003-09-22 hipotekos lakštą (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), 2006-03-02 hipotekos lakštą (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), įregistruotus Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje (T. 1, b. l. 1, 18-123).
Kadangi skolininkas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui, kreditorius 2009-08-03 registruotais laiškais išsiuntė pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą skolininkui A. P., įkeistų daiktų savininkui UAB „Gėlos užuovėja“, kuriuose nurodė, kad nesumokėjus bankui pradelsto kredito, palūkanų ir delspinigių 2009-09-03 vienašališkai nutraukia 2003-07-14 kreditavimo sutartį (T. 1, b. l. 151-152, 153-154). Kreditorius 2009-09-07 raštu Nr. MB3-9/7192 informavo skolininką A. P., įkeistų daiktų savininkus, kad jis nuo 2009-09-03 vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir įstatymų nustatyta tvarka pradės priverstinį skolos išieškojimą (T. 1, b. l. 155, 156). Kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2009-10-27 nutartimi šį pareiškimą tenkino. Nutartis skolininkui A. P. ir įkeistų daiktų savininkei L. P. buvo įteikta 2009-10-30, įkeistų daiktų savininkui UAB „Gėlos užuovėja“ nutartis buvo įteikta 2009-10-31 (T. 1, b. l. 193). Dėl šios 2009-10-27 nutarties skolininkas padavė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos 2010-05-03 nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2009-10-27 nutartis buvo palikta nepakeista (T. 1, b. l. 213-216).
Kadangi skolininkas kreditoriui per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui įteikimo dienos negrąžino skolos, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių, kreditorius 2009-12-03 padavė pakartotinį pareiškimą dėl skolos išieškojimo (T. 2, b. l. 1-2). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010-05-11 nutartimi nustatė kreditoriui terminą nutartyje nurodytiems 2009-12-03 pakartotinio pareiškimo trūkumams pašalinti (T. 2, b. l. 5), 2010-05-27 nutartimi įpareigojo skolininką A. P. per 5 darbo dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pateikti hipotekos lakšto Nr. 01120030011564 originalą, nes Hipotekos skyrius per klaidą buvo išsiuntęs skolininkui hipotekos lakšto originalą (T. 2, b. l. 12-13). A. P. šios nutarties nevykdė, jam 2010-07-22 nutartimi buvo paskirta bauda. Taip pat 2010-07-22 nutartimi buvo pripažintas hipotekos lakšto originalas negaliojančiu ir išduotas hipotekos lakšto originalas.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010-07-22 nutartimi nutarė išieškoti iš skolininko A. P. skolą: 889 111,54 eurų negrąžinto kredito, 11680,62 eurų palūkanų ir 159 630,01 eurų delspinigių, viso – 1 060 422,17 eurų, 131 Lt žyminio mokesčio, 6 mėnesių VILIBOR EUR+3,55 proc. sutartinių palūkanų nuo priteistos 1 060 422,17 eurų sumos nuo bylos grįžimo į Hipotekos skyrių iš apeliacinės instancijos teismo dienos 2010-05-11 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Apeliantas A. P. atskiruoju skundu nesutinka su šia nutartimi tuo pagrindu, kad buvo pažeista CPK 558 str. nustatyta priverstinio skolos išieškojimo iš turto, įkeisto hipoteka, tvarka, buvo pagrindas pareiškėjo pakartotinį pareiškimą palikti nenagrinėtą, kadangi pakartotinis pareiškimas paduotas nesuėjus 2 mėn. terminui po Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2009-11-27 nutarties įsiteisėjimo. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina, nes kreditoriaus pakartotinis prašymas buvo paduotas, laikantis CPK 558 str. reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pakartotinį prašymą išnagrinėjo, kai buvo įsiteisėjusi 2009-10-27 nutartis, kuria buvo areštuotas įkeistas turtas ir skolininkas bei įkeistų daiktų savininkai buvo įspėti dėl skolos sumokėjimo, skolininkui buvo suteikta pakankamai laiko sumokėti skolą kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog skolininkas iki pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, sumokėjo skolą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepažeidžia apelianto (skolininko) interesų, atitinka hipotekos instituto esmę ir principus.
Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Pagal CPK 442 str. 11 p. bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos. Kai specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių aktualų klausimą, nėra, taikomos bendrosios normos, bet būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką, taip pat įvertinti, ar nebus iškreipta atitinkamo teisės instituto esmė, pažeisti jo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005). CPK 542 str. 1 d. nustatyta, kad prašymus ir pareiškimus dėl iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių CPK XXXVI skyriuje bei CK nustatyta tvarka nagrinėja hipotekos teisėjas, išskyrus atvejus, kai CPK XXXVI skyriuje ar kituose įstatymuose numatyta kitaip. Tai reiškia, kad esant bendrųjų ir specialiųjų teisės normų kolizijai taikytinos specialiosios teisės normos. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 str. 2 d. yra nustatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Per įstatymo nustatytus terminus kreditoriui nepateikus pakartotinio pareiškimo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje skolininkas A. P. neginčija aplinkybės, kad jam įspėjimas apie tai, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo 2009-10-27 nutarties įteikimo dienos skolininkui ir įkeisto daikto savininkams bus vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, buvo įteiktas 2009-10-30. Skolininkas atskirojo skundo negrindžia aplinkybėmis, kad šis įspėjimas jam turėjo būti įteiktas tik po to, kai įsiteisės Hipotekos skyriaus teisėjos 2009-10-27 nutartis, kuria buvo areštuotas turtas ir skolininkas bei įkeisto turto savininkai buvo įspėti dėl skolos grąžinimo. Pažymėtina, kad 2009-10-27 nutartyje buvo nurodyta, jog skolininkas ir įkeisto turto savininkai skolą turi grąžinti per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, o ne nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. 2007-10-27 nutartis yra peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta galioti nepakeista, t. y. yra įsiteisėjusi. Atskirasis skundas yra grindžiamas tuo, kad jam (skolininkui) turėjo prasidėti vieno mėnesio terminas, per kurį jis turėjo grąžinti skolą ir kuris nustatytas skolininko naudai, nuo tada, kai įsiteisėjo 2009-10-27 nutartis. Išnagrinėjus šios bylos medžiagą matyti, kad skolininkui buvo sudarytos visos galimybės grąžinti skolą per mėnesį nuo tada, kai įsiteisėjo 2009-10-27 nutartis (2010-05-03). Taigi skolininkas, teigdamas, kad jis turėjo skolą grąžinti per vieną mėnesį nuo 2010-05-03, tai ir galėjo padaryti, tačiau to nedarė, nei kreditoriui, nei Hipotekos skyriui nenurodė, kad jis ruošiasi sumokėti skolą per vieną mėnesį nuo 2009-10-27 nutarties įsiteisėjimo dienos. Hipotekos skyriaus teisėja nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo priėmė 2010-07-22, t. y. nepažeisdama skolininko teisių, nesuvaržydama jo teisės grąžinti skolą per vieną mėnesį nuo 2009-10-27 nutarties įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsisakė priimti kreditoriaus pakartotinio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, paduoto 2009-12-03, kai dar nebuvo įsiteisėjusi 2009-10-27 nutartis, nes kreditorius pakartotinį pareiškimą padavė taip, kaip numato CPK 558 str. 2 d., ir taip, kaip nurodyta įsiteisėjusioje 2009-10-27 nutartyje. 2009-10-27 nutartyje buvo nurodyta, kad kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Kaip jau buvo minėta, ši nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, palikta galioti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dar kartą nenagrinėja, ar ši nutartis buvo teisėta ir pagrįsta. Kreditorius, gavęs informaciją apie įspėjimo skolininkui ir įkeisto turto savininkams įteiktus įspėjimus, vykdydamas 2009-10-27 nutarties nurodymus, pagrįstai 2009-12-03 pateikė pakartotinį pareiškimą. Hipotekos skyriaus teisėja 2010-05-11 priėmė nutartį dėl pakartotinio pareiškimo trūkumų šalinimo. Apeliantas nurodo, kad priimant šią nutartį nebuvo išsiaiškinta, ar kreditorius, praėjus pusei metų nuo jo pakartotinio pareiškimo pateikimo, vis dar yra suinteresuotas priverstiniu skolos išieškojimu iš įkeisto turto. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui buvo aišku, jog kreditoriaus pozicija nėra pasikeitusi, nes iki 2010-05-11 kreditorius nebuvo atsiėmęs pakartotinio pareiškimo, Vilniaus apygardos teismo 2010-05-03 nutartyje buvo užfiksuota kreditoriaus pozicija dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir atsižvelgiant į tai, kad skolininkas ir įkeistų daiktų savininkai skolos kreditoriui negrąžino nei per vieną mėnesį nuo 2010-10-27 nutarties įteikimo dienos, nei per vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nenustatyta, kad kreditorius nepagrįstai pateikė 2009-12-03 pakartotinį pareiškimą, kreditorius nėra atsisakęs reikalavimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nepanaikino įkeistų daikto arešto, kaip tai numato CPK 558 str. 3 d. Kaip jau buvo minėta, byloje nenustatyta, kad nagrinėjant šią bylą buvo pažeistos skolininko teisės, tačiau akivaizdu, kad panaikinus įkeistų daiktų areštą, konstatuojant, jog kreditorius nepadavė pakartotinio pareiškimo, būtų pažeistos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai, būtų pažeistos CPK 3 str. 1 d. nuostatos, kurios numato, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių netenkintinas atskirasis skundas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Kreditorius AB „Parex bankas“ pateikė teismui prašymą pakeisti jį (pradinį kreditorių) kreditoriumi Latvijos AS Parex bank, nes 2010-07-31 Kreditų portfelio perleidimo sutartimi pradinis kreditorius Lietuvos AB Parex bankas reikalavimo teises pagal tarp banko ir A. P. sudarytą kreditavimo sutartį su visomis užtikrinimo priemonėmis perleido naujajam kreditoriui Latvijos AS Parex banka. Procesinių teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str.), todėl atsižvelgdama į kreditoriaus pateiktus įrodymus apie reikalavimo perleidimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija AB „Parex bankas“ prašymą tenkina ir pakeičia AB „Parex bankas“ jo teisių ir pareigų perėmėju.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus skolininko A. P. atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš skolininko į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325, 336 - 338 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pakeisti šioje byloje kreditorių AB „Parex bankas“ kreditoriumi Latvijos AS Parex banka.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300 AB “Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš A. P. 12,95 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.