Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. Š., jos atstovui adv. Ramūnui Mikulskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neteistos, administracine tvarka baustos 2 kartus, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. 2015-09-25 apie 19 val. 51 min. kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 48 km vairuodama automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargi, važiuodama atbuline eiga nedavė kelio iš galo atvažiavusiam automobiliui „Nissan Almera??“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį kliudė, apgadino savo ir automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijusi, vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais I. Š. pažeidė KET reikalavimų 9 p., 114 p., 219 p., 222 p. bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. Š. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną ji automobiliu važiavo iš Bijūnų kaimo į Aukštadvarį į parduotuvę. Jau išvažiavusi iš namų, pastebėjo, jog su savimi nepasiėmė dar vieno mobilaus ryšio telefono, todėl nusprendė grįžti atgal. Kadangi ji jau buvo pravažiavusi viena keliuką, į kurį ji norėjo įsukti, vairuojamu automobiliu pavažiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į paskui važiavusį automobilį. Parodė, kad ji dėl to labai išsigando, nes buvo paėmusi vyro automobilį, todėl norėjo jam iš karto paskambinti telefonu, tačiau telefonas išsikrovė. Todėl ji nubėgo namo paimti kito telefono, apie tai pasakė nukentėjusiojo automobilio keleiviams, paliko savo automobilį su jame buvusiais asmens dokumentais eismo įvykio vietoje ir nuėjo namo pasiimti kito telefono ir paskambinti vyrui. Ji girdėjo, jog nukentėjusio automobilio keleiviai kviečia policiją. Atgal į eismo įvykio vietą grįžo maždaug po poros valandų, tuo metu ten jau jokių asmenų nebebuvo. Šių savo veiksmų nevertina kaip pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kadangi ji turėjo galimybę pasišalinti nuvažiuodama, tačiau to nepadarė, o palikusi automobilyje visus savo dokumentus, pėsčiomis nuėjo į netoliese esančius namus. Be to jos vairuojamą automobilį gerai pažįsta vietiniai policijos pareigūnai, jie žino, kur ji gyvena. Apie eismo įvykį policijos pareigūnams nepranešė, o pasisakė tik savo vyrui. Tokį jos elgesį iššaukė ne tik nuovargis, šokas dėl eismo įvykio bet ir nepraėjęs stresas po močiutės mirties prieš mėnesį. Nukentėjusiesiems žalą atlygino bei jų atsiprašė. Teisė vairuoti automobilius jai labai reikalinga, nes tik automobiliu gali nuvykti iš namų Bijūnų kaime į už 32 kilometrų esantį darbą Lentvaryje.

I. Š. atstovas adv. Ramūnas Mikulskas teismo posėdžio metu nurodė, jog administracinė teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. I. Š. atžvilgiu turėtų būti nutraukta, kadangi jo atstovaujamosios veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios neteisėtai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Ji pripažino, jog pažeisdama kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis, neneigė, jog po įvykio privalėjo iškviesti policijos pareigūnus ir jų laukti įvykio vietoje. Nors kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti pavargusiems asmenims, tačiau būtent nuovargis, stresas ir šokas dėl paties eismo įvykio lėmė tai, kad pažeidėja po įvykio paliko automobilį ir nuėjo į netoliese esančius savo namus. Tiek nukentėjusio automobilio „Nissan“ keleiviai iš I. Š. žodžių suprato, jog ji eina namo, tiek ir atvykę policijos pareigūnai galėjo spręsti, jog eismo įvykio kaltininkė yra netoliese esančiuose namuose, o pati ji neneigė, jog policijos pareigūnai pažįsta jos vyrą, todėl manė, jog esant reikalui, jie ateis pas ją į namus apklausti. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atlygino žalą nukentėjusiems asmenims taip pat rodo, jog I. Š. nesiekė nuslėpti savo kaltės dėl padaryto eismo įvykio.

Liudytojas A. S. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis dirba Trakų rajono policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. Galimai protokole nurodytą dieną, t.y. 2015-09-22, jis su kolega Marek Beliak gavo iškvietimą į eismo įvykio vietą kelyje Trakai-Aukštadvaris. Su kolega atvykę į eismo įvykio vietą (48 minėto kelio kilometras) pamatė du automobilius -„Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį atpažino, kaip kartu su juo ir Marek Beliak dirbančiam pareigūnui Vadimui Bingeliui priklausantį automobilį, ir kitą, galimai „Nissan“ markės, automobilį. Automobilio „Audi A6“vairotojo (-os) eismo įvykio vietoje nebuvo, o „Nissan“ automobilio keleiviai paaiškino, jog automobilis „Audi A6“ važiavo atbuline eiga, susidūrė su jų transporto priemone, o Audi A6 vairuotoja pasišalino iš įvykio vietos. A. S. nuomone, matomumas tame kelio ruože geras, todėl automobilio „Audi A6“ vairuotoja turėjo matyti, jog už jos važiuoja kitas automobilis. Pagal nukentėjusio automobilio keleivių paaiškinimus buvo galima nuspėti, kas vairavo automobilį „Audi A6“, nors ir negali tiksliai pasakyti, ar automobilyje buvo rasti vairuotojos dokumentai. Pareigūnai įvykio vietoje užtruko iki valandos, per tą laiką „Audi A6“ vairuotoja nepasirodė. Tokie jos veiksmai vertintini kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, kadangi eismo įvykyje dalyvavę asmenys policijos pareigūnų privalo laukti eismo įvykio vietoje.

Liudytojas Marek Beliak apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba Trakų rajono policijos komisariato VPS vyriausiuoju patruliu. Jo duoti parodymai iš esmės sutapo su liudytojo A. S. duotais parodymais. Papildomai nurodė, jog jie su kolega A. S. eismo įvykio vietoje užpildę reikiamus dokumentus ir atlaisvinę kelią dėl laiko stokos (gavo kitą iškvietimą) neieškojo automobilio „Audi A6“ vairuotojos, nors iš esančių duomenų buvo galima numanyti, jog ji gyvena netoliese. Nepamena, ar apieškant automobilį „Audi A6“ buvo rasti jį vairavusios moters dokumentai. Minėtos vairuotojos veiksmus po eismo įvykio jis taip pat vertina kaip pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.

Nukentėjusio automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. Š. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog 2015-09-25 apie 19 val. 45 min. jam vykstant keliu A16 iš Trakų link Aukštadvario 48 kilometre automobilis „Audi A6“, v.n. (duomenys neskelbtini) judėjo atbuline eiga dešine kelio puse. T. Š., siekdamas išvengti kontakto, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau atbuline eiga judėjęs automobilis kliudė T. Š. vairuojamo automobilio dešinės pusės galines dureles ir sparną. „Audi A6“ vairuotoja atrodė neblaivi, ji pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Liudytoja M. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog 2015-09-25 apie 19 val. 51 min. būdama keleivė T. Š. vairuojamame automobilyje „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį, kuomet kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 48 km jų automobilį kliudė atbuline eiga judėjęs automobilis „Audi A6“. Po kontakto minėtas automobilis „Audi A6“ nesustojo, o toliau judėjo atbuline eiga, jo vairuotoja atrodė akivaizdžiai neblaivi, nereagavo į liudytojų T. Š. ir M. M. raginimus sustoti, jų atžvilgiu vartojo keiksmažodžius. Automobilį „Audi A6“ pavyko sustabdyti T. Š. atidarius priekines dureles keleivio pusėje ir užtraukus rankinį stabdį. Tuomet automobilio „Audi A6“ vairuotoja kažkam paskambino mobiliuoju telefonu ir nerišliai bandė papasakoti eismo įvykio aplinkybes, o baigdama pokalbį pasakė, jog ji palieka mašiną ir eina namo. Tuomet vairuotoja nuėjo šalia kelio esančios gyvenvietės kryptimi. Į liudytojų raginimus palaukti policijos pareigūnų, ji nereagavo. Pro šalį ėję vietiniai gyventojai pagal liudytojų apibūdinimą spėjo, jog automobilį „Audi A6“ vairavo jų kaimynė, gyvenanti Lauko g. 4, automobilį jie taip pat atpažino.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK257 str. taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 127 str. 2d. numatyta sankcija už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (toliau – KET), nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). KET 9. p. numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 114. p. numato, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų nuoseklios visumos darytina išvada, jog I. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 str. 2 d., t.y. ji padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šį faktą pripažįsta ir pati I. Š., šis faktas pasitvirtino ir nukentėjusiojo T. Š. rašytiniais paaiškinimais, Eismo įvykio vietos schema, kartu su T. Š. buvusios keleivės M. M. rašytiniais paaiškinimais, policijos pareigūno A. S. tarnybiniu pranešimu, jo parodymais teismo posėdžio metu bei policijos pareigūno Marek Beliak parodymais teismo posėdžio metu. Todėl ji ir yra baustina pagal LR ATPK 127 str. 2d.

Byloje kilo klausimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., kurioje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 219.4. punkte numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. KET 220. p. numato, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. /…/Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Sistemiškai aiškinant minėtus du Kelių eismo taisyklių punktus darytina išvada, jog tuo atveju, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, neužpildo eismo įvykio deklaracijos, jie privalo iškviesti policiją ir likti eismo įvykio vietoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškinama, kad LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012). Remiantis nukentėjusiojo T. Š., liudytojos M. M. rašytiniais paaiškinimais ir pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos I. Š. rašytiniais bei teismui duotais paaiškinimais matyti, jog po eismo įvykio, įvykusio 2015-09-25 apie 19 val. 51 min. kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 48 kilometre, I. Š. neiškvietusi ir nesulaukusi policijos pareigūnų, paliko automobilį ir nuėjo namo. Policijos pareigūnai A. S. bei Marek Beliak taip pat patvirtino, jog atvykę į eismo įvykio vietą, nerado automobilio „Audi A6“ vairuotojos. Nors I. Š. neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir atlygino eismo įvykio metu T. Š. padarytą žalą (b.l. 31), tokie jos veiksmai dar nerodo, jog ji iš eismo įvykio vietos pasišalino netyčia. Priešingai, remiantis T. Š. ir M. M. rašytiniais paaiškinimais, kuriuose jie teigia, jog pažeidėja atrodė ir elgėsi lyg būtų neblaivi ir nereagavo į jų raginimus sustabdyti automobilį bei likti įvykio vietoje, bei remiantis pačios pažeidėjos parodymais, jog į įvykio vietą ji grįžo tik po dviejų valandų (nors pasišalinto tik tam, kad paimtų už kelių šimtų metrų esančiuose namuose buvusį mobilųjį telefoną), darytina išvada, jog I. Š. suvokė savo veiksmų prasmę ir galimas pasekmes jai likus eismo įvykio vietoje. Manytina, jog pasišalindama iš eismo įvykio vietos, pažeidėja bandė nuslėpti ne eismo įvykio kaltininką, o kitas, galimai su jos būsena susijusias, aplinkybes. Savo neadekvačius veiksmus po eismo įvykio pažeidėja grindžia iš esmės nuovargiu po trijų iš eilės naktinio darbo pamainų, stresu dėl prieš mėnesį mirusios močiutės ir išgąsčiu dėl paties eismo įvykio. Kelių eismo taisyklių 14. punkte numatyta, jog neleidžiama vairuoti transporto priemonės susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, I. Š. ne tik nepaisė šio KET reikalavimo, bet dėl to dar ir kilo konkretūs padariniai – įvyko eismo įvykis, todėl pažeidėjos nuovargis nevertintinas kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atvirkščiai – rodo jos tam tikrų kelių eismo taisyklių ignoravimą. Iš byloje esančių eismo įvykio metu apgadintų transporto priemonių nuotraukų ( b.l. 10-11) matyti, jog eismo įvykis sukėlė nežymius transporto priemonių apgadinimus, todėl manytina, jog tokio masto eismo įvykis negalėjo iššaukti pažeidėjos šoko ir neadekvačių veiksmų. Neturi reikšmės ir tai, kad I. Š. iš eismo įvykio pasišalino pėsčiomis, o ne nuvažiavo automobiliu, kadangi nei KET, nei ATPK nenumatyta, kokiu būdu asmeniui pasišalinus iš eismo įvykio vietos, kyla atsakomybė.

Be to, I. Š., žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina kelionėms į darbą, turėjo būti ypač suinteresuota nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą, taip pat turėjo dėti visas pastangas, siekiant išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, o ne pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir manyti, jog esant reikalui, policijos pareigūnai patys ateis į jos namus ir užsirašys jos parodymus.

Įvertinus šiuos įrodymus ir paaiškinimus, darytina išvada, kad I. Š. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., todėl ji taip pat baustiną ir už šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą.

I. Š. administracinę atsakomybę lengvina tai, kad iš esmės savo kaltę dėl padarytų pažeidimų ji pripažino, jos administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į aukščiau išdėstytą, vadovaujasi sąžiningumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgdamas į tai, kad minimalių baudų, numatytų sankcijose paskyrimas pažeidėjai yra pakankamos nuobaudos dėl padarytų pažeidimų, todėl jas ir skiria su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu mažesniam nei sankcijoje numatytam laikotarpiui, įvertinus tai, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimą I. Š. padarė pirmą kartą, dėl padarytų pažeidimų savo kaltę pripažino ir iš esmės papasakojo visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Galutinė nuobauda skiriama vadovaujantis ATPK 33 str. – sankcijos, numatytos už sunkesnįjį teisės pažeidimą, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30 ¹ , 30², 33, 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286, 287, 302², 302⁴ str. teismas

nutarė:

I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)pripažinti padariusia administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jai 28 Eur baudą.

I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusia administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir skirti jai 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujanti ATPK 33 str. I. Š. skirti galutinę nuobaudą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.