- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-1942-826/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis A. S., E. K.,
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
pareiškėjas su skundu kreipėsi į antstolį A. S. ir prašė panaikinti 2014-09-15 patvarkymo Nr. S1-297041 dalį, kuria iš pareiškėjo (skolininko) darbo užmokesčio kooperatinėje bendrovėje „AMBER LOG“, kas mėnesį, kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, patvarkyta išskaičiuoti ne mažiau kaip 1 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Argumentavo, jog antstolis pažeidė CPK 736 str. 1 d. 1 p. normas, nes iš skolininko darbo užmokesčio, kurį sudaro 1 408,06 Lt, patvarkė išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 procentų nuo skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 1 000 Lt (289,62 Eur) kiekvieną mėnesį. Tokie antstolio veiksmai, pareiškėjo manymu, akivaizdžiai pažeidė jo teises saugančias įstatymo nuostatas. Vadovaujantis CPK 736 str. iš skolininko darbo užmokesčio turėtų būti išskaičiuota 70 procentų iš MMA viršijančios sumos (408,06 Lt) – 285,64 Lt ir 50 procentų nuo 1 000 Lt – 500 Lt, kas sudarytų 785,64 Lt. Po tokio išskaičiavimo pareiškėjui liktų 622,42 Lt, kas yra nepakankama suma minimaliems asmens poreikiams tenkinti. Skundžiamu patvarkymu iš skolininko darbo užmokesčio išskaičiavus 70 procentų iš MMA viršijančios sumos (408,06 Lt) – 285,64 Lt ir 50 procentų nuo 1 000 Lt, bet ne mažiau kaip 1 000 Lt, skolininko mėnesio pajamų suma būtų – 122,42 Lt. Žmogaus minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti reikalinga suma turi būtu ne mažesnė nei minimalios mėnesinės algos dydis. Antstoliui išskaičiavus minėtas sumas, likusi suma akivaizdžiai neatitinka sumos, reikalingos minimaliems žmogaus pragyvenimo poreikiams tenkinti.
Antstolis A. S. 2014-09-29 patvarkymu Nr. S1-300375 pareiškėjo skundo netenkino, argumentuodamas, jog skundžiamo patvarkymo turinys atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu nustatytą dokumento formą bei CPK 736 str. reikalavimus.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-09 nutartimi pareiškėjo V. K. skundo dėl antstolio A. S. veiksmų nutarė netenkinti. Teismas remdamasis LITEKO duomenimis nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-05 išdavė vykdomąjį raštą įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-08 sprendimo pagrindu, kuriuo iš atsakovo V. K., t. y. pareiškėjo, dukrai K. K. priteisė išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės bei pareiškėjo sūnui G. K. – išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, atstovė pagal įstatymą E. K.. Išieškotoja E. K. vykdomąjį raštą 2014-06-27 pateikė vykdyti antstoliui A. S.. Teismas sutikdamas su antstolio 2014-09-29 patvarkyme Nr. S1-300375 nurodytais argumentais, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-08 sprendimu iš pareiškėjo yra priteistas išlaikymas 2 vaikams po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš viso 1 000 Lt per mėnesį, atsižvelgdamas į minėtą sprendimą, vadovaudamasis 2011-11-14 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-265 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijų (toliau – Instrukcija) 7 priede nurodyta patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo forma, sprendė, jog skundžiamame patvarkyme antstolis pagrįstai nurodė ne mažesnę kaip 1 000 Lt sumą kiekvieną mėnesį. Teismas padarė išvadą, kad ginčijami antstolio veiksmai negali būti pripažįstami neteisėtais, kadangi antstolis atlieka išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio, vykdymo procese dėl išlaikymo išieškojimo panaudojo privalomą procesinių dokumentų formą, t. y. Instrukcijos 7 priedą, kurioje pagrįstai nurodė išieškomos sumos dydį. Motyvavo, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti vaikui išlaikymą, privalo sprendimą vykdyti tiksliai ir be išlygų. Rėmėsi CPK 18 str., reglamentuojančiu, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėjo, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kad išieškojimas iš skolininko būtų nukreiptas į turtą, iš kurio negali būti išieškoma, arba skolininko įsiskolinimas būtų išieškomos iš pinigų sumos, iš kurios išieškoti negalima (CPK 668 str., 739 str.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendė, jog ginčo atveju negalima daryti išvados, kad antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Argumentuoja, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš darbo užmokesčio. Teismas neįvertino aplinkybės, jog skundžiamu patvarkymu nepagrįstai nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio ne mažiau kaip 1 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo, t. y. daugiau, nei ginčo atveju leidžia įstatymas. Įstatymas (CPK 736 str.) susiedamas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydį su procentine išraiška (20, 50, 70 procentų) nuo atitinkamų darbo užmokesčio dalių, apsaugo skolininko teisėtą interesą iš darbo užmokesčio pragyventi ir tenkinti bent minimalius poreikius. Teigia, kad skundą dėl antstolio veiksmų teismas nagrinėjo ne skundo motyvų pagrindu.
Antstolis A. S. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Teigia, kad skundžiamo patvarkymo turinys atitinka Instrukcijos 7 priedo formą bei CPK 736 str. reikalavimus.
Atskirasis skundas tenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio A. S. veiksmų, – 2014-09-15 priimto patvarkymo Nr. S1-297041 „Dėl 2014 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymo patikslinimo“ dalies, kuria antstolio patvarkyta išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 procentų nuo skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 1 000 Lt (289,62 Eur) kiekvieną mėnesį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs vykdomosios bylos Nr. 0010/14/02982 medžiagą, pareiškėjo skunde, antstolio 2014-09-29 patvarkyme „Dėl skundo nagrinėjimo“ išdėstytas aplinkybes ir argumentus, atsižvelgdamas į tai, jog tiek antstolis netenkindamas pareiškėjo skundo, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo faktinių duomenų, jog pareiškėjo nuo 2014-08-01 gaunamas darbo užmokestis yra 1 408,06 Lt (b. l. 7), remdamasis CPK 736 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. nuostatomis, daro išvadą, jog antstolis skundžiamu patvarkymu inter alia patvarkydamas, jog išskaita iš skolininko darbo užmokesčio turi būti ne mažesnė kaip 1 000 Lt (289,62 Eur) kiekvieną mėnesį, suklydo ir (ar) netiksliai suskaičiavo pinigų sumą, kuri susidaro išskaičiavus iš minėto dydžio skolininko darbo užmokesčio 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) (ginčo patvarkymo priėmimo metu galiojo 1 000 Lt dydžio MMA; nuo 408,06 Lt sumos 70 procentų sudaro 285,65 Lt), ir 50 procentų nuo skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA (nuo 1 000 Lt sumos 50 procentų sudaro 500 Lt), kuri šiuo atveju sudaro 785,64 Lt (285,65 Lt + 500 Lt = 785,64 Lt). Taigi skundžiamame patvarkyme antstolis nurodydamas mažiausią galimą išskaičiuoti iš darbo užmokesčio išlaikymo įsiskolinimo sumą, neįvertino aplinkybės, jog iš viso didžiausia galima išskaitų suma (785,64 Lt) net nesiekia minėtos 1 000 Lt sumos, o teismas šios aplinkybės išsamiau nenagrinėjo. Taigi, pareiškėjo darbdavys, kiekvieną mėnesį darydamas 1 000 Lt dydžio išskaitą iš pareiškėjo darbo užmokesčio skundžiamo patvarkymo pagrindu, nepagrįstai ir neteisėtai 214,36 Lt suma viršijo maksimaliai galimą išskaičiuoti (esant darbo užmokesčiui 1 408,06 Lt) išlaikymo įsiskolinimo sumą kiekvieną mėnesį (b. l. 7, 16) (CPK 177 str., 185 str.).
Pirmosios instancijos teismo motyvacija, jog skundžiamas patvarkymas priimtas naudojantis privaloma tokio procesinio dokumento forma (7 priedu), patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011-11-14 įsakymu Nr. 1R-265 „Dėl teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 137-6495), byloje nustačius, jog 1 000 Lt išskaita kiekvieną mėnesį neatitinka (viršija) maksimaliai galimą šiuo atveju išskaičiuoti sumą, laikytina formalia ir per se nepatvirtina ginčo išskaičiavimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo atveju vykdomajame dokumente yra nurodyta 1 000 Lt suma, t. y. kiekvieną mėnesį pareiškėjo mokėtina išlaikymo suma savo vaikams, tačiau vien formalus šios sumos įrašymas į patvarkymą, neįvertinus ir neapskaičiavus skolininko faktiškai galimos mokėti kas mėnesį vaikų išlaikymui sumos dydžio, pažeidžia skolininko teisę į teisingą, teisėtą ir pagrįstą išieškojimo procedūros vykdymą.
Apelianto argumentai, jog dėl darbdavio atliktų išlaikymo įsiskolinimo išskaičiavimų jam nebelieka pakankamai lėšų pragyvenimui ir pan., ginčo atveju laikytini teisiškai nereikšmingais. Atitinkami argumentai gali turėti reikšmės antstoliui sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl išskaitų sumažinimo ir pan. ar pareiškėjui kreipiantis į teismą dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo.
Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-09 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo skundas tenkintinas – skundžiama antstolio patvarkymo dalis naikintina (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo V. K. skundą tenkinti – panaikinti antstolio A. S. 2014-09-15 patvarkymo Nr. S1-297041 „Dėl 2014 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymo patikslinimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/02982 dalį, kuria patvarkyta išskaičiuoti iš skolininko V. K. darbo užmokesčio ne mažiau kaip 1 000 Lt (289,62 Eur) kiekvieną mėnesį.