- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-05
- Bylos Nr.
- 1-147-397/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Nukentėjusysis
- mažametės L, mažametės A, mažametės M, mažametės G, A. V., R. O., mažametės K
- Kaltinamasis
- E. P.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius, Stasė Kupčiūnienė
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Žanetai Misūnienei, Indrei Stankienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, kaltinamojo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiosios mažametės L. S. atstovei pagal įstatymą R. S. ir atstovei advokatei Stasei Kupčiūnienei, nukentėjusiosios mažametės A. K. atstovams pagal įstatymą E. K. V. K. ir atstovei – advokatei R. G., nukentėjusiosios mažametės M. G. atstovams pagal įstatymą N. G. ir A. G., nukentėjusiosios mažametės G. M. atstovei pagal įstatymą I. M., atstovei advokatei I. M., nukentėjusiosios mažametės L. K. įstatyminei atstovei A. B., mažametės nukentėjusiosios A. V. įstatyminei atstovei L. V., mažametės nukentėjusiosios R. O. įstatyminei atstovei L. O., nukentėjusiosios mažametės K. D. įstatyminei atstovei R. D.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 12 klasės moksleivis, nevedęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., 22 str. 1 d. 150 str. 4 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. P. keturis kartus seksualiai prievartavo mažametes mergaites ir keturis kartus pasikėsino seksualiai prievartauti mažametes mergaites, tačiau šių nusikalstamų veikų nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios.
Būtent, jis 2011-10-14 apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini) , Kaune, esančio daugiabučio namo laiptinėje užpuolė iš nugaros pusės laiptais lipančią mažametę L. K., gim. 2004 m., dešine ranka griebė L. K. už burnos, pagrasino jai smurtu, o kairę ranką įkišo jai po apatinėmis kelnaitėmis lytinių organų srityje ir lietė jos lytinius organus, taip tenkindamas lytinę aistrą prieš nukentėjusios valią. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d.
Po to 2011-11-15 apie 13.20 val. (duomenys neskelbtini) , Kaune, esančio daugiabučio namo laiptinėje, jis užpuolė iš nugaros pusės laiptais lipančią mažametę L. S., gim. 2004 m., viena ranka griebė L. S. už burnos, kitą ranką kišo jai po sijonu prie lytinių organų ir per pėdkelnes lietė jos lytinius organus, taip tenkindamas savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d.
Po to, 2011-11-15 apie 14.25 val. (duomenys neskelbtini) , Kaune, esančio daugiabučio namo laiptinėje, jis užpuolė iš nugaros pusės, laiptais lipančią mažametę M. G., gim. 2000 m., siekdamas ją seksualiai prievartauti liečiant jos lytinius organus, dešine ranka griebė M. G. už burnos, pagrasino jai smurtu, kaire ranka suėmė už tarpkojo ir grasindamas smurtu mėgino tempti ją laiptais link rūsio, tačiau savo nusikalstamų veiksmų jis nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi M. G. pavyko pasipriešinti ir išsilaisvinti bei pabėgti namo, tai yra, jis pasikėsino seksualiai prievartauti nukentėjusios valią. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d.
Po to, 2011-12-04 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) , Kaune, esančio daugiabučio namo laiptinėje, jis užpuolė iš nugaros pusės, laiptais lipančią mažametę K. D., gim. 2001 m., dešine ranka griebė K. D. už burnos, pagrasino jai smurtu, o kairę ranką įkišo jai po apatinėmis kelnaitėmis lytinių organų srityje ir lietė jos lytinius organus, taip tenkindamas savo lytinę aistrą prieš nukentėjusios valią, o K. D. ėmus šauktis pagalbos bei klibinant kaimynės buto durų rankeną, jis K. D. paleido ir iš įvykio vietos pabėgo. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d.
Po to, 2012-01-04 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) , Kaune, esančio daugiabučio namo laiptinėje, pirmo aukšto aikštelėje, jis iš nugaros pusės užpuolė laiptais lipančią mažametę A. K., gim. 2001 m., sugriebė dešine ranka jai už burnos, grasindamas jai smurtu, kaire ranka lietė per pėdkelnes jos sėdmenis, lytinius organus, tokiu būdu tenkino savo lytinę prieš nukentėjusios valią. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d.
Po to, 2012-01-04 apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) , Kaune, esančio daugiabučio namo laiptinėje, pirmo aukšto aikštelėje, jis, siekdamas tenkinti savo lytinę aistrą, užpuolė iš nugaros pusės, laiptais lipančią mažametę R. O., gim. 2002 m., sugriebė viena ranka jai už burnos, grasindamas jai smurtu, kita ranka suėmė už liemens ir mėgino tempti laiptais žemyn iki įėjimo į laiptinę durų, tačiau savo nusikalstamų veiksmų jis nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi viename iš pirmame aukšte esančių butų pradėjo garsiai loti šuo, po ko jis R. O. paleido ir iš įvykio vietos pabėgo, tai yra, jis pasikėsino seksualiai prievartauti mažametę R. O.. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d.
Po to, jis 2012-02-07 apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini) , Kaune, daugiabučio namo antroje laiptinėje užpuolė iš nugaros ką tik į laiptinę užėjusią G. M., siekdamas ją seksualiai prievartauti liečiant jos lytinius organus, sugriebė dešine ranka jai už burnos, grasindamas jai smurtu, kaire ranka per kelnes lietė jos šlaunis, tačiau savo nusikalstamų veiksmų jis nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi išgirdo, kad rakinamos pirmame aukšte esančio buto durys, G. M. paleido ir iš įvykio vietos pabėgo, tai yra pasikėsino seksualiai prievartauti mažametę G. M.. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d.
Po to, 2012-02-13 apie 18.08 val. (duomenys neskelbtini) , Kaune, esančio daugiabučio namo laiptinėje, tarp 1 ir 2 aukštų esančioje laiptų aikštelėje, jis, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, užpuolė iš nugaros pusės laiptais lipančią mažametę A. V., gim. 2000 m., sugriebė dešine ranka jai už burnos, grasindamas jai smurtu liepė nusivilkti striukę, nusimauti sijoną ir kišo savo kairę ranką A. V. už apatinių drabužių, lytinių organų srityje, tačiau A. V. pradėjus rėkti ir šauktis pagalbos, jis savo nusikalstamų veiksmų nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, A. V. paleido ir iš įvykio vietos pabėgo, tai yra, pasikėsino seksualiai prievartauti mažametę A. V.. šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d.
Kaltinamasis E. P. kaltu padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad tikrai visus kaltinime minimus kartus, nurodytose vietose užpuolė nukentėjusiąsias, bet vienu iš atvejų, tai yra nukentėjusios M. atžvilgiu jis neketino liesti jos lytinių organų, o tik norėjo ją apiplėšti, pagrobti mobilaus ryšio telefoną, nes jam tuo metu reikėjo pinigų. Jis tik apžiūrėjo jos kišenes, nieko nerado ir tuomet iš įvykio vietos pasišalino. Dėl kitų septynių kaltinime nurodytų atvejų jis savo kaltę pripažįsta, paaiškinti, kas jį patraukė prie mažų mergaičių, negali, mergaičių duoti parodymai yra teisingi, visus kartus jis mergaites pirma pasekdavo, o po to jas užpuldavo. Perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis pripažino: kad vieną mergaitę jis užpuolė laukdamas jos laiptinėje, kai ši išeidinėjo iš buto į lauką, tuo metu mergaitei uždengė burną, mergaitę užpuolė iš nugaros pusės, kitą ranką buvo užkišęs už jos viršutinių kelnių, lietė pilvą, kitu atveju jis mergaitę atsekė iki gyvenamo namo, su ja užėjo į namo vidų ir kai mergaitė praėjo pro jį, jis ją užpuolė, viena ranka uždengė burną, kitą ranką užkišo už viršutinių kelnių ir taip lietė jos kūną, , dar vieną mergaitę jis sekė, kai ši išėjo iš knygyno, taip ją nusekė iki jos namų ir laiptinėje tokiu pačiu būdu ją užpuolė, liepė jai nusirengti, per rūbus lietė jos kūną, o kai mergaitė pradėjo klykti iš įvykio vietos pabėgo, dar kitą mergaitę jis tokiu pačiu būdu užpuolė, lietė jos šlaunį, kai ši užėjo į R. K. gatvėje esantį bendrabutį, po to užpuolė 14-15 metų mergaitę, kai ši parėjusi kiemais užėjo į daugiabučio namo laiptinę, šiuo atveju mergaitei liepė nusimauti kelnes, o kai ji paprašė paleisti ir pasakė, kad niekam nesakys, jis ją paleido ir pats iš laiptinės išbėgo, po ko netrukus pamatė einant kitą mergaitę, kuri dėvėjo keistą kepurę su ausytėmis, šią mergaitę jis taip pat nusekė iki gyvenamojo namo, užėjus į laiptinę bandė ją sugauti, bet kai mergaitė pradėjo šaukti, jis iš įvykio vietos pabėgo; dar vieną mergaitę jis pastebėjo nešantis raudonas sniego rogutes, taip ir ją pasekė iki gyvenamojo namo laiptinės, kur laiptinėje užpuolė, uždengė ranka burną, bet ką darė daugiau neprisimena, E. P. iš esmės šias nurodytas aplinkybes pripažino, jų neginčijo, tik neigė, kad tai būtų daręs dėl apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų, teigė, jo buvo įsitikinęs, kad mergaitės yra maždaug 14-15 metų amžiaus.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų ( t-4 b.l. 28-32, 33-37) matyti, kad iš esmės savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Būtent parodymų patikrinimo vietoje metu E. P. nurodė, reikia važiuoti į Dainavos mikrorajoną, prie VI forto, Kaune. Atvykus prie B. g. gale esančio žiedo, E. P. nurodė pasukti į dešinę į pravažiavimą prie daugiabučių, kuris yra lygiagrečiai su B. gatve. Važiuojant tuo pravažiavimu, E. P. nurodė sustoti prie vieno iš daugiabučių. Išlipus iš automobilio, matyti, kad tai yra namas, pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu. Įtariamasis E. P. nurodė, kad jis eidamas pamatė dvi stovinčias mergaites, kurių viena nuėjo į laiptinę, parodo į kurią laiptinę nuėjo viena iš mergaičių. Jis tuo metu atsistojo prie to namo kampo, esančio toliausiai nuo šios laiptinės kur įėjo mergaitė. Tada jis nuėjo paskui tą mergaitę į laiptinę. Įėjęs į laiptinę, parodė kur sustojo ir kur laukė. E. P. nurodė, kad prastovėjo toje vietoje apie 5-7 minutes. Paskui ta mergaitė leidosi laiptais žemyn. Kai mergaitė ėjo pro jį, link laiptinės išėjimo durų, jis ją čiupo. E. P. parodė ant manekeno, kad čiupo praeinančiai pro jį mergaitei iš nugaros dešine ranka už burnos ir ją pasitraukė prie sienos. Mergaitės pakėlęs nebuvo, ji visą laiką stovėjo ant grindų, tada jai kairę ranką užkišo už kelnių. Po šito veiksmo mergaitė, praėjus 4-5 sekundėm pradėjo muistytis ir suklupo ant žemės. Jai suklupus, jis ją dar laikė dešine ranka, o kaire ranka atidarė laiptinės durų spyną ir pabėgo. Nei mergaitė nei jis vienas kitam nieko nesakė. Toliau nuvykus į E. P. nurodytą vietą prie K. B. g. esančio namo, pažymėto 80 numeriu, E. P. nurodė, kad reikia eiti į kitą šio namo pusę. E. P. nurodė, kad pastebėjo mergaitę, stovinčią prie šalia esančio namo laiptinės, o pats tada sustojo prie netoliese esančių garažų ir pradėjo rūkyti. Parodė, kad mergaitė po to ėjo pro vidinį takelį link laiptinės ir sustojo prie laiptinės. Jis tuo tarpu ėjo per kelią esantį prie šalia esančio namo. Tada priėjo prie mergaitės, ji tuo tarpu darė duris. Jį pamačiusi mergaitė atidarė laiptinės duris, jį praleido ir į laiptinę, jis įėjo pirmas. Įėjęs į laiptinę, jis sustojo prie pirmame aukšte esančio buto ir apsimetė, kad paskambino į to buto duris. Mergaitė taip pat paskui jį įėjo į laiptinę ir kai pastaroji užlipo iki pirmo aukšto esančios aikštelės, praėjo pro jį ir norėjo lipti laiptais į viršų, jis ją paėmė dešine ranka už burnos ir pasivedė į apačią. E. P. nurodė, kad nuėjo iki laiptinės apačios, į vietą, esančią prie laiptinės įėjimo durų. Jis jai nieko nesakė. Visą laiką kol vedė mergaitę nuo pirmo aukšto iki apačios laikė ją už burnos. Mergaitė bandė jam duoti savo telefoną, laikydama tą telefoną kairėje rankoje ir paduodama jam tą telefoną per jos kairį petį. Jis to telefono neėmė, kišo savo kairę ranką jai už kelnių, sąlytis jo rankos ir jos kūno buvo nedidelis. Kišo ranką ties kaire kirkšnimi. Tada mergaitė pradėjo muistytis, metė telefoną į sieną, jis nukrito ant žemės, o jis tada atidarė duris ir išbėgo iš laiptinės. Kaip mergaitė buvo apsirengus, jis nepamena, o jis tą dieną dėvėjo tamsiai mėlynos spalvos striuke, kedais, treninginėmis juodomis kelnėmis, ar buvo užsidėjęs gobtuvą, nepamena, jei ir buvo tai užsidėjęs pilkos bliuzono gobtuvą. Buvo taip pat užsidėjęs akinius, kuriuos nešioja visada. Toliau nuvykus į E. P. nurodytą vietą – prie (duomenys neskelbtini) namo, E. P. nurodė eiti palei namo Nr. (duomenys neskelbtini) sieną. Nuėjęs iki namo Nr. (duomenys neskelbtini) kampo, jis nurodė, kad ėjo nuo gatvės pro (duomenys neskelbtini) namą ir praėjęs tą namą pastebėjo link (duomenys neskelbtini) namo einančią mergaitę. Jis pastovėjo prie šio namo kampo ir pamatė, kad ji suko link (duomenys neskelbtini) namo, tada pagalvojo, kad ji eina būtent į (duomenys neskelbtini) namą. Tai buvo dienos metu, galėjo būti 14.00 val. - 16.00 val., buvo šviesu, mergaitė buvo su žalsva striuke, tu tamsiomis raudonoms ar rudomis kelnėmis. E. P. nurodė, kad tada jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, atsistojo prie pirmo aukšto foje esančio lango, nugara į langą. Jis pastebėjo, kad mergaitė ėjo laiptais iki laiptinės durų, įėjo į foje, praėjo pro foje, užlipo pirmais laipteliais ir kai pradėjo lipti laiptais į antrą aukštą, jis jai iš nugaros paėmė dešine ranka už burnos ir pasivedė ją laiptais į apačią, kairė jo ranka tuo metu buvo mergaitei ant liemens. Tuo metu kai jis ją buvo sugriebęs ant laiptų, sakė, jai „nerėk“. Pasivedęs mergaitę iki apačios, padėjo jai savo kairę ranką ant kairės šlaunies, ant viršaus (ant kelnių), tada mergaitė tūpė, pradėjo labai muistytis, bandė rėkti, jis ją paleido ir ji nubėgo laiptais į viršų, o jis nubėgo laiptais žemyn, link durų, bandė pro jas pabėgti, bet jos buvo uždarytos. Tada jis pakilo laiptais iki pirmame aukšte esančios foje ir nubėgo pro foje į lauką. Tą dieną jis buvo apsirengęs kedais, treninginėmis kelnėmis, su pilku arba pilkais juodais dryžiais bliuzonu su kapišonu ir tamsiai mėlynos spalvos striuke. Toliau E. P. nurodymu nuvykta prie „Lietuvos Dujos“ pastato, Dujotiekio gatvėje, Kaune, kur jis parodė, kad pastebėjo mergaitę įeinančią į „Girstupio“ parduotuvę. Ji kai įėjo, jam iki jos buvo apie 40 metrų. Jis atėjo iki parduotuvės durų, įžengė į vidų, pamatė, kad mergaitė netrukus išėjo iš knygyno. Jis tada nuėjo iki parduotuvės „IKI“ durų apsisuko ir ėjo atgal link išėjimo. Išėjęs į lauką apsidairė, mergaitės nebematė ir nusprendė grįžti prie „Samsono“ parduotuvės į stotelę važiuoti namo, bet pastebėjo mergaitę einančią per perėją, jau buvo sutemę. Mergaitė atrodė su rusvu paltu, su sijonu, su kepure, su taše ar kuprine. Jis ją pradėjo sekti, sumažino tarp jų buvusį atstumą. Mergaitė nuėjo iki namo, į kurią laiptinę nuėjo, jis neprisimena. Ji priėjo prie laiptinės, pradėjo vesti durų kodą, tada jis priėjo prie jos, ji pirma įėjo į laiptinę, jis jai iš paskos. Kai ji įėjo į laiptinę, pradėjo lipti greitesniu žingsniu laiptais į viršų. Jis paskui ją. Ties antru aukštu jis ją „sučiupo“ iš nugaros, dešine ranka už burnos. Tada jis pasivedė mergaitę nuo antro aukšto iki aikštelės tarp antro ir pirmo aukštų, jai pasakė, kad nerėktų. Ji linktelėjo galva, sutiko, paklausė jos ar ji turi pinigų, atleido jai burną, ji atsakė, kad neturi, tada paklausė, ar turi telefoną, ji parodė telefoną, bet jis to telefono iš jos neėmė. Tada jis jai liepė nusirengti paltą, ji paltą nusirengė, padėjo ant laiptinės lango palangės, tada jis jai liepė nusimauti kelnes, o ji pasakė, kad tai ne kelnės, o sijonas, ir pradėjo jį mautis. Ji nusimovė sijoną iki kelių, gal žemiau. Tada jis bandė jai numauti apatines kelnes ar pėdkelnes. Dešinė ranka buvo ties jos pečiu, o kaire bandė mautis kelnes, tada mergaitė pradėjo rėkti. Jis mano, kad jo rankos ir mergaitės kūno sąlyčio nebuvo. Jo dešinė ranka buvo su pirštine, o kairė ranka buvo be pirštinės. Apsirengęs buvo pilku arba rausvu kreminiu džemperiu su gobtuvu, striuke, juodom kelnėm, juodais kedais. Vėliau, 2012-03-19 atliktu parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis nurodė, kad reikia važiuoti į Dainavos mikrorajoną, prie Dainavos žiedo (sankryža, kurioje eismas vyksta ratu), Kaune. Važiuojant Taikos prospektu bei privažiavus Dainavos žiedą, esantį Dainavos mikrorajone, Taikos pr./Draugystės g./Kovo 11-osios g. sankryžoje, E. P. nurodė pasukti į dešinę, į Kovo 11-osios gatvę, pavažiavus minėta gatve, nurodė ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) pasukti į dešinę pusę, į kiemus. Pravažiavus namą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) , namą pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) , E. P. nurodė sustoti prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) . (visi išvardinti 3 namai išdėstyti paraleliai Kovo 11-osios g.) E. P. paaiškino, kad jis Kovo 11-osios g. (duomenys neskelbtini) namo antroje ar trečioje laiptinėje užpuolė mergaitę arba merginą. Ją jis pastebėjo einančią per Kovo 11-osios g. esančią perėją ir ėjo paskui ją iki (duomenys neskelbtini) namo (įėjimas į namą yra iš kiemo pusės). Mergaitei įėjus arba į antrą arba į trečią (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, E. P. nurodė, kad įėjo paskui ją (įėjus pro antros laiptinės pagrindines duris, matome, kad po jų iš karto yra antros durys, pro kurias jau patenkame į pačią laiptinę). Praėjus antras laiptinės duris E. P. nurodė, kad už jų jis iš karto sustabdė mergaitę. Mergaitė žengė vieną- du laiptukus laiptais į viršų ir jis mergaitei iš nugaros griebė už burnos, pasivedė žemyn iki antrų laiptinės durų. Ranką laikė uždėjęs mergaitei ant burnos, liepė nešaukti, po ko mergaitė linktelėjo, kad suprato. Tada, stovėdamas jai už nugaros, jis kilstelėjo jos striukę ir savo kairę ranką uždėjo jai ant kairės šlaunies priekinės pusės, paklausė jos „gal nori nusimauti kelnes?“. Tada mergaitė pradėjo jo prašyti, kad „nereikia“. Tada jis savo ranką prabraukė mergaitei per kairę šlaunį iki šlaunies nugarinės pusės. E. P. parodė ant manekeno, kaip jis tą padarė. E. P. nurodė, kad po prašymo paleisti, jis pasisuko nugara į antras laiptinės duris, taip, kad mergaitė buvo veidu į laiptus, ją paleido ir iš laiptinės išėjo. Nurodė, kad mergaitė buvo su tamsia ilga striuke, maždaug iki kelių, jei neklysta, mėlyni džinsai. Jis dėvėjo tamsiai mėlynos spalvos striukę, įvykio metu buvo užsidėjęs akinius, gali būti, kad buvo užsidėjęs ant galvos megztinio gobtuvą. Paleidęs mergaitę jis išbėgo iš laiptinės. Išėjęs iš laiptinės E. P. nurodė kryptį, kuria jis bėgo iš šio namo, nurodė namą, už kurio kampo jis nustojo bėgti ir pradėjo eiti. Toliau E. P. nurodymu nuvykta į Pašilės g. tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų ir ten jis nurodė, kad užbėgęs už namo kampo, prasuko per kiemus ir išėjo į per kiemus einančią gatvę, šią gatvę parodė. Eidamas šia gatve, jis pastebėjo einančią mergaitę. Mergaitė ėjo kryptimi nuo Kovo 11-osios gatvės link Pašilės gatvės. Kaip mergaitė buvo apsirengus, jis neatsimena, bet ji buvo su keista kepure t.y. kepurė buvo kailinė su ausimis. Tada mergaitė užėjo arba į (duomenys neskelbtini) arba į (duomenys neskelbtini) namo pirmą laiptinę, tada jis užėjo į laiptinę paskui ją. Mergaitė užlipo iki pirmo aukšto, ten jis ją pabandė sugauti, savo dešinę ranką dėjo jai ant burnos, ji pradėjo muistytis ir rėkti, po ko jis ją paleido ir išbėgo. E. P. nurodė, kad spėjo mergaitei uždėti savo dešinę ranką ant burnos (parodė), po ko ji pradėjo rėkti bei pirmame aukšte pradėjo loti šuo. Tada jis apsisuko ir išbėgo. E. P. paaiškino nežinantis kokiu tikslu jis tai darė, iš mergaičių nieko atimti nenorėjo. Tą dieną buvo „parūkęs žolės“. Toliau E. P. nurodė, kad reikia grįžti iki Dainavos žiedo. Privažiavus Dainavos žiedą, nurodė netoliese esančius lanku einančius namus, prie kurių reikia važiuoti, nurodė, kad iki šio pastato atėjo takeliu (parodė kokiu takeliu), pamatė einančią į šio namo kiemą mergaitę ir ėjo paskui ją. Kaip atrodė mergaitė, neatsimena. Tuo metu lauke buvo šviesu. E. P. parodė kelią, kuriuo sekė mergaitę iki įėjimo į laiptinę durų. Kelias yra tarp namo ir elektros skydinės. Nurodė, kad mergaitė pirma įėjo į laiptinę, jis į laiptinę įėjo paskui ją, jis buvo nuo jos nedideliu atstumu. Kas vyko laiptinėje jis neatsimena, jei neklysta - buvo pavartojęs narkotinių medžiagų. Viskas nutiko arba šiame arba šalia esančiame lygiai tokiame pačiame name. Tiksliai kuriame name neatsimena. (Namas prie kurio įtariamasis E. P. atvedė, yra pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini) ). Mergaitė, kurią jis sekė, buvo jam nepažįstama, kokiu tikslu jis ją sekė - neįsivaizduoja. Kaltinamasis nurodė, kad jis ėjo takeliu iš plytelių ir pastebėjo einančią mergaitę. Mergaitė ėjo taku gan nutolusi nuo jo. Tada jis nusprendė eiti paskui ją, kadangi ėjo greitesniu žingsniu, atstumas tarp mergaitės ir jo sumažėjo. Nurodė, kad mergaitė ėjo „į šį namą, Draugystės (duomenys neskelbtini) “ (parodė į kurį namą), jis ėjo paskui mergaitę. Paskui mergaitę link to namo ėjo per namų kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Atėjus iki nurodytos namo laiptinės ant pertvaros prie laiptinės durų nurodytas numeris „(duomenys neskelbtini) “. Jis atsekė mergaitę iki laiptinės, kokiu tikslu jis ją sekė, negali pasakyti. Atėjusi iki laiptinės mergaitė įėjo į laiptinės vidų, o jis paskui ją. Parodymų patikrinimo vietoje metu į laiptinę įeiti nepavyko, nes laiptinės durų spyna buvo užkoduota, tuomet E. P. nurodė, kad įėjęs į laiptinę, jis mergaitę sustabdė, t.y. su savo dešine ranka jai iš nugaros uždengė burną. Kas vyko toliau jis neatsimena, kodėl taip padarė – nežino. Kaip atrodė mergaitė, neatsimena, tik pamena, kad mergaitė turėjo su savimi plastmasines raudonas roges. Tą dieną jis buvo pavartojęs „žolės“. Iš tos mergaitės jokių daiktų neprašė. Gal ir pasakė mergaitei, kad nerėktų.
Nors kaltinamasis savo kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas pripažino tik dalinai, jo kaltė dėl visų inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, be paties duotų paaiškinimų ir parodymų, duotų parodymų patikrinimo vietoje metu, yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais, bei kita bylos medžiaga.
Iš nukentėjusiosios mažametės L. K., gimusios 2004 metais, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo (t-2 b.l. 137-139), kuris buvo perskaitytas teisiamojo posėdžio metu, seka, kad po to kai ji būdama kieme paspalvino ir jau ėjo į namus, tai tuo pačiu metu paskui ją į tą pačią laiptinę pradėjo eiti ir jai nepažįstamas vyriškis, kurio įsidėmėjo vilkėtus rūbus - juodą odinę striukę, užsegamą užtrauktuku ir su kapišonu, tamsius akinius. Šis vyriškis pirmiau ją praleido į laiptinę, o po to užėjo pats, po ko iškarto paėmė ranka už burnos, o kita ranka paėmė už kojų ir lietė ranka vietą, kurios liesti negalima, tai tęsėsi apie 10 minučių laiką, po ko ją paleido ir užpuolikas pabėgo. Šios apklausos metu nukentėjusioji vizualiai nurodė vietą – lytinius organus, kurie jai buvo liečiami. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad šio užpuolimo metu ji visą laiką rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną, tačiau užpuolikas jo nepaėmė.
Iš parodymų atpažinti protokolo (t-3, b.l. 34-35) matyti, kad mažametei L. S. pateikus atpažinti ją užpuolusį asmenį, nukentėjusioji iš trijų asmenų atpažino kaltinamąjį.
Liudytoja apklausta nukentėjusios L. K. motina A. B. parodė, kad ji su dukra gyvena adresu (duomenys neskelbtini) , Kauno m., 2011 m. spalio 14 d. dienos metu jo šešiametė dukra Laura buvo kieme ant suoliuko ir paišė. Pašaukus dukrą grįžti į kambarį, neužilgo ji sugrįžo ir puolė verkti, papasakojo, jog ją užpuolė, iškrito telefonas. Tik vėliau nusiraminusi dukra papasakojo, jog ją laiptinėje užpuolė vyriškis, griebė už burnos, o kita ranka čiupinėjo jos lytinius organus, tai ji būnant vonioje ir pademonstravo. Dukra papasakojo, kad ji tyčia metė ant žemės telefoną, po ko kilo triukšmas ir užpuolikas pabėgo. Nuėjusi į laiptinę, pirmame aukšte ant grindų ji rado išmėtytas mobilaus ryšio telefono detales.
Iš nukentėjusiosios mažametės L. S., gimusios 2004 metais, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo (t-3 b.l. 31-32), kuris buvo perskaitytas teisiamojo posėdžio metu, seka, kad vienu metu, tikslios datos neprisimena, ji ėjo iš mokyklos ir pastebėjo, kad paskui ją eina kažkoks nematytas vyras, o kai įėjo į laiptinę, tas vyras ją užpuolė, sugriebė iš nugaros, vieną ranką jai uždėjo ant burnos, o kita ranka grabaliojo pilvo, kojų, apatinės kūno dalies, užkišęs ranką po sijonu judino pirštus. Nukentėjusioji nurodė, kad tai galėjo trukti apie dvi minutes. Vienu metu kažkas sukrebždėjo ir po to garso jis ją iš karto paleido ir pabėgo pro laiptinės duris. Tą kartą ji striukėje turėjo mobilaus ryšio telefoną, bet jis jos neprašė atiduoti to telefono, nieko atimti nebandė.
Iš nukentėjusiosios mažametės M. G., gimusios 2000 metais, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo (t-2 b.l. 91-93), kuris buvo perskaitytas teisiamojo posėdžio metu, seka, kad eidama iš autobusų stotelės namo ji matė vaikiną, kuris ant galvos buvo užsidėjęs pilką gobtuvą, buvo su akiniais, atrodė 16-17 metų amžiaus. Laiptinėje šis vaikinas ją sugriebė, pagrasino, kad jeigu ji rėks, tai sudaužys, po ko viena ranka paėmė ją už burnos, kita ranka paėmė už tarpkojo. Jis bandė ją tempti laiptais į rūsį, ji pradėjo cypti, muistytis ir išsilaisvino, po ko iškart bėgo laiptais pas kaimynę, tačiau ten nieko neradusi, nubėgo namo. Kai užpuolikas ją paleido, ji pastebėjo, kad jis nubėgo į rūsį, o kur toliau jis nubėgo, ji nematė. Sugrįžusi į namus ji paskambino mamai ir viską papasakojo.
Liudytoja apklausta nukentėjusiosios motina N. G. parodė, kad ji su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Jų butas yra trečiame aukšte, 2012-11-15, apie 14.30 val., jai telefonu paskambino dukra ir pasakė, kad ją užpuolė vyriškis, kad ją tempė, norėjo išprievartauti, dukra tuo metu buvo labai susijaudinusi, isteriškai verkė. Po to grįžusi į namus, ji kartu su dukra nuvyko į policiją ir ten pasakodama apie įvykį policijos darbuotojams, dukra nurodė, kad gyvenamojo namo laiptinėje, pirmame aukšte iš nugaros pusės ją užpuolė vaikinas, viena ranka sugriebė jai už burnos, o kita ranka lietė jos lytinius organus, bei grasino, jog jeigu ji rėks, tai sudaužys. Taip pat dukra pasakojo, kad užpuolikas ją norėjo nutemti į rūsį, bet kai ji pradėjo muistytis ir rėkti, paleido. Dukra apibūdino, kad vaikinas buvo apsivilkęs juoda striuke su pilku gobtuvu bei buvo su akiniais.
Iš nukentėjusiosios mažametės A. K., gimusios 2001 metais, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo (t-3, b.l. 51-52 ), kuris buvo perskaitytas teisiamojo posėdžio metu, seka, kad ji su drauge žaidė kieme ir po to, einant namo, pastebėjo, jog ją kažkas seka. Ji mėgino paspartinti žingsnį, bet pastebėjo, kad tas, kuris ją seka, taip pat pradėjo eiti greičiau. Įėjus į laiptinę ir priėjus prie buto, esančio (duomenys neskelbtini) , pirmame aukšte, durų, ją sekęs vaikinas iš už nugaros pusės užpuolė, iškarto pagrasino, jog jeigu ji rėks, tai primuš ir suspardys ir nusitempė į laiptinės aikštelės kampą. Ten užpuolusysis viena ranka laikė uždengęs burną, o kita ranka lietė tarpkojį, klausė ar ji nusimaus kelnes. Kai ji pradėjo prašyti paleisti, truputį patylėjęs vyriškis ją paleido ir pabėgo. Ji įsidėmėjo, kad jis buvo su akiniais, apsirengęs žiemine striuke, su kepure. Vėliau policijoje tą asmenį ji atpažino.
Liudytoja apklausta mažametės A. K. motina V. K. parodė, kad 2012 m. spalio 4 d. apie 16.30 val. jai telefonu paskambino sutuoktinis ir pranešė, kad laiptinėje buvo užpulta jų dukra. Po to ji pati kalbėjosi su dukra ir šio pokalbio metu sužinojo, kad grįžtančią į namus laiptinėje užpuolė vyras, kuris lietė jos lytinius organus, pinigų ar mobilaus ryšio telefono nereikalavo. Šis įvykis labai paveikė dukrą, ji tapo baikšti, nerami naktimis ir pan., todėl prašo jos naudai priteisti 20000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Liudytoju apklaustas mažametės A. K. tėvas E. K. parodė, kad 2012 m. spalio 4 d. apie 15.20 val. jam telefonu paskambino mažametė dukra Aušrinė ir pasakė, kad ją užpuolė. Sugrįžus į namus, dukra papasakojo, kad užpuolikas ją atsekė iki namų nuo gatvės, užpuolė laiptinėje, grasino suspardyti, po to per drabužius lietė jos užpakalį, norėjo išprievartauti. Po šio įvykio dukrai liko labai sunkios pasekmės – sumažėjo bendravimas, vystymasis, prasčiau sekasi mokslai, pasidarė baikšti, todėl prašo dukrai priteisti 10000 litų neturtinės žalos atlyginimą ir jam bei jo sutuoktinei, už patirtus išgyvenimus, taip pat priteisti po 10000 litų.
Iš parodymų atpažinti protokolo (t-3 b.l. 53-54) seka, kad nukentėjusioji A. K. atpažino kaltinamąjį, kaip tą patį asmenį, kuris ją buvo užpuolęs laiptinėje.
Iš nukentėjusiosios mažametės K. D., gimusios 2001 metais, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo (t-2 b.l. 117-119), kuris buvo perskaitytas teisiamojo posėdžio metu, seka, kad 2011 m. gruodžio 4 d. grįžtant iš parduotuvės į namus, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, ji prie laiptinės pamatė vyriškį, kuris taip pat užėjo į laiptinę ir ją praleido. Tik praėjus, vyriškis ją užpuolė iš už nugaros pusės, sugriebė už kaklo, ranka uždengė burną ir pagrasino tylėti, nes priešingu atveju suspardys. Vyriškis ją tempė į laiptinės apačią, kišo ranką po jos rūbais, lindo prie lytinų organų, juos trynė ir pats dūsavo. Nukentėjusioji mėgino priešintis, taip kelis kartus pabeldė į kaimyninio ketvirto buto duris, griebėsi durų rankenos ir praėjus keletui minučių, kai iš to paties buto pasigirdo berniuko balsas, užpuolikas ją paleido ir pabėgo. Apklausos metu mažametė nukentėjusioji ir vizualiai nurodė lytinių organų vietą, kurią jai lietė užpuolikas.
Liudytoja apklausta nukentėjusios K. D. motina R. D. parodė, kad ji su dukra gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, minimą dieną apie 15.40 val. ji pasiuntė dukrą į parduotuvę, o grįžusi apie 16 val. pasakė, jog ją išprievartavo. Dukra papasakojo, kad grįžtant iš parduotuvės ją sekė nepažįstamas vyras, o užėjus į gyvenamojo namo laiptinę, tas pats vyras ją sugriebė už gerklės, liepė nerėkti, pagarsino suspardyti ir kita ranka, užkišus už džinsų ir kelnaičių, lietė jos lytinius organus. Po šio įvykio mergaitei būdavo labai didelis stresas.
Iš nukentėjusiosios mažametės R. O., gimusios 2002 metais, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo (t-3, b.l. 75-76), kuris buvo perskaitytas teisiamojo posėdžio metu, seka, kad žiemos metu, tikslios datos neprisimena, apie 16 val., grįžtant iš baseino ji pastebėjo, kad ją kažkas seka. Kai ji jau buvo prie buto durų, ją už rankos pagriebė vyras, kuris buvo apsivilkęs juoda striuke, juoda kepure ir pirštinėmis, bei buvo su akiniais. Viena ranka jis jai užčiaupė burną, o kita suėmė jos rankas už nugaros ir nešėsi ją nuo laiptų link išėjimo į lauką. Užpuolikas nieko iš jos neprašė, nereikalavo, tik ją pačiupo ir nešė. Nukentėjusioji manė, kad vyras norėjo iš jos kažką pavogti. Pastebėjo, kad užpuolikas buvo su akiniais, apsivilkęs juoda striuke ir pirštinėmis. Ji pati buvo apsivilkusi mėlyną striukę, buvo užsidėjusi kepurę zuikio ausimis.
Parodžius atpažinti, nukentėjusioji R. O. atpažino E. P., kuris ją užpuolė minimu laiku (t-3, b.l. 78-79).
Liudytoja L. O. parodė, kad nukentėjusioji Raminta, gimusi 2012 m., yra jos dukra, jos gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. 2012 m. sausio mėn. pradžioje, tikslio dienos neprisimena, apie 15.30 val ji buvo namuose ir laukė grįžtančios dukros, kai išgirdo laiptinėje triukšmą ir netrukus įbėgo verkdama dukra. Pradėjus klausinėti, dukra papasakojo, kad ją užpuolė berniukas, galimai dvyliktokas, liepė tylėti, uždengė burną, tempėsi, bet po to įkišo ranką į striukės kišenę ir pabėgo. Dukra taip pat nurodė, kad užpuolikas vilkėjo juoda striuke su kapišonu, buvo su akiniais. Dukra su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną, bet jis nebuvo pagrobtas.
Iš nukentėjusiosios mažametės G. M., gimusios 2002 metais, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo (t-2, b.l. 159-160), kuris buvo perskaitytas teisiamojo posėdžio metu, seka, kad 2012 m. vasario mėnesį, tikslios dienos neprisiminė, jai būnant lauke, telefonu paskambino mama ir liepė eiti pas močiutė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) name, Kauno mieste. Einant pas močiutę ji pastebėjo ir einantį vyriškį. Kai priėjusi atrakino laiptinės duris ir įėjo į vidų, tas pats vyriškis užėjo iš paskos ir staigiai ją pagriebė iš už nugaros. Vyriškis jai liepė nešaukti, pagrasino, kad suspardys, viena ranka laikė uždengęs burną, o kita – visur čiupinėjo, po to jis pabėgo, nes kažkas sukrebždino duris. Tai darydamas apie jokius daiktus neklausinėjo ir nieko neprašė atiduoti. Taip pat mažametė nurodė, kad ją užpuolęs vyras buvo apsirengęs juoda striuke, dėvėjo pirštines. Ji pati buvo apsirengusi žieminiu kombinezonu.
Liudytoja I. M. parodė, kad 2012-02-07, po darbo ji telefonu paskambino savo dukrai Gabijai, gimusiai 2002 m., ir liepė jai eiti pas močiutę, kur jos laukė. Dukra grįžo žymiai pavėlavusi, buvo apsiverkusi, ištraukti jos apatiniai rūbai. Praėjus kuriam laikui, dukra apsiramino ir papasakojo, kad einant pas močiutę ją pradėjo sekti nepažįstamas vyras, o užėjus į laiptinę ją griebė už burnos, liepė tylėti, grasino suspardyti, tuo pat metu kita ranka braukė per slidininko kostiumą. Kai kažkas pradėjo rakinti buto duris, užpuolikas ją paleido ir pabėgo. Taip pat dukra pasakė, kad užpuolikas jokių daiktų iš jos nereikalavo. Po šio įvykio dukrai atsirado baimės jausmas, tapo labai apatiška, sumažėjo dėmesingumas, todėl prašo priteisti neturtinę žalą, kurią vertina 10000 litų ir turėtus materialinius nuostolius, susidariusius dėl išlaidų automobilio kurui, parkavimui ir kt., viso 120 litų.
Liudytojas V. M. parodė, kad nukentėjusioji Gabija yra jo dukra. 2012 m.vasario 7 d. , vakare jam telefonu paskambino dukra ir pranešė, kad buvo užpulta. Pokalbio metu dukra papasakojo, kad užpuolikas jai užspaudė burną, grasino suspardyti, grabaliojo per drabužius.
Iš nukentėjusiosios mažametės A. V., gimusios 2000 metais, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo (t-3, b.l. 7-9), kuris buvo perskaitytas teisiamojo posėdžio metu, seka, kad apie 18 val. grįžtant iš parduotuvės į namus, prie laiptinės durų ji sutiko nepažįstamą vyrą, kurį taip pat įleido į vidų. Užlipus iki antrojo aukšto, tas vyras ją pagriebė už burnos, liepė nerėkti, pagrasino suspardyti, taip pat liepė nusivilkti striukę, nusimauti sijoną. Kai ji nusimovinėjo sijoną, jis vieną ranką kišo už pėdkelnių, kišo iki kelnaičių ir tuo metu ji pradėjo rėkti. Taip pat nukentėjusioji apibūdino, kad užpuolikas buvo apsirengęs juoda striuke, su kapišonu, dėvėjo „Adidas“ batais, buvo su akiniais.
Liudytoja apklausta nukentėjusiosios motina L. V. parodė, kad 2012 m. vasario 7 d. apie 17 val. ji kartu su dukra grįžinėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, o dukra dar nubėgo į šalimais esančią parduotuvę. Grįžus į namus, praėjus neilgam laiko tarpui ji išgirdo dukros riksmą, girdėjo kaip ji šaukė, jog ją prievartauja. Pribėgus prie dukros, ji pamatė nurengtą striukę, numautą sijoną, dukra iš baimės kūkčiojo. Vėliau dukra papasakojo, kad nepažįstamas vyras ją užpuolė, grasino suspardyti jei rėks, laikė už burnos, liepė nusirengti, ranka lietė lytinius organus.
Liudytojas V. V. parodė, kad 2012 m. vasario mėnesį, tikslios dienos neprisimena, būnant savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (ketvirtame aukšte), Kauno m., apie 17 – 17.30 val. jis išgirdo vaiko klyksmą laiptinėje, po ko išbėgus į laiptinę ir nusileidus iki antrojo aukšto ten pamatė kaimynų mažametę mergaitę, kuri buvo labai susijaudinusi ir teištarė žodžius, kad užpuolikas buvo jaunas asu akiniais. Mergaitė atrodė labai išsigandusi, jos viršutiniai rūbai buvo atsegti, apatiniai rūbai išpešioti. Netrukus prie mergaitė atėjo ir jos motina V.
Liudytoja R. U. parodė, kad kartu su sūnumi būnant savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, apie 16 val. ji išgirdo kaip kažkas paklibino jų buto duris. Išėjusi į laiptinę ji išgirdo nubėgant vaiką, bet nesuprato ar jis verkia ar juokiasi, tik vakare sužinojo, kad buvo užpulta kaimynų mergaitė Karolina. Jai ir pati mergaitė pasakė, kad vyriškis ją tempė, o ji mėgino kabintis už buto durų rankenos.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t-1 b.l. 47-49) seka, kad 2011-11-15 apžiūrint gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, laiptinėje esančias atsarginio išėjimo duris, ant jų buvo surasti du rankos pėdsakai, kuriuos ištyrus specialistas pateikė išvadas Nr. 20-4-ISI-1938 ir Nr. 20-4-(duomenys neskelbtini) (t-1 b.l. 47-49, t-2 b.l. 33-34, 45-47), kad du rankos delno pėdsakai yra palikti vienu ir tuo pačiu rankos delnu ir yra palikti E. P..
Ištyrus nukentėjusiųjų A. V., M. G., K. D. rūbus ir kaltinamojo E. P. striukę, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-860(12), 11-1178(12) ( t-2 b. l. 80-88) buvo nustatyta, kad ant A. V. striukės surastas margas pilkai mėlynas-baltas akrilinis pluoštas yras vienodas su kaltinamojo striukės dirbtinio kailio atitinkamais pluoštais; ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo M. G. striukės, rasta margas tamsiai pilkas-rusvai pilkas ir pavienių tamsiai pilkų ir poliesterinių pluoštų, vienodų su E. P. striukės audeklo atitinkamais pluoštais; ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo E. P. striukės, rasta tamsiai purpurinis ir poliesterinis ir purpurinių medvilnės pluoštų vienodų su K. D. striukės audeklo ir trikotažo atitinkamais pluoštais; ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo E. P. striukės, rasta pavienių pilkų medvilnės pluoštų, nustatytais požymiais vienodų su M. G. striukės audeklo pluoštais, ant A. V. striukės ir ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo E. P. striukės, rasta vienodų pašalinių dalelių – tokio pat gyvūno – katės juodų akuotinių plaukų. Tai patvirtina, kad kaltinamojo turėtą kontaktą su minėtomis nukentėjusiomis.
Ištyrus vaizdo įrašus, paimtus iš AB „Ūkio bankas“ (t-1, b.l. 101) buvo nustatyta, kad šiame įraše užfiksuota nukentėjusioji A. V. ir kito, ją sekančio, asmens siluetas.
Ištyrus vaizdo įrašą, užfiksuotą 2012-02-13 parduotuvėje „Iki“ (Girstupis) (t-1, b.l. 98) buvo nustatyta, kad čia užfiksuota ne tik nukentėjusioji A. V., bet ir kaltinamasis E. P., įeinantis ir išeinantis iš parduotuvės „Iki“.
Tad, vertinant visus virš aptartus įrodymus, jų tarpusavio ryšį ir atitikimus, nėra pagrindo abejoti, kad kiekvienu iš paminėtų aštuonių atvejų nukentėjusiąsias užpuolė kaltinamasis E. P.. Tai patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas, kad jis užpuolė minėtas nukentėjusiąsias, bet ir tokį jo prisipažinimą papildantis parodymų patikrinimas vietoje, kur nors ir nevisiškai tiksliai, bet kaltinamasis parodė konkrečias vietas, gyvenamuosius namus, kur sekė nukentėjusiąsias ir po to, užėjus į gyvenamųjų namų vidų, jas užpuolė. Šios aplinkybės pilnai atitinka ir nukentėjusiųjų – mažamečių mergaičių parodymus, liudytojais apklaustų jų tėvų parodymus. Be to, kad šiuose parodymuose sutapo nusikalstamų veikų padarymo vietos, sutapo ir paties kaltinamojo bei mažamečių nukentėjusiųjų nurodytas užpuolimo būdas, tai yra patekimas į gyvenamojo namo laiptinę, nukentėjusiosios užpuolimas iš nugaros pusės, burnos uždengimas delnu. Visos nukentėjusiosios, ir tos kurios kaltinamąjį atpažino parodymo atpažinti metu, ir tos kurios dėl vienų ar kitų aplinkybių jo neatpažino, vieningai parodė tas pačias aplinkybes apie kaltinamojo apsirengimą, nešiojamus akinius, atliktus smurtinius veiksmus ir grasinimus, pasireiškusius burnos uždengimu, paliepimu tylėti, grasinimu suspardyti. Tad toks nurodytų aplinkybių sutapimas parodo, kad visos nukentėjusiosios kalba apie vieną ir tą patį asmenį – kaltinamąjį E. P.. Net ir tais atvejais, kai kaltinamojo nukentėjusiosios neatpažino, kitos aplinkybės, o būtent rasti bendrų pluoštų ir mikrodalelių sutapimai ant kaltinamojo ir nukentėjusiųjų ( M. G., K. D., A. V.) rūbų, rankos delno pėdsakai rasti M. G. gyvenamojoje vietoje (ant laiptinės durų vidinės pusės), patvirtina, kad šių asmenų atžvilgiu nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo tas pats kaltinamasis.
Nustačius, kad visų nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo kaltinamasis E. P., konstatuotina ir tai, kad kiekvienu iš atvejų kaltinamojo veiksmai buvo susiję su seksualiniu prievartavimu ir padaryti mažamečiams asmenims. Nors kaltinamasis konkrečiai ir nenurodė savo veiksmų paskatų, tikslo, teigė, kad savo padarytų veiksmų paaiškinti negali, neigė, kad jais tenkino savo lytinę aistrą, tokia jo taktika laikytina gynybine ir ja nesiremtina. Jau auščiau aptartais ir ištirtais įrodymais, t. y., mažamečių nukentėjusiųjų L. K., L. S., K. D., A. K. parodymais nustatyta, kad kiekvienai iš šių nukentėjusiųjų po įvykdyto užpuolimų, smurtinių veiksmų ir grasinimų, kaltinamasis lietė lytinius organus, vienu iš atvejų lietimas pasireiškė sąlyčiu su lytiniais organais, kitu atveju (K. D. atžvilgiu) lytinių organų trynimu. Kad tiesiogiai buvo liečiami lytiniai organai, šios nukentėjusios apklausų metu nurodė ir vizualiai, tas pačias aplinkybes nurodė ir savo tėvams, ką patvirtino liudytojais apklausti jų įstatyminiai atstovai. Būtent tokie nustatyti, kaltinamojo atlikti veiksmai rodo, kad jis jais tenkino savo lytinę aistrą, o nesiekė kokių kitų tikslų. Nei viena iš nukentėjusiųjų, net ir tos, kurių atžvilgiu nebuvo fizinio sąlyčio su lytiniais organais, nepatvirtino, kad kaltinamasis būtų reikalavęs ar mėginęs pasisavinti jų turimus mobilaus ryšio telefonus ar kitokį turtą. Todėl kaltinamojo veiksmai, padaryti minėtų nukentėjusiųjų atžvilgiu, kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas – pagal BK 150 str. 4 d.. Gi veiksmai, atlikti kitų keturių nukentėjusiųjų atžvilgiu, tame tarpe ir G. M. atžvilgiu, kuriuos kaltinamasis apibūdino kaip siekį užvaldyti jos turtą, kurie buvo atlikti analogišku būdu, kaip ir kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu, laikytini pasikėsinimu atlikti šių nukentėjusiųjų seksualinį prievartavimą. Kaip seka iš nukentėjusiųjų parodymų, bei kitų, byloje esančių, įrodymų, kiekvienu iš šių atvejų, kaltinamasis neatliko fizinio sąlyčio su nukentėjusiųjų lytiniais organais, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (aktyviai pasipriešinus nukentėjusiajai, ar išgirdus laiptinėje esančių butų durų bildesį, pašalinių asmenų kalbas, ar pajutus kitokį pašalinį pavojų). Todėl ir šie jo nusikalstami veiksmai be BK 150 str. 4 d. papildomai kvalifikuotini ir pagal BK 22 str. 1 d..
Nėra jokio pagrindo remtis ir kaltinamojo aiškinimu, kad užpuldamas nukentėjusiąsias, jis buvo įsitikinęs, jog jų amžius yra 14-15 metų. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad visų nukentėjusiųjų amžius siekė nuo šešerių iki dešimties metų. Tad sprendžiant apie tokio amžiaus mergaičių išsivystymą, fizinius duomenis, akivaizdu, kad kaltinamasis, pats būdamas aštuoniolikos metų amžiaus, suvokė jų amžių ir mažametystę.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumo laipsnį, keliamą pavojų visuomenei. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), šie nusikaltimai nukreipti prieš asmenį, jo seksualinę laisvę ir neliečiamumą, o tai, kad jie padaryti prieš mažamečius asmenis ir eilę kartų, rodo žymiai didesnį jų pavojų visuomenei. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip sunkinanti atsakomybę aplinkybė kaltinamajam buvo inkriminuota tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Teismo nuomone, nenustatyta pakankamai duomenų leidžiančių pagrįsti, kad visas kaltinamąsias veikas E. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tuo labiau nenustatyta, ar tokių medžiagų naudojimas sukėlė apsvaigimą, kuris būtų turėjęs įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl minėta aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę, itin jauną amžių, sveikatos stovį, charakterizuojančią medžiagą.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumą, kiekvienos iš nusikalstamų veikų baigtumo laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu didesnės negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės minimumas.
Nukentėjusiųjų L. S., A. K., G. M. interesais pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini dalinai, V. K. ir E. K. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini dalinai.
Iš mažamečių nukentėjusiųjų paaiškinimų, liudytojais apklaustų jų įstatyminių atstovų parodymų seka, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, po panaudoto fizinio smurto, grasinimų bei kėsinimosi į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumą, buvo padaryta žymi žala, buvo akivaizdžiai sukeltas ne tik vienkartinis išgąstis mažametėms mergaitėms, bet ir sukelti po to sekę, liekamąsias pasekmes turintys išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas.
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo įvertina teismas. Šiuo atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusioms priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į aukščiau paminėtas aplinkybes ir konstatuoja, kad joms buvo padaryta neturtinė žala. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl pasikėsinimo į mažametės dukters seksualinį neliečiamumą, atliktų konkrečių smurtinių veiksmų, grasinimų, išgyvenimus patyrė ir nukentėjusios mergaitės tėvai (E. ir V. K.), kuriems taip pat buvo padaryta atitinkama neturtinė žala. Nustatant konkretų priteistiną mažametėms nukentėjusioms, bei vienu iš atvejų vienos iš nukentėjusios tėvams neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į virš paminėtus argumentus, bet įvertina ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Todėl, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismo nuomone, nukentėjusioms L. S., A. K., G. M. padaryta neturtinė žala kiekvienu atveju sudaro 10000 litų, o A. K. tėvams kiekvienu atveju sudaro po 3000 litų.
Iš mažametės nukentėjusiosios G. M. įstatyminės atstovės I. M. paaiškinimų seka, kad dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų, I. M. patyrė materialinių nuostolių, kurie pasireiškė kelionės išlaidomis ir papildomomis išlaidomis, susijusiomis su dukters priežiūra – viso 120 litų. Šioms, I. M. nurodytoms, aplinkybėms netikėti nėra pagrindo, turėtų išlaidų dydis yra realus, todėl prašoma suma priteistina iš nusikalstamą veiką padariusio ir to pasekoje už žalą atsakingo asmens – kaltinamojo.
Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 308 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (L. K. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę ketverius metus laisvės atėmimo, BK 150 str. 4 d. (L. S. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę ketverius metus laisvės atėmimo, BK 22 str. 1 d., 150 str. 4 d. (M. G. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę trejus metus keturis mėnesius laisvės atėmimo, BK 150 str. 4 d. (K. D. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę ketverius metus laisvės atėmimo, BK 150 str. 4 d. (A. K. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę ketverius metus laisvės atėmimo, BK 22 str. 1 d., 150 str. 4 d. (R. O. atžvilgiu) ir paskirti jam trejus metus keturis mėnesius laisvės atėmimo, BK 22 str. 1 d., 150 str. 4 d. (G. M. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę trejus metus keturis mėnesius laisvės atėmimo, BK 22 str. 1 d., 150 str. 4 d. (A. V. atžvilgiu) ir paskirti jam bausmę trejus metus keturis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę penkerius metus ir devynis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2012-03-05 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013-04-05. E. P. paskirtą šioje byloje kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. P. po 10000 litų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusioms L. S., A. K., G. M., po 3000 litų neturtinės žalos atlyginimą V. K. ir E. K., 120 litų turtinės žalos atlyginimą I. M..
Daiktinius įrodymus: mažamečių M. G. rūbus, seilių pavyzdžius, E. M. seilių pavyzdžius, A. V. rūbus, seilių pavyzdžius, E. P. seilių pavyzdžius, K. D. rūbus, seilių pavyzdžius, kaip neturinčius materialinės vertės, sunaikinti. E. P. piniginę, mokinio pažymėjimus, SIM kortelės „Labas“ dėklą, drabužius, tapatybės kortelę, grąžinti E. P.. ACME vaizdajuostę grąžinti UAB „Iki“ Girstutis, (duomenys neskelbtini) , Kaunas), kompaktinę plokštelę, paimtą iš PC „Maxima“, grąžinti PC „Maxima“ (duomenys neskelbtini) , Kaunas, kompaktinę plokštelę su E. P. apklausa, DVD plokštelę su vaizdo įrašais E. P. telefonų išklotinėmis, bazinių stočių išklotinėmis, CD plokštelę su AB „Ūkio bankas“ vaizdo įrašais, palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam E. P. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.