Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-06-18 · Administracinė byla Nr. A-76-827/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-06-18
Bylos Nr.
A-76-827/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02501-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Pažeidėjas
M. J.
Nukentėjusysis
R. K., M. Č.
Suinteresuotas asmuo
UAB „I.“
Nr. A15-76-827/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02501-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 16.9.7.;16.9.8.; 21.9.10
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant institucijos, surašiusio administracinio nusižengimo protokolą -Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovei Anai Zacharevič, administracinėn atsakomybėn traukiamai M. J., nukentėjusiesiems R. K., M. Č., suinteresuoto asmens UAB „I.“ atstovui A. J., ekspertui Vytautui Šakėnui, žodinio proceso viešame tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj.sav., traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. 2017 m. rugpjūčio 22 d., apie 18.00 val., Savanorių pr., Vilniuje, vairuodama automobilį Opel Meriva-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žiedinėje sankryžoje kur eismas vyksta ratu, važiavo pirma eismo juosta, kurioje nurodyta eismo kryptis tiktai sukti į dešinę, važiavo tiesiai, t.y. pažeidė KET ženklą Nr. 507 (eismo kryptis sankryžoje), sudarė netikėtą ir neišvengiamą kliūtį antra eismo juosta važiavusiam ir į dešinę sukančiam automobiliui BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, po ko dar atsitrenkė į KET ženklą Nr. 409. Eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta automobilio Opel keleivio M. Č., gim. (duomenys neskelbtini) sveikata, sugadinti abu automobiliai ir kelio ženklas Nr. 409. Šiais savo veiksmais M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punktų reikalavimą ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje bei 417 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama M. J. teismo posėdyje su pareikštu kaltinimu nesutiko, kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino. Paaiškino, kad atvažiavo Tūkstantmečio gatve iš Nemėžio, norėjo sukti link Laivės prospekto „Monetų kalyklos“. Žiede yra trys eismo juostos, ji važiavo vidurine eismo juosta (antra) ir norėjo išvažiuoti iš žiedo ir netikėtai gavo smūgį iš kairės pusės. Automobilis vertėsi ir tada ji pažeidė ženklą. Prieš susidūrimą, vairuotojo pusės veidrodėlyje pamatė automobilį, pasidavė truputį į dešinę ir toliau jau nieko neprisimena. Nežino, kiek pasidavė į dešinę, ar pervažiavo skiriančią juostą. Važiavo lėtai, tuo metu laukėsi, kartu važiavo du vaikai, greitis buvo gal apie 25 km/h. Nežino ar stabdė, pamatė šviesas ir traukėsi. Jai atrodo, kad į jos automobilį buvo du smūgiai, tai pasakė pareigūnams, tačiau pareigūnai pasakė, kad negalėjo būti du smūgiai. Taip pat ji sakė pareigūnams, kad susidūrimas įvyko dėl kito vairuotojo galimai viršyti greičio, tačiau pareigūnai pasakė, kad nėra reikalo tirti dėl viršyti greičio. Pagarsinus pareigūno tarnybinį pranešimą (b.l. 3), M. J. parodė, kad jos sūnus D. Č. sakė, kad nematė kokia juosta ji važiavo, o vaikinas, kuris klausė sūnaus, kuria juosta važiavo, pareigūnams pasakė kitaip (b.l. 62).

Apklaustas kaip suinteresuotas asmuo R. K. nurodė, kad važiavo vidurine eismo juosta. Prieš jį išlindo automobilis Opel, kuris važiavo labai lėtai, lyg stabdė, todėl jis manė, kad Opel spės pravažiuoti. Automobilis Opel važiavo pirma eismo juosta, turėjo važiuoti į Savanorių pr. ar į Gerosios Vilties gatvę. Yra šio automobilio ratų žymės nuo pirmos juostos iki šaligatvio. Nurodė, kad jis važiavo Geležinio Vilko g. nuo Panoramos į žiedą ir į Gerosios Vilties g. per Savanorių pr. Automobilį Opel pamatė savo automobilio priekyje, kai jo vairuojamas automobilis BMW jau stovėjo tiesiai į įvažiavimą į Savanorių pr. Tuo metu gal išsijungė jo automobilio posūkio signalas, kai liudytoja į jį pažiūrėjo, nes kitas liudytojas minėjo, kad posūkio signalas mirksėjo. Jo automobilio greitis buvo iki 60 km/h, išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos, pristabdė, norėjo iš antros juostos važiuoti į pirmąją. Teigė, kad norėjo važiuoti į Savanorių pr., M. J. buvo ten, kur būti negalima važiuoti tiesiai. Jeigu jos greitis būtų buvęs nors 40/h, ji būtų spėjus pravažiuoti, jos automobilis Opel važiavo labai lėtai, t.y. jis važiavo, o Opel beveik stovėjo. Susidūrimas nebuvo stiprus. Jo automobilio greitis buvo apie 50-60 km/h. Po susidūrimo automobilis nuslydo ant vejos, nes užsikabino už automobilio Opel. Jo automobilis BMW atsitrenkė į automobilio Opel galinį ratą ir į bordiūrą. Jis stabdė, ABS mušė, sprogo abu BMW ratai, automobilis pakilo ir išlėkė į veją. Negali pasakyti, ar stabdė po susidūrimo, tačiau jo automobilio greitis tikrai nebuvo 100 km/h. Neigia, kad M. J. važiavo antra eismo juosta. Dėl žalos pretenzijų neturi, ją atlygins draudimas (b.l. 63)

Apklaustas suinteresuoto asmens UAB "I." atstovas A. J. teismo posėdyje nurodė, kad automobilis „Opel“, kurį vairavo M. J. priklauso UAB "I.". Automobilis senas, bet geros būklės, eismo įvykio metu buvo užkrautas įmonės instrumentais. Draudimo bendrovė jį įvertino 1300 eurų sumai, tačiau su tokiu įvertinimu jis nesutinka, nes už tokią sumą tokio automobilio nenupirksi. Pretenzijų M. J. dėl automobilio neturi. Po įvykio sūnus D. Č. pasakė tai, kas jo nuomone, geriau jo mamai. Į įvykio vietą jis A. J.) atvyko maždaug praėjus 15 min. po įvykio, prašė pareigūnų pamatuoti atstumus, kad atsyti situaciją, nustatyti važiavusių automobilių greitį. Smūgis buvo stiprus, nes buvo atplėštas ratas, o esant nedideliam greičiui, to nebūtų. Automobilis neremontuojamas, tinka tik į sąvartyną.

Apklausta kaip liudytoja I. M. (O.) paaiškino, kad matė eismo įvykį. Po įvykio ji apsuko ratą, pastatė automobilį ir tada priėjo. Tada pamatė nėščią moterį. Jau buvo atvykusi greitoji ir policija. Prieš įvykį liudytoja stovėjo ir laukė, kol galės įvažiuoti į žiedą. Matė, kad automobilis Opel važiavo pirma eismo juosta, praleido kelis automobilius, sukančius į Savanorių prospektą. Ji stebėjo automobilį BMW ar jis rodys posūkį, nes norėjo įvažiuoti į sankryžą, tačiau jis nerodydamas posūkio staiga pasuko į dešinę ir trenkėsi į automobilio Opel galinį ratą. Nuo smūgio automobilis Opel pašoko į orą. Ji išsigando, kad Opel gali atskristi iki jos automobilio, tačiau jis atsitrenkė į metalinį kuoliuką ir sustojo ant stogo viduryje juostos. Liudytojos nuomone, dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai. Automobilio Opel vairuotoja važiavo pirma eismo juosta, o automobilis BMW staiga, nerodydamas posūkio, atliko staigų posūkį. Nesimatė, kad jis planavo atlikti šį posūkį. Taip pat nurodė, kad prieš įvažiuojant į žiedinę sankryžą, ji stovėjo antroje eismo juostoje, kairėje, (kraštinėje). Norėjo įvažiuoti į žiedą, todėl stebėjo kairę pusę, kur įvyko eismo įvykis. Kaip įvažiavo Opel nepastebėjo, matė, tik, kad Opel stovi pirmoje eismo juostoje ir praleido kelis automobilius, po to pradėjo važiuoti pirma, dešiniausia eismo juosta. Tuo pat metu judėjo tiek automobilis Opel, tiek ir BMW. Automobilio BMW greitis buvo didesnis, ir kai jie susilygino, BMW atliko staigų, statesnį posūkį nei įprastai. Kai tai pamatė, BMW buvo vidurinėje juostoje, o Opel pirmoje eismo juostoje. Kai BMW priartėjo, įvyko susidūrimas, smūgis buvo į galą, gal į galinį ratą. Automobilis Opel šoko stačiai, priekiu į viršų ir vertėsi labiau ant skiriamosios juostos, išvertė kuoliuką, pačiuožė ir sustojo ant stogo. BMW važiavo gal 50 km/h greičiu, o Opel važiavo lėtai. Susidūrimo metu jis pašoko, o po to vertėsi, o BMW pralėkė. Teismui pagarsinus rašytinius liudytojos paaiškinimus (b.l.20), liudytoja nurodė, kad automobilio BMW daromas posūkis buvo staigesnis, ji nesuprato, ar vairuotojas pravažiavo išvažiavimą ir sugalvojo pasukti ar specialiai tai padarė. Jis nesulėtino greičio, pasuko staiga, gal pravažiavo, o gal trenkėsi specialiai. Mano, kad BMW vairuotojas galėjo matyti automobilį Opel, nes trenkėsi jam į galą, Opel važiavo labiau priekyje, tačiau ar jis rodė posūkį, ji nepastebėjo. Jeigu BMW būtų ruošęsis sukti, liudytoja būtų įvažiavusi į žiedą, tačiau jis nerodė signalo, todėl ji laukė (b.l. 64-65).

Žemesnės instancijos teismas

Apklausta kaip liudytoja teismo posėdyje A. V. paaiškino, kad pagal iškvietimą atvyko į įvykio vietą, paties įvykio nematė. Įvykio vietoje pamatė, kad moters vairuotas automobilis buvo ant stogo, kitas automobilis stovėjo ant salelės. Iš liudytojų paaiškinimų sužinojo, kad moteris suko iš tos juostos, iš kurios galima sukti į dešinę. Moterį išvežė greitoji, iš kartu su ja važiavusio vaiko paaiškinimų suprato, kad moteris suko ne iš tos eismo juostos, o į įvykio vietą atvažiavęs moters vyras šaukė, kad eismo įvykis įvyko dėl viršyto greičio. Teismui pagarsinus 2017-08-22 tarnybinį pranešimą (b.l. 3), liudytoja nurodė, kad ji apklausė D. Č. ir parašė iš jo žodžių, kad jo motina važiavo nuo Tūkstantmečio g. pirma eismo juosta, įvažiavo į Savanorių pr. žiedinę sankryžą ir per ją važiavo eismo juosta link Geležinio Vilko g., kai važiuodama staiga pajuto smūgį iš kairės pusės. Taip pat nurodė, kad įvykio vietoje nuotraukų nedarė, eismo įvykio schemą pildė ji arba kolega B. (b.l. 79).

Apklaustas kaip liudytojas G. B. teismo posėdyje paaiškino, kad vyko pagal iškvietimą, kur Savanorių pr. žiede apsivertė automobilis. Atvykę į vietą, pamatė ant stogo apsivertusi automobilį Opel, ant vejos stovėjo automobilis BMW, žmonės iš automobilių jau buvo išlipę. Aiškinantis nustatyta, kad automobilis Opel važiavo pirma eismo juosta, iš kurios galima tik pasukti į Savanorių prospektą, o vairuotoja pasuko į žiedą. Tai paaiškino pati Opel vairuotoja ir kito automobilio BMW vairuotojas. BMW automobilis nepraleido Opel automobilio ir trenkėsi į jo galą. Nuo smūgio Opel apsivertė ant stogo, o BMW atsitrenkė į ženklą ir sustojo. Įvykio vietą jis su kolega apžiūrėjo. Ant kelio matėsi slydimo žymės po susidūrimo, iki susidūrimo slydimo žymių nesimatė. Nurodė, kad jis su kolega braižė įvykio schemą, joje yra pažymėta automobilio Opel rato slydimo žymė ant asfalto. Eismo įvykio vietos plane (b.l. 5) pažymėtos automobilio Opel slydimo žymės, kuris trenkėsi į bortelį ir apsivertė. Kitų pėdsakų, nutekėjimo žymių ant asfalto nebuvo užfiksuota. Taip pat buvo daromas eismo įvykio pirminis planas, juodraštis (b.l. 6). Kolega darė nuotraukas, o jis braižė įvykio schemą vizualiai. Nuotraukoje (b.l. 41) matyti, kad automobilis Opel trenkėsi į bordiūro kampą, ėjo šonu, trenkėsi į bordiūrą ir lūžo ratas. Po eismo įvykio Opel vairuotoja buvo šoke, minėjo, kad suko iš pirmos eismo juostos, ir kadangi ji buvo nėščia, visas dėmesys buvo skirtas jos sveikatai (b.l. 131-132).

Teismo posėdyje ekspertas Vytautas Šakėnas palaikę savo išvadas, paaiškino, kad Išvada dėl vairuotojo galimybės išvengti eismo įvykio yra tikėtina, nes yra priimta tokios sąlygos, kurių galėjo ir nebūtų. Priimta sąlyga, kad Opel vairuotoja važiuodama lėtina greitį ir tada galimybė išvengti eismo įvykio mažėja, o jeigu intensyviai greitėja, tai ta tikimybė didėja. Prie šių nustatytų aplinkybių, gali būti, kad kitas vairuotojas važiavo didesniu greičiu nei nustatytas greitis 58 km/h. Pateikta tikėtina išvada, kad jeigu vairuotojui važiuojant ir efektyviai savalaikiai lėtinant greitį eismo įvykis nebūtų įvykęs. Nors jis negalėjo sustoti iki atsitrenkimo, bet laiku stabdydamas, būtų sudaręs galimybę automobiliui Opel atlaisvinti judėjimo juostą.

Dėl automobilių susidūrimo vietos, paaiškino, kad nebuvo fiksuota duomenų, pagal kuriuos būtų galima konkrečiai nustatyti susidūrimo vietą. Susidūrimo vieta buvo nustatyta, priimant nustatytas išankstines sąlygas pagal nustatytas bylos medžiagos aplinkybes, kad automobilis BMW vairuotojas važiavo žiedine sankryža ir norėjo važiuoti į Savanorių prospektą link miesto centro, o automobilio Opel vairuotoja važiavo iš Tūkstantmečio gatvės žiedine sankryža pirma eismo juosta. Tada pagal tas aplinkybes buvo nustatytos galimos judėjimo trajektorijos, iš pradžių padėtys ir po to padėtys pagal sugadinimus, o po to modeliuojant buvo nustatyta, kad prie tokių greičių ir prie tokių padėčių automobilis Opel meriva, kada į jį atsitrenkė automobilis BMW, apsivertė ir sukosi toje, kur užfiksuota, vietoje, o automobilis BMW dėl susidūrimo būtent neišvažiuoja į numatytą trajektoriją, pakeičia judėjimo kryptį kairiau, dėl ko užvažiuoja ant skiriamosios salelės. Remiantis tuo, buvo nustatyta tikėtina susidūrimo vieta. Iš tos susidūrimo vietos automobiliai patenka į artimas padėtis, užfiksuotas po eismo įvykio.

Žiedinėje sankryžoje toje atkarpoje yra trys eismo juostos. Automobilio BMW vairuotojas važiavo žiedine sankryža vidurine eismo juosta. Opel Meriva vairuotoja žiedinės sankryžos pirmos eismo juostos, kuria ji važiavo iš Tūkstantmečio gatvės, rikiavosi važiuoti į žiedinę sankryžą, kad neišvažiuoti į Savanorių prospektą. Įvažiavo pirma juosta, rikiavosi į antrą, kuria važiavo BMW vairuotojas, dėl to šis automobilis ir atsitrenkė. Žiedinės sankryžos antra juosta, į kurią įvažiavo automobilis Opel Meriva, bet negalima sakyti, kad čia žiedinės sankryžos pirmą eismo juosta ar trečia eismo juosta. Jeigu yra trys eismo juostos, tai vidurinė eismo juosta yra antra. Susidūrimas pagal mane įvyko antroje eismo juostoje.

6 paveikslėlyje pavaizduota, kad eismo įvykis įvyko antroje eismo juostoje. O gal toje vietoje tampa pirma eismo juosta. Ties tuo išvažiavimu ta eismo juosta tampa pirma. Kontaktas įvyko čia kaip parodyta 6 paveiksle. Jeigu imti nuo sankirtos, tai čia yra pirma, antra, trečia, o jeigu žiūrėti iki sankirtos, tai čia yra trečia, antra, pirma. Sakyti, kad įvyko pirmoje juostoje, jeigu tas susidūrimas būtų įvykęs už sankirtos, tai tada tie automobiliai negali atsidurti tose padėtyse. Susidūrimas turi įvykti anksčiau. Tada automobilis BMW užvažiuoja ant salelės, o Opel Meriva sukdamasis nuvirsta taip. Ties sankirta jis slysdamas dešiniu šonu į priekį galiniu dešiniu ratu trenkiasi į bordiūrą, dėl ko lūžta ratas ir per dešinį šoną automobilis apvirsta ant stogo.

Susidūrimas įvyko taip, kaip pavaizduota 6 paveksle. Jeigu sakytum, kad susidūrimas įvyko už salelės, tada reikėtų sakyti, kad žiedinės sankryžos pirmoje juostoje, bet kadangi įvyko prieš salelę, tai išeina, kad tai antra žiedinės sankryžos juosta.

7 paveikslėlyje pavaizduota automobilių tikėtinos judėjimo trajektorijos. Buvo nustatytos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu. Čia pavaizduota, kokiomis trajektorijomis judėdami automobiliai patenka į tas padėtis. Čia taip pat pavaizduotos eismo juostos. Automobilio BMW vairuotojas teigė, kad jis važiavo antra žiedinės sankryžos eismo juosta, tikėdamasis išvažiuoti į Savanorių prospektą link miesto centro.

Žemesnės instancijos teismas

Greitis nustatytas modeliuojant programa. Automobilis gavęs smūgį į galinį kairįjį ratą, pradeda suktis, slysta dešiniu šonu, trenkiasi į bordiūrą ir apsiverčia ant stogo. Tos visos sąlygos, ta automobilio judėjimo seka po smūgio iki padėties įvyksta tada, kada automobilis gauna smūgį, judėdamas tuo nustatytu apie 39 km/val. greičiu. Jeigu užduotume kažkokį didesnį greitį, tai automobilis neatsiguls ant stogo, o dar nusivers ant stogo. O jeigu dar didesnis greitis, tai automobilis apsivers ir atsistos ant ratų.

Jeigu automobilis Opel meriva važiuotų lėčiau, o BMW važiuotų greičiau ir būtų stipresnis smūgis, čia įvertinamas ir sugadinimų intensyvumas. Kuo didesnis greičių skirtumas, tuo bus didesni sugadinimai. Jeigu, pavyzdžiui, automobilis Opel Meriva judės lėčiau, į jį didesniu smūgiu atsitrenks BMW, tuo momentu sukimasis kampinis greitis bus suteiktas automobiliui Opel Meriva žymiai didesnis, tada automobilis ant skiriamosios salelės užvažiuoja galine dalimi ir niekur nevirsta. Tiesiog sukasi ir užvažiuoja atbulas, užvažiuoja ant skiriamosios salelės ir nuvažiuoja. Yra tokia judėjimo trajektorija prie kitokių greičių. Greičiai yra tiesiog pagal programą, kaip sumodeliuoja.

Nuotraukose buvo užfiksuotas 7,3 metro vienintelis pėdsakas, kuris nebuvo niekam priskirtas, neaišku kieno. Neatsimena, kad nuotraukose būtų koks nors pėdsakas, kurį būtų galima kažkam priskirti. Tik užfiksuotas pėdsakas, nurodytas jo ilgis ir kaip jis buvo orientuotas.

BMW automobilio greitis galėjo turėti priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, bet vis tiek pagrindine sąlyga tampa tas, kuris sudaro, įvažiuodamas į sankryžą, sudaro kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei. Jeigu kito automobilio vairuotojas važiuoja, viršydamas greitį, tai jau tie veiksmai yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.

Administracinio nusižengimo byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. 18.13 val. buvo registruotas pranešimas, kad Savanorių pr. Vilniuje, žiede, susidūrė automobiliai Opel ir BMW, vienas automobilis apvirto (b.l. 2).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulės A. V. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2017 m. rugpjūčio 22 d. dirbant su vyr. patruliai G. B. ir L. Š., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Savanorių per., Vilniuje, žiedinėje sankryžoje susidūrė du automobiliai. Pareigūnams atvyjkus į įvykio vietą, rado ant stogo gulintį automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. J., moteris įvykį nulėmusių aplinkybių paaiškinti negalėjo, nes yra 9 –ių mėnesį nėštumo, jautėsi blogai, todėl ją GMP brigada išvežė į Lazdynų ligoninę apžiūrai. Taip pat, kartu su ja važiavęs jos sūnus M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas apžiūrai į Lazdynų ligoninę (galvos trauma). Taip pat kartu su ja važiavęs dar vienas sūnus D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jo motina važiavo nuo Tūkstantmečio gatvės pirma eismo juosta, įvažiavo į Savanorių per. žiedinę sankryžą ir važiavo per ją pirmą eismo juosta link Geležinio Vilko g., važiuodama staiga pajuto smūgį š kairės pusės, po susidūrimo automobilis kelis kartus apsivertė ir liko gulėti ant stogo. Opel automobiliui panaikinta techninė apžiūra. Antro automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. K. paaiškino, kad važiavo žiedine sankryža antrąja eismo juosta, suko į dešinę link Savanorių per. (mažėjančia tvarka), kai staiga pajuto smūgį į dešinę automobilio pusę, Opel automobilio jis nematė, R. K. įvykio metu nenukentėjo. Taip pat nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintas kelio ženklas Nr. 409, bei nurodyti eismo įvykį matę liudytojai (b.l. 3).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, tiksli eismo įvykio vieta Savanorių pr., Vilniuje, nurodytos automobilių Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio, kelio ženklinimas, eismo juostų plotis, slydimo žymės bei minėtiems automobiliams padaryti sugadinimai. (b.l. 5,6,7).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir pažiūros protokoluose fiksuota, kad apžiūrėti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10,11), administracinio sprendimu automobiliui Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam UAB „i.“ uždrausta dalyvauti viešajame eisme bei panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumentas (b.l. 12).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyr. tyrėjos A.Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. apie 18.13 val. Vilniuje, Tūkstantmečio g. – Savanorių per. sankryžoje susidūrus automobiliams Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nukentėjo Opel nepilnametis keleivis M. Č., kuris Vaikų ligoninėje nustačius galvos plaukuotos dalies žaizdą, paleistas namo. Vairuotoja M. J. dėl nėštumo pristatyta į VšĮ Santaros ligoninę, po apžiūros, nustačius kad ji ir vaikas sveiki, paleista namo. (b.l. 4).

Nukentėjusiojo automobilio BMW vairuotojo R. K. 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. apie 18 val. jis vairavo automobilį BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, priklausantį jo motinai A. K.. Važiavo Savanorių pr. žiedu link Savanorių prospekto. buvo 3 eismo juostos, jis važiavo 2-a eismo juosta 50-60 km/h greičiu, įjungtais žibintais. Jis važiavo eismo juosta, kuri buvo pažymėta punktyrinėmis linijomis, jis galėjo toliau važiuoti žiedu arba išvažiuoti iš žiedo. Jis išvažinėjo iš žiedo antra juosta, kai pirma eismo juosta atvažiavo automobilis Opel ir jo neišleido iš žiedo ir jis atsitrenkė į šį automobilį (b.l. 18).

M. J. 2017 m. rugpjūčio 23 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. apie 18.15 val. ji vairavo automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „i.“. Važiavo Savanorių pr. žiedu, vidurine juosta ir gavo smūgį iš kairės. Jos automobilis išlėkė ant vejos ir apsivertė. Automobilis BMW, kuris atsitrenkė į jos automobilį, irgi išlėkė ant vejos. Su ja kartu važiavo du vaikai, vienas kurių M. Č. eismo įvykio metu susižalojo galva, po eismo įvykio ji ir jos sūnus buvo išvežti GMT automobiliais. Taip pat nurodė, kad į žiedą atvažiavo iš Tūkstantmečio gatvės į antrą juostą ir antra juosta važiavo link „Monetų kalyklos“. (b.l. 19).

Liudytojos I. M. 2017 m. rugpjūčio 23 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. apie 18.10 val. ji vairavo jai priklausantį automobilį R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Savanorių pr. link Tūkstantmečio gatvės į Lazdynų pusę, judėjo link žiedinės sankryžos. Savanorių pr. kelias yra dviejų juostų, ji važiavo antrąja juosta (kairiąja), žiedinėje sankryžoje yra trys eismo juostos. Privažiavusi žiedinę sankryžą sustojo antroje eismo juostoje ir laukė eilės įvažiuoti į sankryžą. Buvo pirma eilėje ir kaip tik stebėjo automobilius judančius link Savanorių prospekto žiedine sankryža. Tuo momentu pastebėjo automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu stovėjo pirmoje juostoje (dešiniausia, išorės pusės, juosta) ir tuo metu praleido automobilius sukančius į Savanorių prospektą. Automobilis Opel praleido mažiau nei du automobilius sukančius į Savanorių pr. ir toliau pirmąja juosta judėjo tiesiai žiedine sankryža. Judėjo atsargiai, maždaug 30 km/h greičiu. Dar prieš pajudant Opel automobiliui toliau į priekį, ji matė parvažiuojantį automobilį BMW , valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji stebėjo ar minėtas BMW automobilis rodys posūkio signalą š dešinę, nes planavo, jam sukant į Savanorių pr. įvažiuoti į sankryžą. Nematydama atitinkamo signalo liko stovėti vietoje. Tuo tarpu automobilis Opel priartėjo salelę ir buvo palei antrą juostą į Savanorių prospektą. Bebaigiant pravažiuoti išvažiavimą automobilis BMW staigiu judesiu suko į dešinę ir trenkėsi tiesiai į Opel automobilį. Automobilio BMW greitis buvo didesnis, ne mažiau kaip 50 km/h (tokia prielaida vertinant sumažėjusį atstumą), jis atliko judesį staiga ir neplanuotai, posūkio kampas buvo statesnis nei įprasta tokioje sankryžoje. Taip pat jai pasirodė, kad BMW automobilis atlikdamas šį manevrą tuo pačiu padidino greitį, kad greičiau jį atlikti. Prieš smūgį automobilis Opel buvo prieš salelę, jo gabaritai dengė antrąja juosta į Savanorių prospektą. Automobilis BMW atlikdamas staigų manevrą trenkėsi į automobilio Opel kairią galinę pusę, tiesiai į ratą, tada Opel automobilis nuo smūgio šoko stačiai (pakilo į vertikalią poziciją) į orą link esamos salelės tarp skirtingų eismo pusių link Savanorių pr. Pakilus automobiliui Opel, jis pradėjo verstis, nuversdamas esantį metalinį kuoliuką, kuris žymi salelės gabaritus ir apsivertęs dar kartą liko ties salelės viduriu stovėti ant stogo. Esantis kuoliukas pristabdė Opel automobilį nuo tolimesnio vertimosi link kitų stovinčių automobilių Savanorių prospekte, norinčių įvažiuoti į žiedinę sankryžą. Smūgis atrodė stiprus ir Opel automobilis greitai ir inertiškai artėjo linko jos vairuojamo automobilio. Tuo tarpu automobilis BMW nuo smūgio ir užsukimo kampo užlėkė esančio bordiūro ir sustojo viduryje salelės ant žolės. Automobilio BMW vairuotojas ir keleiviai staigiai iššoko iš mašinos ir puolė atidarinėti dureles bei padėti ištraukti/išlipti automobilyje Opel esantiems keleiviams. Greitosios pagalbos automobilis į įvykio vietą atvažiavo labai greitai (1-2 minutės), dar ne visi keleiviai iš Opel automobilio buvo išlipę kai greitoji sustojo prie eismo įvykio. Ji stebėjo situaciją, apvažiavusi sankryžą, pasistatė automobilį aikštelėje ir laukė policijos, kad nurodyti visą situaciją. Jos nuomone, automobiliui Opel nebuvo galimybės išvengti įvykio, nes BMW automobilis atliko veiksmą staiga ir be signalizuojamų ženklų, t.y. posūkių. (b.l. 20).

Liudytojo A. R. 2017 m. rugpjūčio 24 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 017 m. rugpjūčio 22 d. apie 18.10 val. vairavo jam priklausantį automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo tūkstantmečio gatve (nuo prekybos centro Ikea) link Savanorių prospekto žiedinės sankryžos. Įvažiuojant į žiedinę sankryžą buvo dvi eismo juostos, jis važiavo antrąja, greitis buvo apie 0 km/h, nes praleidinėjo automobilius važiuojančius žiedine sankryža. Įvažiavus į žiedinės sankryžos antrąją juostą, pastebėjo besiverčiantį automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu jo automobilio greitis buvo apie 25 km/h. Eismo įvykio pradinio momento jis nematė, nes praleidinėjo automobilius žiedinėje sankryžoje (žvilgsnis buvo nukreiptas į kairią pusę). Iš karto sustojo prie susidūrusių automobilių, išlipo iš automobilio ir padėjo Opel vairuotojai išlipti iš automobilio, nes jai pačiai tai padaryti buvo sudėtinga. Atvyko greitoji pagalba bei policijos pareigūnai. Jis ir mergina, kuri matė eismo įvykio pradžią, davė parodymus. Kiek jam žinoma, įvykio metu buvo sužalotas Opel vairuotojos sūnus, pati vairuotoja laukėsi, todėl jie buvo nuvežti GMT automobiliu į gydymo įstaigas, Kitas automobilio Opel keleivis (vairuotojos sūnus) ir automobilio BMW vairuotojas ir keleivis atrodė sveiki (b.l. 22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyr. teismo medicinos ekspertas 2017 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje nurodė, kad M. Č. 2017 m. rugpjūčio 22 d. Vaikų ligoninėje (VšĮ VUL SKF) nustatyta galvos kairio užausio srities žaizda, sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos (b.l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. R. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, 2017 m. rugpjūčio 22 d. apie 18.13 val. Savanorių pr. – Laisvės pr. žiedinėje sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu, nerodė atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo, t.y. už KET 82.2 punkto pažeidimą. (b.l. 24). Už minėtą nusižengimą, administraciniu nurodymu R. K. pasiūlyta iki 2017 m. spalio 3 d. susimokėti 15 eurų baudą (b.l. 25).

Atsakydama į teismo paklausimą, institucija pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad eismo įvykio vieta nėra vaizdo kameromis filmuojama, ir pareigūnai po eismo įvykio fotografavo eismo įvykio vietą bei eismo įvykyje dalyvavusius automobilius bei pateikė fotolenteles (b.l. 35-36, 40, 41-49).

Tam, kad įvertinti atsakomybėn traukiamos M. J. ir suinteresuoto asmens R. K. paaiškinimų pagrįstumą, taip pat nustatyti faktines įvykio aplinkybes bei mechanizmą, transporto priemonių greitį prieš įvykį, nustatyti, kurio iš vairuotojų veiksmai buvo eismo įvykio priežastimi, 2018 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė (b.l. 133-135). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. balandžio 9 d. ekspertizės akto išvadoje atsakant į klausimą, kurio iš eismo įvykio dalyvių ir kurie veiksmai buvo pagrindinė sąlyga (priežastis) eismo įvykiui kilti, nurodyta, kad „automobilio „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos veiksmai – iš Tūkstantmečio gatvės pirmos eismo juostos įvažiavusi į žiedinės sankryžos pirmą juostą, skirtą išvažiuoti artimiausioje sankirtoje iš žiedinės sankryžos į dešinę, rikiavosi į žiedinės sankryžos antrą eismo juostą, sudarydama kliūtį šia juosta apie 58 km/h greičiu važiavusio automobilio „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (t. 2, b.l. 2-12).

ANK 417 straipsnio 1 dalis numatyto atsakomybę vairuotojams už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. M. J. kaltinama pažeidusi KET 8 punkto reikalavimą, kuris numato, kad Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. J. padarė jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei 417 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiama M. J. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino, teigė, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis, automobiliu Opel žiedinėje sankryžoje važiavo antra eismo juosta, kuria galima važiuoti ir tiesiai, bei dėl kilusio eismo įvykio, jos nuomone kaltas automobilio BMW vairuotojas, kuris galimai viršijo leistiną greitį. Tokius M. J. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją siekiant sušvelninti savo atsakomybę ir paneigtus kitais byloje surinktais įrodymais. Betarpiškai eismo įvykį mačiusi liudytoja I. M. (Orvydienė) rašytiniame paaiškinime nurodė, kad važiavo Savanorių pr. link Tūkstantmečio gatvės į Lazdynų pusę, judėjo link žiedinės sankryžos, ir ją privažiavusi sustojo antroje eismo juostoje ir laukė eilės įvažiuoti į sankryžą. Buvo pirma eilėje ir kaip tik stebėjo automobilius judančius link Savanorių prospekto žiedine sankryža. Pastebėjo automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu stovėjo pirmoje juostoje ir tuo metu praleido automobilius sukančius į Savanorių prospektą, ir toliau pirmąja juosta judėjo tiesiai žiedine sankryža. Minėto automobilio greitis buvo nedidelis. Dar prieš pajudant Opel automobiliui toliau į priekį, ji matė atvažiuojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir stebėjo ar jis rodys posūkio signalą į dešinę, nes planavo, jam sukant į dešinę (į Savanorių pr.), įvažiuoti į sankryžą, tačiau nematydama atitinkamo signalo liko stovėti vietoje. Tuo tarpu automobilis Opel priartėjo prie salelė ir buvo jau palei antrą juostą į Savanorių prospektą, kai bebaigiant pravažiuoti išvažiavimą automobilis BMW staigiu judesiu suko į dešinę ir trenkėsi tiesiai į Opel automobilį. Analogiškas eismo įvykio aplinkybes liudytoja I. M. patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydama, kad žiedinėje sankryžoje automobilis Opel važiavo pirma eismo juosta, o automobilis BMW antra eismo juosta, kai staiga, nerodydamas posūkio, atliko staigų posūkį ir trenkėsi į Opel automobilį. Pažymėtina, kad minėta liudytoja asmeniškai M. J. nepažįsta, teismas neturi jokių duomenų, kad minėta liudytoja suinteresuota bylos baigtimi, todėl teismas neturi jokio pagrindo laikyti šios liudytojos rašytinius bei teismo posėdžio metu duotus parodymus nepatikimais. Kad M. J. žiedinėje sankryžoje važiavo pirma eismo juosta, iš kurios artimiausioje sankirtoje buvo galima sukti tik į dešinę, netiesiogiai patvirtina ir policijos pareigūnės A. V. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kuri parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą, ji apklausė Opel automobiliu keleiviu važiavusi M. J. sūnų D. Č., kuris paaiškino, kad jo motina į Savanorių pr. žiedine sankryžą įvažiavo ir ja važiavo pirmoje eismo juostoje, kai netikėtai į jų automobilį trenkėsi kitas automobilis. Automobilio BMW vairuotojas R. K. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad automobilis Opel važiavo pirma eismo juosta, iš kurios buvo galima sukti tik į Savanorių prospektą, o jis važiavo antroje eismo juostoje, iš kurios galėjo sukti tiek į dešinę, tiek važiuoti tiesiai. Automobilį Opel pamatė savo automobilio priekyje, kai jo vairuojamas automobilis BMW jau stovėjo tiesiai į įvažiavimą į Savanorių pr. Jo automobilio greitis buvo iki 60 km/h, išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos. Teigė, kad norėjo važiuoti į Savanorių pr., o M. J. vairuojamas automobilis jau buvo ten, kur būti negalima važiuoti tiesiai, ir jeigu jos greitis būtų buvęs nors 40/h, ji būtų spėjus pravažiuoti, o jos automobilis Opel važiavo labai lėtai, todėl įvyko susidūrimas. Kitų tiesioginių eismo įvykį mačiusių asmenų nenustatyta.

Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtinta, jog M. J. vairuodama transporto priemonę, žiedinėje sankryžoje kur eismas vyksta ratu, važiavo pirma eismo juosta, kurioje nurodyta eismo kryptis tiktai sukti į dešinę, važiavo tiesiai, t.y. pažeidė KET ženklą Nr. 507, tuo sudarydama netikėtą ir neišvengiamą kliūtį antra eismo juosta važiavusiam ir į dešinę sukančiam automobiliui ir su juo susidūrė, po ko dar atsitrenkė į KET ženklą Nr. 409, ko pasekoje eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta kartu važiavusio keleivio sveikata, sugadinti abu automobiliai ir kelio ženklas Nr. 409 ir taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje, todėl jai skirtinos nuobaudos. Atlikta ekspertizė taip pat ir eksperto paaiškinimai teisme patvirtina, kad susidūrimas įvyko žiedinėje sankryžoje pirmoje eismo juostoje (antroje išvažiavimo iš sankryžos juostoje), t. y. kaip nurodyta ekspertizės 6 paveiksle. Ekspertizės akto išvados patvirtina, kad būtent M. J. veiksmai buvo nerimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį; taip pat į pažeidėjos asmenybę, kuri yra 43 metų amžiaus, ištekėjusi, augina du nepilnamečius vaikus (b.l. 14), duomenų apie teistumą ar patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. M. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, M. J. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 423 straipsnio 2 dalyje be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, bei už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 423 straipsnio 2 dalimi, 417 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 150 € (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 30 € (trisdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą- 150 € (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Luminor Bank AB, sąskaitos Nr. LT594010049500047594, banko kodas 40100, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 17072611076). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė