- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 2S-1585-460/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04088-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- D. Š., L. Š.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei SEB bankui
- Trečiasis asmuo
- notaras Gintautas Bastakys
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1585-460/2014
NUTARTIS
2014 m. lapkričio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. Š. ir L. Š. (apeliantai) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5954-328/2014, kuria buvo sprendžiamas ieškovų D. Š. ir L. Š. patikslinto ieškinio atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui ieškinio dėl kreditinio reikalavimo nepagrįstumo priėmimo klausimas, trečiasis asmuo notaras Gintautas Bastakys.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovai 2014-04-10 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui patikslintą ieškinį, juo prašo pripažinti atsakovės AB SEB banko (hipotekos kreditoriaus) 2012-12-14 reikalavimą dėl 361 896,49 Lt skolos išieškojimo nepagrįstu toje dalyje, kuria atsakovė reikalauja ne ginčo tvarka išieškoti skolą pagal hipoteka neapsaugotą ieškovo D. Š. piniginę prievolę grąžinti 15 075,38 EUR kreditą, palūkanas, delspinigius, kuri bendrai kyla iš 2010-01-20 susitarimo dėl 2006-08-07 kredito sutarties sąlygų pakeitimo; pripažinti atsakovės AB SEB banko (hipotekos kreditoriaus) 2012-12-14 reikalavimą dėl 361 896,49 Lt skolos išieškojimo nepagrįstu toje dalyje, kuria atsakovas reikalauja ne ginčo tvarka išieškoti 61 999,69 Lt delspinigius ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas 2012-12-14 iki visiško vykdomojo įrašo įvykdymo dienos; sumažinti 2006-08-07 kredito sutarties bendrosios dalies 4.5 ir 4.6 punktuose nustatytą 0,1 proc. delspinigių dydį iki 0,02 proc. ir sutrumpinti atsakovo ne ginčo tvarka išieškomų delspinigių skaičiavimo laikotarpį iki 6 mėnesių; sumažinti ne ginčo tvarka atsakovo išieškomas palūkanas nuo 5 proc. dydžio iki 2,05 proc. dydžio nuo atsakovės AB SEB banko prašymo dėl vykdomojo įrašo pateikimo dienos (2012-12-04) iki visiško vykdomojo įrašo įvykdymo dienos; panaikinti 2013-01-24 Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro Gintaro Bastakio ginčijamo 2012-12-14 kreditoriaus reikalavimo pagrindu atliktą vykdomąjį įrašą, reg. Nr. GB-661; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0124/13/00727/2, esančios antstolės Astos Pliuškevičienės žinioje, vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-14 nutartimi ieškovams nustatytas 7 dienų terminas trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodyta, kad šalys, nesutikdamos su reikalaujamos pinigų sumos dydžiu, reiškia konkretų piniginį reikalavimą, todėl jis turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, skaičiuojant nuo ginčijamos sumos dydžio. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog žyminis mokestis šiuo atveju nemokamas, nes reikalavimas kilęs iš vartojimo santykių.
Šalies argumentai
Ieškovai pateikė atskirąjį skundą dėl 2014-04-14 nutarties, prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – grąžinti sumokėta 288 Lt žyminį mokestį. Klaipėdos apygardos teismas 2014-07-10 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-14 nutartį panaikino ir klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-08 nutartimi nustatė ieškovams D. Š. ir L. Š. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus. Nurodė, jog ieškinys yra turtinio pobūdžio, todėl paduodamas vadovaujantis bendromis teismingumo taisyklėmis bei turi būti apmokėtas proporciniu žyminiu mokesčiu. Ieškovų ieškinys yra susijęs su turtiniais interesais ir ieškinio reikalavimų kainą galima apskaičiuoti pagal atsakovo reikalaujamų ne ginčo tvarka išieškoti bendrą sumų dydį, nes būtent toje dalyje prašo ieškovai pripažinti atsakovės reikalavimus dėl skolos išieškojimo nepagrįstais. Kiekviename pateiktame ieškinyje turi būti nurodyta ieškinio suma, jeigu ieškinys įkainotas. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad ieškinys turtinis, tačiau nenurodo ieškinio sumos, t. y. pateiktas ieškinys (patikslintas) neatitinka Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio reikalavimų. Iš pateikto ieškinio teismas negali nustatyti kokio dydžio yra turtinis reikalavimas. Ieškovai privalo sukonkretinti reikalavimą, nurodyti ieškinio sumą ir sumokėti trūkstamą žyminį mokestį už pareikštą ieškinį, žyminio mokesčio dydį nustatant pagal Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles. Pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad reikalavimai yra kylantys iš vartojimo teisinių santykių ir ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atkreipė dėmesį, kad jeigu ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, tokias bylas kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja apygardos teismai.
Šalies argumentai
Ieškovai teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-08 nutartį ir išspręsti klausimą dėl ieškinio priėmimo, žyminio mokesčio grąžinimo, ginčo sumos nustatymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės. Nurodo, jog apylinkės teismas nenagrinėjo ieškovų kredito sutarties vartojimo santykius reglamentuojančių teisės normų kontekste. Teigia, kad teismas nepagrįstai reikalauja primokėti žyminį mokestį ir nurodyti ieškinio sumą. Apeliantai prašo išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kadangi apylinkės teismas kelintą kartą priima formalias nutartis, bet netinkamai vadovaujasi teisės normomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog iš bylos duomenų visumos galima konstatuoti, kad ieškovai yra fiziniai asmenys, 250 000 Lt kreditas jiems suteiktas gyvenamojo namo įsigijimui, t. y. šeimos poreikių tenkinimui ir jų gerinimui, be to, kreditą suteikė juridinis asmuo – AB SEB bankas. Tai reiškia, kad 2006-08-07 kredito sutarties pagrindu susidariusius santykius neabejotinai galima vertinti kaip vartojimo. Tokią išvadą patvirtina CK 1.39 straipsnio 1 dalies reglamentavimas, joje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Iš esmės analogiška vartojimo sutarties samprata pateikta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 1 punkte, jose numatyta, kad vartotoju laikytinas fizinis asmuo, sudarantis su finansų rinkos dalyviu finansinių paslaugų sutartį, išskyrus profesionaliuosius klientus, asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Anksčiau išdėstytų teisės normų analizė yra įtvirtinta ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011). Bylos duomenų kontekstas patvirtina, jog sutartį sudarė fiziniai asmenys, kreditas skirtas gyvenamojo namo pirkimui – šeimos poreikiams tenkinti ir kreditą suteikė verslininkas – bankas (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi apylinkės teismas nevisiškai įsigilino į ieškovų sudarytos kredito sutarties tikslą, todėl netiksliai identifikavo šalių teisinius santykius.
Antra, apylinkės teismas netinkamai kvalifikavęs sutartinius santykius, tuo pačiu pažeidė atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nuostatas. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta, kad vartotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi įstatymo nuostatos dar kartą patvirtina, kad ieškovai neturi prievolės mokėti žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad ieškovai šioje bylos stadijoje be pagrindo sumokėjo 288 Lt žyminį mokestį, todėl jis grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Trečia, CPK 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. Pažymėtina, kad ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškinio padavimo dieną yra sunku nustatyti ieškinio sumą, kadangi ieškovai neturi tiksliai apskaičiuotų finansinių duomenų apie neįvykdytų prievolių dydžius pagal atskiras prievoles. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šią teisinę situaciją, mano, jog šiuo konkrečiu atveju vien tikslios ieškinio sumos nenurodymas nesudaro teismui pagrindo nepriimti ieškinio. Teismas gali pasinaudoti diskrecijos teise atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, arba pasinaudoti teisiniais instrumentais ir nustatyti ieškinio sumą bylos eigoje išanalizavus atsakovės duomenis. Tuo pačiu būtų išspręstas teismingumo klausimas (CPK 27 straipsnio 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: ieškovų ieškinys priimtinas ir ieškovams grąžintinas jų sumokėtas žyminis mokestis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas pirmosios instancijos teismo (CPK 147 straipsnio 1 dalis) bei suteikiant galimybę procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patikrinti apeliacine tvarka (CPK 151 straipsnio 1 dalis, CPK 301 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas dėl jų taikymo pagrįstumo nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d nutartį ir ieškovų D. Š. ir L. Š. ieškinį (patikslintą) atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui, trečiasis asmuo notaras Gintautas Bastakys, dėl kreditinio reikalavimo nepagrįstumo priimti.
Grąžinti ieškovams D. Š. ir L. Š. sumokėta 288 Lt žyminį mokestį.