Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. I. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

6Pareiškėjas J. I. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. sausio 4 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2017 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. P11-279 (toliau – ir Skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7147 (toliau – ir Valdybos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui palikėjui J. I. priklausiusias, tačiau neišmokėtas netekto darbingumo bei senatvės pensijas kaip paveldėtą turtą.

8Pareiškėjas paaiškino, kad jo brolis J. I. pripažintas mirusiu Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. ( - ) sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ), mirties data laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną. Pareiškėjas, kaip J. I. paveldėtojas, bei pareiškėjo atstovė pagal įgaliojimą N. P. kreipėsi į atsakovą, prašydami išmokėti mirusiojo palikimą, t. y. invalidumo, netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2009 m. ( - ) iki 2012 m. ( - ), senatvės pensiją už laikotarpį nuo 2012 m. ( - ) iki 2017 m. ( - ) bei išmokas, susijusias su asmens mirtimi. Atsakovas išmokėjo pareiškėjui tik dalį prašomų sumų – 622,01 Eur už invalidumo pensiją ir 267,74 Eur už žalos atlyginimo periodinę netekto darbingumo kompensaciją. Pareiškėjo nuomone, atsakovas be teisėto pagrindo atsisakė išmokėti visas J. I. iki jo mirties priklausiusias išmokas, o Valdyba tokį atsisakymą nepagrįstai pripažino teisėtu ir pagrįstu.

10Pareiškėjas akcentavo, jog jis, ne N. P., yra J. I. paveldėtojas, o N. P. į institucijas kreipėsi pagal įgaliojimą atstovaudama pareiškėjo interesams. Atitinkamai, ne N. P., o pareiškėjas ketino palaidoti J. I. (nepaisant to, kad jo palaikai nebuvo rasti). Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 1 straipsniu, mirusysis J. I. privalėjo gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, tačiau atsakovas tyčia vengia ją išmokėti jo paveldėtojui. Pareiškėjui, kaip J. I. ketinančiam palaidoti asmeniui, taip pat turėjo būti išmokama pensija bei paskirtos pensijos už vieną mėnesį dydžio suma pagal Pensijų įstatymo 41 straipsnio 3 dalį. Mirusiajam laikotarpiu nuo 2009 m. ( - ) iki 2012 m. ( - ) turėjo būti mokama netekto darbingumo pensija, o vėliau (iki 2017 m. ( - )) – senatvės pensija. Valdybos sprendime nurodoma, jog mirusysis 2009 m. tris mėnesius neatsiėmė netekto darbingumo pensijos, todėl ši suma grąžinta į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, tačiau pareiškėjui neaišku, kokiu pagrindu tai padaryta. Netektas darbingumas J. I. buvo nustatytas iki 2012 m. ( - ) ir nebuvo konstatuota, kad jo darbingumas atsistatė. Vien formali aplinkybė, kad mirusysis nesikreipė į Valdybą dėl netekto darbingumo pensijos mokėjimo atnaujinimo nesudaro pagrindo laikyti, jog jis prarado teisę į tokią pensiją. Pareiškėjas taip pat nesutiko su atsakovo pozicija, jog mirusysis neįgijo teisės į senatvės pensiją, nes nebuvo pateikęs prašymo jam ją skirti, ir buvo įsitikinęs, kad teisę į senatvės pensiją asmuo įgyja nepriklausomai nuo formalių reikalavimų, tokį įsitikinimą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Pensijų įstatymo nuostatomis.

12Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

14Atsakovas nurodė, kad darbingumo lygis J. I. paskutinį kartą nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus, t. y. iki 2012 m. ( - ). Kadangi mirusysis tris kartus iš eilės (už 2009 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn.) neatsiėmė apskaičiuotos invalidumo pensijos, pensijos sumos (iš viso – 622,01 Eur) grąžintos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, o pensijos mokėjimas nuo 2009 m. spalio 1 d. nutrauktas (Valdybos Prienų skyriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. 28A-6575). Be to, Valdybos Prienų skyrius 2007 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 70A-9 buvo paskyręs J. I. 210,61 Lt per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensaciją, kurios mokėjimas nutrauktas nuo 2009 m. lapkričio 1 d., nes jis neatsiėmė už ankstesnius tris mėnesius apskaičiuotų išmokų (iš viso – 267,74 Eur).

16Atsakovo nuomone, J. I. pagrįstai nebuvo apskaičiuojama invalidumo pensija nuo 2009 m. spalio 1 d., nes tam neatsirado pagrindas, t. y. jis nesikreipė į Skyrių dėl invalidumo pensijos mokėjimo atnaujinimo, taigi, pareiškėjui išmokėtina tik 622,01 Eur suma, t. y. mirusiajam apskaičiuota invalidumo pensijos suma, kuri jam priklausė ir kurios jis negavo (Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai), 80 p.). Atsakovas pažymėjo, kad mirusysis J. I., kuris nustatytą senatvės pensijos amžių sukako 2012 m. ( - ), nebuvo pateikęs prašymo skirti jam senatvės pensiją, todėl tokia pensija jam neskirta (Pensijų įstatymo 41 str. 1 d., Nuostatų 55 p.), t. y. nėra apskaičiuotų ir dėl J. I. mirties negautų senatvės pensijos sumų. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas neturėjo teisės gauti ir J. I. skirtos senatvės pensijos už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir paskirtos pensijos už vieną mėnesį dydžio sumos (Pensijų įstatymo 41 str. 5 d., Nuostatų 80 p.), kadangi senatvės pensija mirusiajam nebuvo paskirta ir 2017 m. ( - ) jis nebuvo pensininkas, be to, J. I. nebuvo palaidotas, nes jo palaikai nerasti. Atsakovas laikė nepagrįstais skundo argumentus, susijusius su tuo, kad laidojimo išmoka ir negalėjo būti skirta prašymą padavusiai N. P., nes ne ji yra J. I. turto paveldėtoja, kadangi teisė į minėtą išmoką (t. y. Pensijų įstatymo 41 str. 5 d., Nuostatų 80 p.) skiriama ne mirusiojo paveldėtojams, o jį palaidojusiam asmeniui, kuris kreipėsi į Valdybos teritorinį skyrių su prašymu skirti jam šios rūšies išmoką ir pateikusiam mirties liudijimą. N. P. su prašymu dėl laidojimo išmokos į Skyrių kreipėsi ne kaip pareiškėjo atstovė, o kaip asmuo, palaidojęs J. I. (prašymą užpildė ir pasirašė savo vardu), todėl ginčijamas Skyriaus sprendimas teisines pasekmes sukėlė N. P., o ne pareiškėjui. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjui buvo išmokėta J. I. apskaičiuota (Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 13 str.), bet neišmokėta periodinės netekto darbingumo kompensacijos suma – 267,74 Eur, o pareiškėjas negali paveldėti to, ko palikėjas neturėjo, šiuo atveju – neapskaičiuotos kompensacijos nuo 2009 m. lapkričio 1 d.

18Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad visos socialinio draudimo išmokos, mokamos jų gavėjams, yra tikslinės, t. y. skirtos kompensuoti asmeniui, šiuo atveju – dėl jo netekto darbingumo, prarastas paramas, kurias jis, būdamas gyvas, būtų išleidęs maistui, vaistams ir kitiems poreikiams tenkinti. Skyriaus sprendimai turi būti ne tik teisėti, bet ir teisingi, pagrįsti protingumo principu. Atsakovo nuomone, įvertinus ilgą J. I. dingimo be žinios laiką (ikiteisminis tyrimas dėl jo dingimo be žinios pradėtas 2009 m. ( - )), faktinė šio asmens mirties data buvo daug ankstesnė nei teismo sprendimo dėl asmens pripažinimo mirusiu įsiteisėjimo diena, todėl skaičiuoti jam socialinio draudimo išmokas už visą šį laikotarpį nebuvo protinga ir teisinga.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės palaikė, pakartojo atsakovo argumentus. Akcentavo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo paskelbiamas mirusiu ir jo mirties data laikytina teismo sprendimo įsiteisėjimo data, šio asmens mirtis yra tik preziumuojama, o ne nustatomas mirties faktas, todėl tai nereiškia, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šias asmuo buvo gyvas, t. y. turėjo teises ir pareigas, šiuo atveju – teisę gauti paskirtą netekto darbingumo pensiją. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo pastebėjo, kad buvo delsiama kreiptis į teismą dėl 2009 m. ( - ) dingusio J. I. pripažinimo mirusiu, kadangi teismo sprendimas buvo priimtas 2017 m. ( - ), nepaisant to, kad fizinis asmuo gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nėra duomenų apie jo gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.31 str.).

25Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. I. skundą.

27Teismas nustatė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. ( - ) sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) buvo nutarta paskelbti J. I. mirusiu. Mirties data laikoma teismo sprendimo įsiteisėjimo diena.

29Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui buvo pateiktas 2017 m. liepos 14 d. J. I. mirties akto įrašas, kuriame nurodyta mirties data – 2017 m. ( - ), mirties vieta – ( - ). Atsakovui buvo pateiktas prašymas J. I. turto paveldėtojui J. I. (pareiškėjui) išmokėti mirusio brolio palikimą, t. y. netekto darbingumo pensiją nuo 2009 m. ( - ) iki 2012 m. ( - ) ir senatvės pensiją nuo 2012 m. ( - ) iki 2017 m. ( - ) bei išmokas, susijusias su asmens mirtimi. Skyrius išmokėjo pareiškėjui invalidumo pensiją – 622,01 Eur, bei žalos atlyginimo periodinę netekto darbingumo kompensaciją – 267,74 Eur, atsisakė išmokėti kitas išmokas.

31Pareiškėjas, pagal įgaliojimą atstovaujamas N. P., 2017 m. spalio 4 d. pakartotinai kreipėsi su pareiškimu į Skyrių dėl laidojimo išmokos išmokėjimo bei pensijos, skirtos J. I..

33Pareiškėjas 2017 m. spalio 4 d. gavo ginčijamą Skyriaus sprendimą Nr. P11-279, kuriuo nuspręsta neskirti N. P. vienkartinės išmokos, mirus J. I.. Taip pat šiame sprendime nurodyta, jog netekto darbingumo pensijos mokėjimas buvo nutrauktas nuo 2009 m. spalio 1 d., todėl ji iki J. I. mirties nustatymo jam nebuvo mokama, o vėliau, suėjus numatytam pensiniam amžiui, nebuvo mokama ir senatvės pensija. Valdyba ginčijamu 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7147 netenkino pareiškėjo skundo dėl Skyriaus sprendimo panaikinimo ir palikėjui J. I. skirtų pensijų išmokėjimo.

35Teismas, spręsdamas dėl netekto darbingumo pensijos išmokėjimo, taip pat nustatė, kad J. I. tuometinis Valdybos Prienų skyrius (šiuo metu – Valdybos Alytaus skyrius) nuo 1998 m. liepos 20 d. paskyrė ir mokėjo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją. Po paskutinio darbingumo lygio vertinimo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2007 m. spalio 5 d. išduotoje darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0275093 J. I. nustatytas darbingumo lygis nuo 2007 m. spalio 2 d. iki 2012 m. ( - ). J. I. 2009 metais tris mėnesius iš eilės neatsiėmė netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, tad už 2009 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. jam apskaičiuotos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos sumos buvo sugrąžintos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Dėl šios priežasties J. I. pensijos mokėjimas nuo 2009 m. spalio 1 d. nutrauktas. Taigi, nuo 2009 m. spalio 1 d. netekto darbingumo (invalidumo) pensija J. I. nebuvo apskaičiuojama, nes, nutraukus mokėjimą, jis nesikreipė į Skyrių dėl netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimo atnaujinimo.

37Valdybos Prienų skyrius 2007 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 70A-9 J. I. nuo 2007 m. spalio 2 d. neterminuotai paskyrė periodinę netekto darbingumo kompensaciją, kurią išmokėjo iki 2009 m. birželio 30 d. Priskaičiuotos ir neišmokėtos sumos už 2009 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. grąžintos išmokas mokančios organizacijos kaip neišmokėtos. Informacinėje duomenų bazėje mokėjimo nutraukimas atliktas nuo 2009 m. lapkričio 1 d., tačiau sprendimas neužregistruotas. Perimtoje iš Valdybos Prienų skyriaus J. I. žalos byloje nėra nutraukimo ar sustabdymo sprendimų.

39Teismas pažymėjo, kad nors sprendimai apie mokėjimo sustabdymą / nutraukimą nėra priimti (mokėjimo nutraukimas atliktas tai pažymėjus informacinėje duomenų bazėje), J. I. bet kuriuo momentu galėjo kreiptis dėl nutraukto mokėjimo atnaujinimo, taip pat skųsti atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovo ir J. I.. Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pareiškėjas nepaveldėjo teisės į J. I. nutrauktas mokėti netekto darbingumo kompensaciją ir netekto darbingumo pensiją bei neperėmė reikalavimo teisės ginčyti atlikto išmokų mokėjimo nutraukimo, taip pat teikti prašymą dėl išmokų mokėjimo atnaujinimo. Kadangi netekto darbingumo pensija nuo 2009 m. spalio 1 d., o kompensacija nuo 2009 m. lapkričio 1 d. nebuvo apskaičiuojamos, t. y. šių išmokų suma nebuvo sukaupta, J. I. įpėdiniai negali paveldėti to, ko palikėjas neturėjo. Teismas šiuo aspektu sutiko su Valdybos padarytomis išvadomis, kad Skyrius teisingai apskaičiavo sumas, kurios priklausė J. I., ir jas įtraukė į 2017 m. rugsėjo 14 d. pažymą Nr. PE_P22-91.

41Teismas, spręsdamas dėl senatvės pensijos išmokėjimo, išanalizavo Pensijų įstatymo ir Nuostatų normas bei konstatavo, kad prašymo su reikiamais dokumentais pateikimas yra būtina sąlyga pensijai skirti. J. I. Pensijų įstatymo (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) 57 straipsnio 2 dalyje ir Nuostatų 3 priede nustatytą 62 metų 8 mėnesių senatvės pensijos amžių būtų sukakęs 2012 m. kovo 8 d., jis nėra pateikęs prašymo skirti senatvės pensiją, todėl senatvės pensija jam nebuvo ir neturėjo būti paskirta. J. I. apskaičiuotų ir dėl mirties jo negautų senatvės pensijos sumų nėra. Taigi Valdyba pagrįstai nusprendė, kad Skyrius teisėtai ir pagrįstai į 2017 m. rugsėjo 14 d. pažymą Nr. PE_P22-91 neįtraukė senatvės pensijos sumų.

43Teismas, vertindamas Skyriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, akcentavo, jog teisinis reglamentavimas dėl laidojimo išmokų išmokėjimo tiesiogiai susijęs su mirusiajam paskirtos pensijos mokėjimu. J. I. senatvės pensija nebuvo paskirta ir mokama, todėl nėra teisinio pagrindo mokėti ir Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje bei Nuostatų 80 punkte numatytą išmoką. Be to, tam, kad asmeniui būtų išmokama pastaroji išmoka, nustatytos dvi sąlygos: pirma – asmuo mirties dieną turi būti pensijos gavėjas, antra – pensininkas turi būti palaidotas. Šiuo atveju nėra ginčo, jog J. I. palaikai nebuvo rasti ir jis nebuvo palaidotas (Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 str. 15 d. prasme). Darytina išvada, kad atsakovas ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė mokėti laidojimo išmoką.

45Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Skyriaus sprendimą, kuriuo atsisakyta skirti laidojimo išmoką mirus J. I., ir Valdybos sprendimą, kuriuo išnagrinėtas 2017 m. spalio 4 d. pareiškimas ir 2017 m. spalio 11 d. skundas ir pasisakyta dėl visų išmokų ir senatvės pensijos. Ginčijamuose sprendimuose nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi priimdamas administracinius aktus, motyvai išdėstyti aiškiai, logiškai ir pakankamai. Ginčijami sprendimai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, nėra pagrindo juos naikinti.

47Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus yra išvestinis iš pagrindinių reikalavimų dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo. Netenkinus reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir trečiąjį skundo reikalavimą.

50Pareiškėjas J. I. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

52Pareiškėjas pažymi, kad nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo, nei teismas nenurodė jokio objektyvaus pagrindo (teisės akto), kuriuo remdamasis atsakovas turėjo teisę sustabdyti netekto darbingumo pensijos mokėjimą J. I.. Teismas šiuo aspektu tik nurodė faktines aplinkybes ir pacitavo teismų praktiką, kuri nesusijusi su nagrinėjama byla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-302/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-854/2003), neatsižvelgė į Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. ( - ) sprendime konstatuotas aplinkybes, kad J. I. 2009 m. ( - ) išėjo iš namų ir nebegrįžo, taigi negalėjo pats atsiimti paskirtos pensijos. Teismas nevertino fakto, kad jei pensija mirusiajam būtų buvusi pervedama į sąskaitą banke, jos mokėjimas nebūtų buvęs nutrauktas. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, kad pareiškėjui turėjo būti išmokėta 25 779,87 Eur suma (įskaičiuojant laidojimo pašalpą). Be to, teismas iš esmės įpareigojo skųsti atsakovo sprendimą dėl pensijos mokėjimo sustabdymo, nors pats pripažino, kad tokio atsakovo sprendimo nėra. Šiuo atveju nėra duomenų, kad mirusysis buvo praradęs teisę gauti netekto darbingumo pensiją, pavyzdžiui, kad jo darbingumas atsistatė, todėl pensijos mokėjimas negalėjo būti nutrauktas.

54Pareiškėjas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, be kita ko, aplinkybe, kad teisė gauti senatvės pensiją įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tvirtina, kad teismas šiuo atveju privalėjo konstatuoti, jog J. I. nesikreipė dėl senatvės pensijos skyrimo dėl svarbių priežasčių, todėl atsakovas jo teisės gauti šią pensiją negalėjo savavališkai atimti savo iniciatyva. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Pensijų įstatymo 41 straipsnio 7 dalies nuostatas, reglamentuojančias pensijos mokėjimo sustabdymą. Pakartoja, kad teisę į senatvės pensiją asmuo įgyja nepriklausomai nuo formalių reikalavimų, šiuo atveju – prašymo pateikimo ar nepateikimo.

56Pareiškėjas akcentuoja, kad, remiantis teismo išvadomis skundžiamame sprendime, asmuo neturi teisės į laidojimo išmoką, kai laidojamas asmuo, kuriam nepagrįstai nebuvo mokamos netekto darbingumo ir senatvės pensijos. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo motyvais, kad asmuo neturi teisės gauti laidojimo išmoką, jeigu nelaidojamas asmens kūnas. Jis teigia, jog buvo atliktas mirusiojo paminėjimas, jam pastatytas paminklas, kapavietė tvarkoma, nepaisant to, kad mirusiojo palaikai nebuvo rasti, todėl pareiškėjui arba jo atstovui priklauso ši išmoka.

58Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

60Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja anksčiau išdėstytus argumentus. Paaiškina, kad, teikdamas teismui J. I. pensijų bylas, Skyrius atliko skaičiavimus dėl galbūt neišmokėtų sumų (apskaičiuota suma – 28 779,87 Eur), tačiau ši suma nebuvo apskaičiuota kaip mokėtina išmoka mirusiajam J. I., todėl nebuvo sukaupta ir nelaikytina paveldima. Atsakovas akcentuoja, kad apeliaciniame skunde cituojamos Pensijų įstatymo 41 straipsnio 7 dalies nuostatos įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d., todėl netaikytinos kilusiam ginčui.

62Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

64Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo išvadomis ir jų motyvais. Dėl apeliacinio skundo teiginių apie teismo įpareigojimą skųsti atsakovo sprendimą nutraukti pensijos mokėjimą, nors pats teismas pripažino, kad tokio sprendimo nėra, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Valdybai gali būti skundžiami ne tik jai pavaldžių institucijų sprendimai, bet ir jų veiksmai (neveikimas). Rašytinio sprendimo dėl netekto darbingumo pensijos mokėjimo nebuvimas nereiškia, kad sprendimas (valinis aktas) nebuvo priimtas ir J. I. negalėjo kreiptis dėl nutraukto mokėjimo atnaujinimo, apskųsti neteisėtą sprendimą (valinį aktą). Pareiškėjo teiginiai, kad teismas nenurodė jokio objektyvaus pagrindo (teisės akto), kuriuo remiantis atsakovas turėjo teisę sustabdyti netekto darbingumo pensijos mokėjimą, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog, jeigu pensija būtų pervedama į sąskaitą banke, jos mokėjimas nebūtų buvęs nutrauktas, šiuo atveju nėra reikšmingi, nes pareiškėjas neperėmė teisės ginčyti netekto darbingumo pensijos mokėjimo nutraukimą arba teikti prašymą dėl šios pensijos mokėjimo atnaujinimo.

68Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl invalidumo / netekto darbingumo pensijos, senatvės pensijos ir laidojimo išmokos išmokėjimo mirusiojo paveldėtojui.

70Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, tarp jų – pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (2 p.).

72Nagrinėjamu atveju N. P. 2017 m. rugsėjo 20 d. padavė Skyriui prašymą dėl išmokos mirus pensijos / kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas gavėjui (I t., b. l. 66), kuriame savo parašu patvirtino, kad laidos (palaidojo) asmenį, už kurį prašo išmokos – J. I.. Prašyme N. P. pasirašė laukelyje „Pareiškėjo“, laukelis „Įgalioto asmens“ liko neužpildytas, apie pareiškėją J. I. neužsimenama. Atsakovas ginčijamu 2017 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. P11-279 (I t., b. l. 67) atsisakė skirti N. P. vienkartinę išmoką mirus J. I., nustatęs, kad mirties mėnesį (šiuo atveju – Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. ( - ) sprendimo įsiteisėjimo mėnesį) mirusiajam netekto darbingumo pensija nebuvo apskaičiuota ir mokama, be to, jis nebuvo laidojamas. Trečiasis suinteresuotas asmuo ginčijamu 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7147 (I t., b. l. 16–18) išnagrinėjo pareiškėjo atstovės advokatės A. R. 2017 m. spalio 4 d. pareiškimą „Dėl neteisingai apskaičiuotų mirusiam asmeniui neišmokėtų išmokų ir (ar) jo įsiskolinimo“ ir 2017 m. spalio 11 d. skundą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2017-10-11 sprendimo Nr. P11-279“, kuriuo atmetė pareikštus reikalavimus, be kita ko, konstatavęs, kad Skyriaus sprendimu pagrįstai atsisakyta prašymą pateikusiam asmeniui skirti laidojimo išmoką, o N. P. su prašymu dėl laidojimo išmokos į Skyrių kreipėsi ne kaip pareiškėjo atstovė, bet kaip asmuo, palaidojęs J. I., t. y. Skyrius teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą, kuris teisines pasekmes sukėlė N. P., o ne pareiškėjui.

74Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad kilęs ginčas susijęs su N. P. teisėmis ir pareigomis. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia aplinkybė, kad byloje yra 2015 m. rugsėjo 21 d. įgaliojimas (I t., b. l. 23–25), kuriuo pareiškėjas įgaliojo N. P. atstovauti jam nurodytose srityse, kadangi 2017 m. rugsėjo 20 d. prašyme nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog šis prašymas paduotas veikiant pareiškėjo vardu ir interesais, o tiek Skyriaus sprendime, tiek Valdybos sprendime aiškiai nurodoma, jog buvo sprendžiama dėl laidojimo išmokos (t. y. Pensijų įstatymo 41 str. 5 d., Nuostatų 80 p. numatytos išmokos) skyrimo būtent N. P.. Nepaisant to, šis asmuo nebuvo įtrauktas ir nedalyvavo administracinės bylos nagrinėjime. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino N. P. pozicijos kilusiame ginče, nesuteikė jai galimybės pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.

76Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2646-662/2016).

78Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnį, kuriame, be kita ko, įtvirtinta, jog jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

80Esant susidariusiai situacijai, pirmosios instancijos teismas turėtų išspręsti

N. P. įtraukimo į administracinės bylos nagrinėjimą klausimą bei įvertinti pareiškėjo materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti minėtus Skyriaus ir Valdybos sprendimus.

82Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 2 d.

2 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

83Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

84Pareiškėjo J. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

85Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

86Nutartis neskundžiama.