Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2023-08-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-272-586/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-08-25
Bylos Nr.
II-272-586/2023
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Pažeidėjas
A. F.
Advokatai
Irmantas Balčiūnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-272-586/2023Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00046-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. rugpjūčio 25 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. F., jo atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. F., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos r., skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-5838-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5838-2023 (ROIK: 23202697266) A. F. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalį – 1 300 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. kovo 30 d., 09.40 val. Klaipėdos r. sav., Gargžduose, Žemaitės g. 57, vairuodamas transporto priemonę, judėdamas atbuline eiga, prekybos įmonės aikštelėje nepasirinko saugaus atstumo, kliudė stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino, apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešęs iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais A. F. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 126, 222 punktus.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas A. F. atstovo advokato Irmanto Balčiūno skundas, kuriame nurodyta, jog A. F. su priimtu nutarimu nesutinka ir prašo jį panaikinti. Skundas motyvuojamas tuo, jog Institucija pažeidimą grindė tuo, jog A. F., išėjęs iš pastato, turėjo visas galimybes įsitikinti, kad už jo vairuojamos transporto priemonės galo stovi kita transporto priemonė, kurios pagal jos dydį nepastebėti neįmanoma; iš vaizdo įrašo nustatyta, kad atsitrenkus kitas automobilis pajudinamas; iš to, jog kontakto metu apgadinami automobilių metaliniai paviršiai, išdūžta galinis žibintas; po susidūrimo pasikeičia A. F. vairavimo kryptis ir jo duotų paaiškinimų vertinimas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Skunde pažymima, jog byloje netirta ir nesurinkta jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog A. F. išėjęs iš pastato galėjo matyti už jo vairuojamos transporto priemonės galo stovintį kitą automobilį, kurio pagal gabaritus nepastebėti neįmanoma, išskyrus tyrėjos subjektyvų vaizdinės medžiagos vertinimą. Jeigu A. F. būtų pastebėjęs stovintį automobilį už jo vairuojamo automobilio, tai be jokios abejonės būtų išvengęs susidūrimo ir nesukėlęs neigiamų padarinių. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. F. įsėdus į automobilį, prieš važiuojant atbuline eiga, sukant automobilį į dešinę, įvažiuojama į gale stovinčią transporto priemonę. Be to, pats atbulinės eigos važiavimo manevras rodo, jog vairuotojo dėmesys buvo nukreiptas į priekyje kairėje pusėje stovinį „Audi“ automobilį, kad šis nebūtų kliudomas. Ši aplinkybė paneigia tai, jog A. F. išėjęs iš pastato matė vairuojamo automobilio gale stovinčią kitą transporto priemonę, į kurią jis važiuodamas atbuline eiga įvažiavo. Be to, kaip matyti iš automobilių sugadinimo, A. F. vairuojamo automobilio nežymūs sugadinimai padaryti galinės dalies kairės pusės kampe, o stovėjusio automobilio sugadinimai padaryti galinio kairės pusės sparno apatinėje dalyje. Abu automobiliai priskiriami mikroautobusų kategorijai, tačiau A. F. automobilis priskiriamas krovininiam transportui, o stovėjęs – keleiviniam ir savo gabaritais, kaip matyti iš vaizdo įrašo, yra aukštesnis už įvažiavusį automobilį. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti (duomenys neskelbtini) prekių užsakymai iš bendrovės UAB (duomenys neskelbtini), kurių kiekiai ir gabaritai nurodyti užsakymuose. Užsakymuose nurodyti prekių gabaritai buvo dideli, kurie įvykio metu buvo pakrauti A. F. vairuojamame automobilyje kartu su įvairiais darbo įrankiais, kurie nebuvo pritvirtinti, kad neslystų. Prie viso to, pateikta patvirtinanti pažyma, kad A. F. įvykio dieną atliko montavimo darbus, nevažiavo remontuoti automobilio ar kitaip slėpti įvykio padarinių, kuriuos pastebėjo grįžus namo po darbų. Esant skirtingiems automobiliams ir jų gabaritams, suprantama, kad įvažiavus tokiomis aplinkybėmis vienam objektui į kitą, stovintis automobilis pajudėjo; A. F. automobilis buvo sunkesnis. Kaip nurodė ir pats A. F., suveikė parkavimosi sistema, dėl ko automobilis buvo intuityviai stabdomas, o jame buvusios prekės, kurių dalis buvo metaliniais paviršiais bei įvairūs darbo įrankiai, slydo ir trenkėsi į automobilio galines duris bei šonus. Dėl jų sukelto garso, A. F. negalėjo suprasti ir suvokti, kad įvažiavo į kitą automobilį.

Skunde nurodoma, jog sutiktina, kad A. F. vairuojamo automobilio važiavimo kryptis pasikeitė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vairuotojas matydamas, kad negalės atlikti saugaus manevro apvažiuojant kliūtį, pasirinko tokį manevravimo būdą, kad nekliudytų greta stovinčių automobilių. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, jog važiavimo kryptis pakeista būtent dėl to, jog A. F. nesuvokdamas, jog kliudė automobilį, įvertino, kad neturės galimybės išsisukti pirmine važiavimo kryptimi, todėl automobiliu važiavo atsistojo į pirminę padėtį, po ko atbuline eiga važiavo vairą sukdamas į kairę ir įvertinęs, jog nekliudys greta stovinčių automobilių, lėta eiga nesustodamas nuvažiavo. A. F. iš automobilio neišlipo ir nesustojo, nes kaip ir jis pats nurodė, jam pradėjus važiuoti suveikė parkavimo sistema ir jam sustabdžius automobilį, automobilyje buvę daiktai sujudėjo ir sukėlė triukšmą, dėl ko nepajuto kaip atsitrenkė į kitą automobilį.

Be to, pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį inkriminuojamas pažeidimas yra tuomet, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Į bylą pateiktas „Lietuvos draudimo“ 2023 m. balandžio 28 d. raštas Nr. R0003436671, kuriame nurodyta, kad už automobilio apgadinimą žala atlyginta 747,90 Eur sumai, kuri neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. dar net nesant surašytam 2023 m. gegužės 5 d. administracinių nusižengimų protokolui. Be to, nors UAB „Pajūrio autorika“ 2023 m. balandžio 14 d. vertinimo ataskaitoje Nr. 230414-1 nurodyta žala yra 827 Eur, tačiau apgadinto automobilio savininkas sutiko su draudiko draudimo išmoka ir nereiškė pretenzijų, todėl nepagrįstai vadovautasi UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitoje nurodyta žala.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. F. atstovo advokato Irmanto Balčiūno skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, todėl prašo palikti 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, jog A. F. išėjęs iš pastato turėjo visas galimybes įsitikinti, kad už jo vairuojamos transporto priemonės galo stovi kita transporto priemonė, kurios pagal jos dydį nepastebėti neįmanoma. Taip pat jis ją turėjo pamatyti ir suveikus transporto priemonės parkavimo daviklio garsui, kuris praneša vairuotojui apie esančią kliūtį, o tai reiškia, kad vairuotojas turėjo instinktyviai įsitikinti ar transporto priemonės gale nėra kliūties. Taip pat A. F. savo pirminiame paaiškinime nurodė „išgirdęs bildesį neišlipo pasižiūrėti ir pakeitė važiavimo kryptį į kitą pusę, nes suprato, kad į suplanuotą pusę neišsuks, nes automobilis stovėjo už galo gana arti“, o tai patvirtina faktą, kad jis matė gale esantį automobilį. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą matoma, kaip A. F. vairuojama transporto priemonė atsitrenkia į kitą automobilį ir pastarasis nuo smūgio stipriai pajudinamas. Kontakto metu apgadinami transporto priemonės metaliniai paviršiai, išdaužiamas A. F. vairuojamo automobilio žibintas. Pažymėtina, kad po automobilių kontakto A. F. vairuojamas automobilis staiga vėl grįžta į parkavimo vietą ir pakeičia važiavimo kryptį į dešinę, kas paneigia skunde dėstomas aplinkybes, jog A. F. nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis. Be to, žala buvo nustatyta oficialaus žalos vertintojo ir pateiktas oficialus patvirtintas žalos vertinimo dokumentas. Bylos nagrinėjimo metu pateiktas A. F. teiginys, kad jis vyko į policiją atmestinas, nes savo paaiškinime jis teigė, kad vyko į Gargždus su tikslu nustatyti nukentėjusį automobilį ir išspręsti kilusią problemą. Kitą dieną po įvykio, atsitiktinumo dėka, A. F. automobilis buvo pastebėtas policijos pareigūnų, kurie atpažino iš eismo įvykio pasišalinusią transporto priemonę bei vairuotoją. Bylos nagrinėjimo metu paklausus A. F. iš kur jis žinojo kur ieškoti nukentėjusios transporto priemones, pastarasis atsakė, kad įtarė, jog galimai ta vieta yra prie įmonės „Kerpita“, esančios Žemaitės g. 57, Gargžduose. Vadovaujantis KET 222 punktu, A. F. turėjo pasilikti įvykio vietoje ir nedelsdamas apie tai kas nutiko pranešti policijos pareigūnams.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. F. parodė, jog į „Kerpita“ teritoriją atvyksta dažnai, todėl ten visada automobilį pasistato taip, kad būtų lengva išvažiuoti. Įsėdęs į savo automobilį, tik pradėjus važiuoti atbuline eiga, suveikė parkavimosi davikliai, dėl ko jis stabdė ir visi automobilyje buvę įrankiai atsitrenkė į automobilio galines dureles ir sukėlė triukšmą. Kadangi suveikė parkavimosi davikliai, jis tik tada pastebėjo, jog už jo yra pastatytas kitas automobilis, tačiau net nepagalvojęs ir nepajutęs, jog galėjo į jį atsitrenkti, jis sustojęs pavažiavo į priekį į priminę stovėjimo vietą ir paskui palengva išvažiavo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. F. atstovas advokatas teismo posėdžio metu parodė, kad skundą palaiko pilna apimtimi, prašo panaikinti priimtą nutarimą skunde pateiktais motyvais ir papildomai parodė, jog policijos pareigūnai akcentuoja automobilio sujudėjimą, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, jog pagal automobilių technines charakteristikas, A. F. automobilis buvo krovininis, šiek tiek žemesnis ir ilgesnis už „Volkswagen“ automobilį bei sunkesnis. Kai A. F. atsitrenkė į minimą „Volkswagen“ automobilį, šis sujudėjo dėl savo aukščio, ne dėl smūgio, sujudėjimas nebuvo labai didelis. A. F., kad už jo stovi kitas automobilis, pastebėjo tik tada, kai suveikė parkavimosi davikliai. A. F. iš įvykio vietos pasišalinti neturėjo tikslo, automobilis draustas, tvarkingas, o tai paliudija ir jo veiksmai; A. F. iš įvykio vietos pajudėjo neskubėdamas, jo veiksmai koordinuoti, lėtai išvažiavo pasitaisęs, o tai nepatvirtina aplinkybės, kad jis pajautė, jog kliudė kitą automobilį ir siekė pabėgti iš įvykio vietos. Be to, sekančią dieną A. F., pamatęs, kad apgadintas jo automobilis, važiavo į Gargždus, į „Kerpita“ teritoriją pažiūrėti ir išsiaiškinti visas aplinkybes. Taip pat nukentėjusiajam žala atlyginta tokia, kokią paskaičiavo draudimas, o ne tokia, kokią paskaičiavo ekspertas, t. y. nesiekiančią 15 bazinių dydžių, o visą tai tik patvirtina, kad administracinė teisena turi būti nutraukta.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, A. F. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 1 300 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. kovo 30 d. 09.40 val. vairuodamas automobilį, judėdamas atbuline eiga, prekybos įmonės aikštelėje nepasirinko saugaus atstumo, kliudė stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino, apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešęs pasišalino iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ir tuo pažeidė KET 126, 222 punktus.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Atitinkamai KET 126 punkte yra numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h; 22 punkte numatyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltė dėl ANK 426 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014 ir kt.).

Teismo vertinimu, A. F. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju nepadarė, kadangi nenustatyta būtinoji šios veikos padarymui kaltės forma – tiesioginė tyčia. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. F. tiek skunde, tiek teismo posėdžio pripažįsta vairavęs krovinį automobilį, kurio veiksmai (važiavimas atbulomis) yra užfiksuoti vaizdo įraše, tačiau neigia jutęs, kad kliudė kitą transporto priemonę. A. F. nurodė, jog jam važiuojant automobiliu atbuline eiga suveikė parkavimosi davikliai, dėl ko intuityviai sustabdė automobilį, o kadangi automobilyje buvo padėti darbiniai įrankiai, kurie stabdymo metu atsitrenkė į galines automobilio dureles ir sukėlė didelį triukšmą, dėl to nepajautė ir neišgirdo, jog atsitrenkė į kitą automobilį. Taip pat A. F. nurodė, jog kitą dieną pastebėjęs savo automobilio apgadinimus vyko atgal į įvykio vietą išsiaiškinti situaciją ir surasti nukentėjusįjį. Teismo nuomone, negalima vienareikšmiškai teigti, jog A. F. neabejotinai suvokė, kad jo automobilis sukėlė eismo įvykį ir šioje konkrečioje situacijoje turėjo suprasti bei suprato savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus, tačiau ją ignoruodamas pasišalino iš įvykio vietos. Kaip matyti iš vaizdo įrašo A. F. įsėdęs į savo automobilį šiek tiek pajuda atbuline eiga, staigiai sustoja, pavažiavęs į pirminę stovėjimo vietą palengva išvažiuoja iš stovėjimo vietos. Tuo metu, kai A. F. automobilis sustoja, už jo stovėjęs automobilis sulinguoja. Tai, kad automobilių susidūrimas buvo nestiprus ir A. F. galėjo jo ir nepajausti, patvirtina automobiliams padaryti apgadinimai, taip pat tai, jog A. F. automobilio staigaus stabdymo metu, automobilyje esantys įrankiai atsitrenkė į automobilio galines dureles ir sukėlė triukšmą. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, jog po sustabdymo A. F. iš automobilio neišlipo, jo neapžiūrėjo, išliko neutralus ir iš įvykio vietos pasišalinti neskubėjo. Pažymėtina, jog A. F. kitą dieną pastebėjęs sugadinimus ant savo automobilio vyko į galimą įvykio vietą surasti nukentėjusįjį ir išsiaiškinti visas aplinkybes, tačiau atsitiktinai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie jį atpažino iš transporto priemones, kaip asmenį pasišalinusį iš įvykio vietos. Teismas neturi pagrindo netikėti ir A. F. nurodytomis aplinkybėmis, jog tikslo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, kadangi įvykio vietoje dažnai lankosi ir žino, jog ten yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Įvertinus paties eismo įvykio aplinkybes, automobilio sugadinimus, nėra pagrindo teigti, kad A. F. iš eismo įvykio pasišalino siekdamas išvengti atsakomybės.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog A. F. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokdamas, kad elgiasi neteisėtai. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 30-ANR-N-5838-2023 administracinio nusižengimo byloje panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį A. F. atžvilgiu nutrauktina.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato Irmanto Balčiūno teisinę pagalbą surašant skundą dėl Institucijos nutarimo bei atstovavimą teisme nagrinėjant bylą. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai sudarė 600,00 Eur.

ANK 666 straipsnio 2 dalis numato, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnį, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalis nurodo, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įvertinus bylos pobūdį, pareiškėjo atstovo darbo ir laiko sąnaudas surašant skundą dėl Institucijos nutarimo bei atstovaujant pareiškėjo interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ 12.1, 12.7 punktus, bylos rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad pareiškėjo patirtos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, jos nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos pareiškėjui iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. F. atstovo advokato Irmanto Balčiūno skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5838-2023 (ROIK: 23202697266) ir administracinio nusižengimo teiseną A. F. nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Priteisti A. F. iš valstybės 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius