Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens S. Z. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. Z., S. Z., antstolio A. B. kontorai dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkui B. Z. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės S. Z. gaunamų pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Gelvora“ prašo atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. Z. prašo atskirąjį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Nagrinėjamu atveju pareiškimu buvo prašoma nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra sutuoktinių, t.y. individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui priklauso ½ sutuoktinės gaunamų pajamų. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog apeliantės ir skolininko santuoka būtų nutraukta, taip pat nėra duomenų apie jų sudarytą vedybų sutartį, todėl galima daryti išvadą, kad B. Z. ir S. Z. turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis). Byloje nustatyta, kad skolininko sutuoktinei yra mokama netekto darbingumo pensija. Sprendžiant dėl netekto darbingumo pensijos atsižvelgtina į tai, kad pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalies nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Taigi, netekto darbingumo pensija, kaip viena iš pensijų rūšių, laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. CPK 739 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netekto darbingumo pensija nėra priskiriama prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio nuostatas nėra galimas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skolininko sutuoktinei mokama netekto darbingumo pensija yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininkui priklausančią šios paskirties išmokų dalį. CPK 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, o vykdydamas išieškojimą antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones (CPK 634 straipsnio 2 dalis, 624 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vien bloga apeliantės šeimos turtinė padėtis nepašalina kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus vykdymo procese iš skolininkui priklausančio turto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Dėl to apeliantei išlieka teisė reikalauti iš skolininko kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalies nuostatas.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.