- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- e2-2723-291/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00754-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Ieškovas
- UAB „Durų centras“
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius
- Advokatai
- Ineta Kačenauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Durų centras“ ieškinį atsakovui R. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovui R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: po ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Ieškovė UAB „Durų centras” 2018 m. gegužės 10 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo tik idealiąsias šių pastatų dalis, tačiau naudojimosi tvarka šiais statiniais nėra nustatyta. Ieškovė ne kartą kreipėsi su siūlymu į atsakovą R. P. ne teismo keliu nusistatyti naudojimosi atskiromis ir bendromis patalpomis tvarką, tačiau atsakovas į siūlymus reaguoja neadekvačiai, ką yra konstatavęs antstolis R.K.. Šalys lyg ir buvo susitarę dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo 2018 m. rudens pradžioje, dar prieš kreipiantis į antstolį ir teismą, atsakovui paliekant naudotis ta namo dalimi, kurioje įrengtas židinys, laiptai į nepilnai įrengtą namo palėpę bei paliekant jam atskirai naudotis terasa, tačiau ieškovės direktoriui atvykus apžiūrėti jo įmonei paliktų naudotis patalpų, iš kurių atsakovas buvo įsipareigojęs iškraustyti savo daiktus, paaiškėjo, kad atsakovas specialiai nupjovė vandens ir dujų vamzdžius, tokiu būdu sugadindamas turtą ir apsunkindamas ieškovės naudojimąsi nuosavybe. Šalys buvo aptarę ir namo apšildymo klausimus, tačiau atsakovas atsitvėrė namo pusę, užsandarino patekimą į apšildomas patalpas, toliu būdu palikdamas ieškovei dalį namo be šildymo.
2018 m. spalio 4 d. antstolis R. K. konstatavo faktines aplinkybes, kad „R. P., kuris yra nekilnojamo turto, minėtu adresu bendraturtis, leidžia naudotis tik viena patalpa, esančia gyvenamajame name, kurią apžiūrėjus užfiksuota, kad iš šios patalpos į kitas patalpas patekti negalima, nes durys yra užkaltos, patalpoje jaučiasi drėgmė, paplitęs pelėsis, nupjauti vandens vamzdžiai. Pabandžius atidaryti duris, vedančias į san. mazgą, jos neatsidarė, kadangi užrakintos. Paprašius R. P. atrakinti duris, kad būtų galima apžiūrėti san. mazgą, minėtas asmuo atsakė, kad tai ne parodų aikštelė ir vieną kartą parodys ir viskas. R. P. taip pat buvo paprašyta parodyti patalpas, kuriose yra namo šildymo sistema ir patekimas namo palėpę, kadangi durys buvo užrakintos. R. P. nurodė, kad viską rodo paskutinį kartą.“
R. P. neleidžia ieškovei naudotis nei san. mazgu, nei šildymo sistema, palėpe, patalpas laiko užrakintas, kyla konfliktai dėl naudojimosi žemės sklypu. Ieškovė prašo nustatyti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal L. J. parengtą gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos planą, ieškovei UAB „Durų centras“ priskiriant naudojimui, patalpas, plane pažymėtas indeksu I-3 (bendras plotas 27,13 kv.m.), atsakovui R. P. priskiriant naudoti patalpas, plane pažymėtas indeksais I-4 ir I-5 (bendras plotas 23,20 kv.m.), bendram naudojimui priskirti patalpas, plane pažymėtas indeksais I-1 ir I-2 (bendras plotas 5,75 kv.m). Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal G. L. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, ieškovei UAB „Durų centras“ priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta žalia spalva (178 kv.m.), atsakovui R. P. priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta mėlyna spalva (178 kv.m.), bendram naudojimui priskirti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raudona spalva (bendras plotas 286 kv.m), priteisti iš atsakovo R. P. 3266, 20 Eur kamino įsirengimo išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Durų centras“ atstovė advokatė Ineta Kačenauskienė prašė ieškinį tenkinti, papildomai nurodė, kad buvo svarstomi variantai, kurie dalinant turtą būtų palankesni atsakovui, buvo bendrauta ir su atsakovo seserimi, lyg pavyko viską suderinti, tačiau atsakovas piktybiškai nebendradarbiauja, todėl ieškovė priversta kreiptis į teismą.
Atsakovas R. P. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau nesutiko dėl gyvenamojo mano naudojimosi tvarkos bei kamino pastatymo išlaidų iš jo priteisimo. Nurodė, kad pagal ieškovo pasiūlytą gyvenamojo namo projektą jam trūksta 4 m² ploto. Ieškovui gyvenamuoju namu naudotis leidžia, bet jie patys ten neįsikuria, prižiūri visą žemės sklypą. Nesutinka, kad jis turėtų apmokėti už kamino įrengimą, kaminas name yra geras, atsakovas savo šildymo įrenginius gali pats prisijungti prie jau esamo kamino. Dabar jis gyvena toje namo dalyje, kurią jam ir siūlo ieškovas, kitoje namo dalyje niekas negyvena. Ta namo dalis, kurioje gyvena, jam tinka. Naudojasi esančiu jo namo dalyje židiniu, kad apsišildytų patalpas.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių Skyrius teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant, neprieštaravo, kad ieškinys būtų tenkinamas dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Viena vertus, praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Kita vertus, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, turi būti atsižvelgiama į visų bendraturčių įstatymų saugomus interesus ir priimamas abiem pusėms priimtiniausias sprendimas, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinus šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.
Tarp bylos šalių ieškovės UAB „Durų centras“ ir atsakovo R. P., kurie yra bendraturčiai, kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo. Ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Prie gyvenamojo namo yra žemės sklypas.
Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 str. 1 d.).
Tiek atsakovas R. P., tiek ieškovė UAB „Durų centras“ yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartį ir išsinuomoję atitinkamas dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau šalių sudarytose nuomos sutartyse nėra nustatytos konkrečios sklypo nuomininkams priskirtos teritorijos bei bendri privažiavimai, todėl tarp sklypo nuomininkų nuolat kyla įvairūs konfliktai. Byloje ieškovo yra pateikta matininko, turinčio kvalifikacinį atestatą, G. L. 2018-11-29 parengta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka. Įvertinant tai, kad pastatų savininkai (ieškovas ir atsakovas) pagal į bylą pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą (Nr. 29/9772) pastatus valdo lygiomis dalimis, žemės sklypo naudojimosi tvarkoje individualiam naudojimui išskirtos žemės dalys taip pat yra lygios.
Pagal žemės sklypo naudojimosi planą, šalims paliekamas bendro naudojimo plotas (plane pažymėta raudona spalva), t. y. įvažiavimas į žemės sklypą, taip pat įėjimas į namą. Pagal parengtą planą ieškovei UAB „Durų centras“ paliekama naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta žalia spalva, o atsakovui R. P. mėlyna spalva. Atsakovas R. P. ir dabar ir naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta mėlyna spalva, be to, toje sklypo dalyje yra įsirengęs terasą, poilsio zoną ir pan. Teismo posėdžio metu atsakovas neprieštaravo ieškovės pasiūlytoms žemės sklypo riboms.
Tarp šalių kilo ginčas dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos bei dėl ieškovės prašomų kamino įrengimo išlaidų. Šiuo atveju ieškovo prašomos naudojimosi tvarkos plane šalims, kaip bendraturčiams, paskirtos naudotis dalys skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių – ieškovei tenka 3,93 m² didesnė dalis kaip atsakovui. Atsakovas nesutinka su tokia ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, nes tokiu atveju plotas gyvenamojo namo, kuriuo jis naudojasi, būtų 3,93 m² mažesnis. Atsakovas, teisme pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimų nurodė vienintelį šį argumentą, kad ieškovei tektų didesnė gyvenamojo namo dalis. Pažymėtina, kad atsakovas savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė, kitokio naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise tvarkos varianto nepateikė. Atsakovas nenurodė kitokio būdo, kuriuo būtų galima kompensuoti jam trūkstamą ploto dalį. Atsakovui priklausančiame kambaryje yra židinys, kuriuo apsišildo patalpas. Natūralu, kad nustačius ieškovo pasiūlyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, židiniu naudotis galėtų tik atsakovas. Prie atsakovui priskirtų patalpų pastatyta veranda, kuria naudojasi atsakovas. Atsakovas atsisakyti šių patalpų nenori, nėra pateikęs kito galimo patalpų naudojimosi plano varianto, o kitų priežasčių vertinti, kad atsakovui kažkaip tokiu naudojimosi tvarkos nustatymu būtų padaryta žala, kad jis negalėtų naudotis patalpomis, nenustatyta. Gyvenamajame name esančiu įėjimu ir san. mazgu turi teisę naudotis abi šalys.
Darytina išvada, kad ieškovo prašomas naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymas užtikrins racionalų turto naudojimą, abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą ir nebus nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių. Nors atsakovui priskirta naudotis mažesnio ploto gyvenamojo namo dalimi, ji vertingesnė dėl ten esančio židinio. Tokiu būdu išlaikytas abiejų šalių interesų pusiausvyra.
Ieškovė nori įsirengti kaminą, kad galėtų apsišildyti jai tenkančią namo dalį, pareiškė, kad už tai turėtų sumokėti atsakovas – 3266,20 Eur pagal pateiktą komercinį pasiūlymą. Atsakovas nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, nurodydamas, kad kaminas name yra ir ieškovė gali juo naudotis pagal paskirtį. Ieškovė teismui argumentų, kodėl negalėtų naudotis jau esamu name kaminu, nepateikė. Teismui pateikti tik kito kamino pastatymo name paskaičiavimo kaštai. Namas buvo apšildomas židiniu, kuris įrengtas atsakovo pusėje. Atsakovui užsidarius duris, atjungus vamzdžius, ieškovei priskirta namo dalis yra neapšildoma. Teismo nuomone, ieškovė nepateikė argumentų, kodėl už kamino name pastatymą turėtų mokėti atsakovas, nes kaminas name yra, galimybė prisijungti ieškovo šildymo įrenginiams prie jau esamo kamino neanalizuota ir nevertinta, taip pat nespręstas klausimas dėl kito ieškovei tenkančių patalpų apšildymo būdo, kuomet kaminas nebūtų naudojamas. Pati ieškovė pasiūlė tokį gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos variantą, be to, jai tenka naudotis didesniąja gyvenamojo namo dalimi, nei atsakovui, atitinkamai ieškovui teko name esantis židinys ir veranda. Esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms todėl ieškovės prašymas šioje dalyje atmestinas.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė sumokėjo 114,95 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 120,00 Eur už matininko parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, 300,00 Eur už kadastro duomenų paketo parengimą ir bylos sudarymą, 149 Eur žyminio mokesčio, t. y. 683,95 Eur. Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t. y. patenkinti du ieškovės reikalavimai o vienas atmestas ieškovei proporcingai patenkintiems reikalavimams priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, tai yra 455,97 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal L. J. parengtą gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos planą:
- ieškovei UAB „Durų centras“, į. k. 300570245, priskiriant naudojimui, patalpas, plane pažymėtas indeksu I-3 (bendras plotas 27,13 kv.m.),
- atsakovui R. P., gim. (duomenys neskelbtini), priskiriant naudoti patalpas, plane pažymėtas indeksais I-4 ir I-5 (bendras plotas 23,20 kv.m.),
- bendram naudojimui priskirti patalpas, plane pažymėtas indeksais I-1 ir I-2 (bendras plotas 5,75 kv.m).
Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal G. L. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą:
- ieškovei UAB „Durų centras“ priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta žalia spalva (178 kv. m.),
- atsakovui R. P. priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta mėlyna spalva (178 kv. m.),
- bendram naudojimui priskirti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raudona spalva (bendras plotas 286 kv.m).
Iš atsakovo R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Durų centras“, į. k. 300570245, priteisti bylinėjimosi išlaidas - 455,97 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 97 centus).
Atmesti reikalavimą dalyje dėl 3266,20 Eur priteisimo iš atsakovo R. P. UAB „Durų centras“ dėl kamino įsirengimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.