Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai G. A., atsakovės atstovei Miglei Einorytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. A. skundą dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje 2010-12-21 G. A. palaikė skundą. Paaiškino, kad atvykusi į Lukiškių TI-K nežinojo, kur kreiptis, tai kreipėsi į budinčius. Budėjo du vyrai. Budinčiam pareigūnui kartu su prašymu pateikė ir vyro mirties liudijimo originalą. Pareigūnas kažką patikrino ir mirties liudijimą jai grąžino. Pareigūnas kažkam paskambino, po to pranešė, kad dar reikia teisėjo leidimo, ant lapelio užrašė to teisėjo pavardę. Budintysis nežadėjo, kad sūnus bus išleistas į laidotuves, tačiau pareiškėja to tikėjosi. Prašymą parašė 2007-12-14 apie 12.20 ar 12.30 val. Susiradusi teisėją pareiškėja sužinojo, kad teisėjas sūnaus bylos nenagrinėja. Kitą rytą pareiškėja paskambino Lukiškių TI-K budinčiajam ir patikslino, kur ir kurią valandą vyks laidotuvės. Sūnaus į laidotuves neatvežė. Iš ryto ji paskambino telefonu, ją nukreipė pas direktorių. Direktorius paaiškino, kad atsakymą priims per 10 dienų. Po 10 dienų nuvykusi į kalėjimą paprašė išduoti jos prašymo kopiją. Gautame atsakyme nurodyta, kad prie prašymo ji nepridėjo mirties liudijimo arba jo kopijos, apie teisėjo leidimą neminima. Po vyro laidotuvių sveikata pablogėjo. Ji patyrė moralinę žalą. Prašymą išleisti sūnų į tėvo laidotuves ji parašė 2007-12-14, sūnus laiške rašė, kad su jos prašymu sūnus buvo supažindintas tą pačią dieną. Kai telefonu skambino klausti sprendimo, jai nepaaiškino, kad reikia pridėti mirties liudijimą.

Teismo posėdyje 2011-03-31 pareiškėja paaiškino, kad prašymą išleisti sūnų į laidotuves atidavė budėtojui P. Nors į budėtojo pareigas neįeina prašymų priėmimo funkcija, tačiau budėtojas priėmė iš jos prašymą. Kai jau po laidotuvių 2007-12-19 nuvyko į Lukiškių TI-K išsiaiškinti, kodėl jos sūnaus neišleido į tėvo laidotuves, budėtojas iškvietė ir raštinės vedėją ir pavaduotoją, kas nebuvo daroma, kai ji pirmą kartą buvo atvykusi pateikti prašymą išleisti sūnų į tėvo laidotuves. Paprašius duoti jos prašymo kopiją, buvo liepta rašyti prašymą. 2007-12-19 ji atsakymo negavo, buvo paaiškinta, kad atsakymą į prašymą gaus raštu. Atsakymą gavo tik 2008-01-08. Kitą dieną, t. y. 2008-01-09 ji nuvyko į Lukiškių TI-K, prašė išduoti jos prašymo kopiją. Kopiją gavo. Dar pareiškėja buvo parašiusi prašymą dėl skambučių išklotinės, nes skambino į Lukiškių TI-K ir patikslino laidotuvių laiką. Asmuo, su kuriuo tada ji kalbėjo telefonu, neprisistatė. Lukiškių TI-K parašė jai atsakymą, kuriame nurodė tą pareigūną, su kuriuo pareiškėja kalbėjo telefonu. Prašymo išleisti sūnų į tėvo laidotuves ji nesiuntė paštu, nes Lukiškių TI-K nebūtų gavęs jo laiku. Teisėjo leidimo išleisti sūnų į laidotuves nereikėjo, nes jos sūnus jau buvo nuteistas, o ne suimtas.

Teisme 2011-06-30 pareiškėja paaiškino, kad dėl to, kad jos prašymas nebuvo laiku išnagrinėtas, jos sūnus nebuvo išleistas į tėvo laidotuves. Apie sprendimą jai nebuvo pranešta laiku. Tuo buvo pažeisti 2003-06-18 įsakymo Nr. 182 reikalavimai, pareiškėjos, jos šeimos teisės, sutrikdyta pareiškėjos sveikata. Pareiškėja dėl to patyrė moralinę, psichologinę traumą. Prašymą ji padavė laiku, t. y. 2007-12-14 apie 11.30 – 12.00 val., todėl iki darbo pabaigos buvo laiko prašymą užregistruoti raštinėje ir jį išspręsti, nes pagal įstatymą, prašymas turi būti išnagrinėtas per dieną, o ne per parą. Jos prašymas užregistruotas tik 2007-12-17, o atsakymą ji gavo tik 2008-01-07. Nors atsakovo atstovė aiškina, kad į budėtojo pareigas neįeina prašymų priėmimas, tačiau budėtojas iš jos priėmė prašymą, o tai reiškia, kad jis padarė nusižengimą. Jeigu budėtojas nebūtų priėmęs iš jos prašymo, ji būtų ieškojusi kitų būdų, kaip tą prašymą perduoti Lukiškių TI-K.

Skundas netenkinamas.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos nustatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 6.245-6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Lukiškių TI-K direktoriaus 2007-12-27 raštu Nr. 9-21599 pareiškėjai pranešama, kad vadovaujantis Areštinių vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2003, Nr. 68-3095) XLI skyriaus „Areštą atliekančių nuteistųjų trumpalaikės išvykos į namus dėl itin svarbių šeimyninių aplinkybių tvarka“ 306 punkto nuostatomis, dokumentai, patvirtinantys itin svarbias šeimynines aplinkybes, kurioms esant nuteistajam gali būti suteikta trumpalaikė išvyka į namus, yra mirties liudijimas (medicininis mirties liudijimas) ar šių dokumentų kopijos (nuorašai), patvirtintos notaro. Lukiškių TI-K administracija neturi duomenų, kad tokie dokumentai buvo pateikti, todėl trumpalaikė išvyka į laidotuves nuteistajam Ž. A., gim. 1969 m., nebuvo suteikta (b. l. 8).

Pareiškėja aiškina, kad žala jai padaryta, Lukiškių TI-K budėtojui priėmus iš jos prašymą ir iš karto neperdavus jo raštinei, laiku neišnagrinėjus jos prašymo išleisti sūnų į tėvo laidotuves, laiku neinformavus jos apie priimtą sprendimą.

Valdžios institucijos neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu valdžios institucijos atsakingi darbuotojai (pareigūnai) neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus.

Nustatyta, kad Ž. A. laikotarpiu nuo 2007-10-19 iki 2007-12-21 buvo laikomas Lukiškių TI-K, nes Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismo 2007-10-19 nutartimi palikta galioti 2007-02-13 teismo nutartimi įtariamajam Ž. A. skirta kardomoji priemonė suėmimas. Šia nutartimi nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas nuo 2007-10-19 iki 2007-11-19. Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismo 2007-11-14 nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui – iki 2007-12-19, o 2007-12-18 nutartimi prokuroro prašymas pratęsti Ž. A. suėmimo terminą netenkintas. Ši kardomoji priemonė Ž. A. paskirta, pareiškus įtarimus dėl 2006-10-27 įvykdytos veikos (b. l. 77-81). Iš pateiktos Ž. A. kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės matyti, kad Vilniaus m. antrojo apylinkės teismo 2006-05-11 nuosprendžiu Ž. A. pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį buvo paskirta bausmė 30 parų arešto su 130 Lt bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2006-08-24. Nuosprendis vykdomas nuo 2007-12-05 (b. l. 26-27). Tai reiškia, kad bylai aktualiu laikotarpiu Ž. A. procesinė padėtis buvo dvejopa, t. y. jis buvo suimtasis, o tuo pačiu ir nuteistasis areštu.

Lukiškių TI-K yra įkalinimo įstaiga, susidedanti iš kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinės, ir atlieka dvi funkcijas – pataisos įstaigos ir kardomojo kalinimo - suėmimo (Lukiškių TI-K nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2003-06-04 įsakymu Nr. 168, 1 punktas, 8 punktas). Todėl Ž. A. išvykimo į tėvo laidotuvės sąlygas ir tvarką iš esmės reglamentavo teisės aktai, nustatantys suimtųjų ir nuteistųjų areštu teisinę padėtį.

Suimtųjų trumpalaikių išvykimų už kardomojo kalinimo vietos ribų tvarką bylai aktualiu laikotarpiu reglamentavo Kardomojo kalinimo įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2006-07-01 iki 2009-04-01), taip pat Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos teisingumo ministro 2001-09-07 įsakymu Nr. 178 (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2007-06-07 iki 2009-06-10), o nuteistų areštu asmenų trumpalaikės išvykos į namus tvarką nustatė Areštinių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182 (redakcija, galiojusi nuo 2007-06-07 iki 2008-10-31). Kardomojo kalinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Kardomojo kalinimo įstatymas nustato asmenų, kuriems kardomąja priemone parinktas suėmimas, taip pat asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, laikymo kardomojo kalinimo vietose tvarką ir sąlygas. Kalinamųjų teisė į trumpalaikį išvykimą už kardomojo kalinimo vietos ribų nustatyta Kardomojo kalinimo įstatymo 17 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kalinamiesiems gali būti leidžiama išvykti už kardomojo kalinimo vietos ribų ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl artimo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios gyvybei, 2 dalyje nustatyta, kad leidimą išvykti, raštu suderinęs su bylą tiriančiu pareigūnu ar teismu, kurio žinioje yra byla, duoda kardomojo kalinimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į kalinamojo asmenybę ir jo elgesį kardomojo kalinimo vietoje. Laikas, kurį kalinamasis buvo išvykęs už kardomojo kalinimo vietos ribų, įskaitomas į kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką. Kelionpinigius moka pats kalinamasis arba jo artimieji. Kardomojo kalinimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai kalinamieji bylą tiriančio pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, nurodymu vyksta su apsauga, o 4 dalyje nustatyta, kad tvarką, kuria kalinamiesiems leidžiama išvykti už kardomojo kalinimo vietos ribų, nustato Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės.

Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 289 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, gavusi dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, nurodytas šių Taisyklių 288 punkte (šiuo atveju asmens mirties liudijimą), privalo nedelsdama apie tai pranešti kalinamajam. Jam prašant leisti trumpalaikį išvykimą už tardymo izoliatoriaus ribų, kalinamojo rašytinis prašymas turi būti per vieną dieną išnagrinėtas tardymo izoliatoriaus administracijos. Taisyklių 299 punkte nurodoma, kad tardymo izoliatoriaus direktoriui atsisakius leisti kalinamąjį (nuteistąjį) į trumpalaikį išvykimą, direktorius per dieną nuo dokumentų, kuriais remdamasis gali kalinamąjį (nuteistąjį) išleisti trumpalaikiam išvykimui už kardomojo kalinimo vietos ribų, gavimo momento, esant kalinamojo (nuteistojo) rašytiniam prašymui, privalo asmeniškai (arba direktoriaus pavaduotojas apsaugai ir priežiūrai) supažindinti kalinamąjį (nuteistąjį), jam pasirašant, su išvada dėl atsisakymo suteikti trumpalaikį išvykimą už kardomojo kalinimo vietos ribų. Kalinamasis (nuteistasis), nesutikdamas su išvada dėl atsisakymo suteikti trumpalaikį išvykimą už kardomojo kalinimo vietos ribų, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo susipažinimo su šia išvada dienos turi teisę ją apskųsti Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, kuris kalinamojo (nuteistojo) skundą išnagrinėja ir apie nagrinėjimo rezultatus jį informuoja ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo skundo gavimo dienos. Jeigu kalinamajam (nuteistajam) trumpalaikis išvykimas už kardomojo kalinimo vietos ribų nesuteikiamas nesutinkant bylą tiriančiam pareigūnui arba teismui, kurio žinioje yra byla, kalinamasis (nuteistasis) ne vėliau kaip per 3 dienas nuo susipažinimo su išvada dienos turi teisę apskųsti bylą tiriančio pareigūno veiksmus prokurorui, o teismo, kurio žinioje yra byla, – šio teismo pirmininkui.

Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, reglamentuojančių asmenų, nuteistų areštu, laikymo areštinėse tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių ir laisvių, taip pat pareigų, kurias nustato Bausmių vykdymo kodeksas, užtikrinimo ir realizavimo tvarką, 304 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi, gali būti suteikta trumpalaikė išvyka į namus dėl itin svarbių šeiminių aplinkybių. Leidimą parvykti į namus ne ilgiau kaip penkioms paroms duoda areštinės direktorius. Šių taisyklių 305.1 punkte nurodyta, kad nuteistajam areštu gali būti suteikta trumpalaikė išvyka į namus dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimo giminaičio mirties, 307 punkte nustatyta, kad areštinės administracija, gavusi dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, nurodytas taisyklių 306 punkte (šiuo atveju mirties liudijimą), privalo nedelsdama apie tai pranešti nuteistajam. Areštinės administracija nuteistojo rašytinį prašymą leisti išvykti į namus turi išnagrinėti per vieną dieną. Taisyklių 310.1 punkte nurodyta, kad, jeigu atsisakoma leisti nuteistajam trumpam išvykti, areštinės direktorius arba jo pavaduotojas per dieną nuo dokumentų, nurodytų taisyklių 306 punkte, gavimo privalo asmeniškai ir pasirašytinai supažindinti nuteistąjį su išvada dėl atsisakymo leisti nuteistajam trumpam išvykti į namus.

Taigi tiek suėmime esančių asmenų, tiek asmenų, nuteistų areštu, trumpalaikio išvykimo dėl svarbių šeiminių aplinkybių išvykimą teisės aktai reglamentavo vienodai. Aptartas teisinis reglamentavimas rodo, kad kalinamasis trumpalaikei išvykai į artimo asmens laidotuves gali būti išleidžiamas tik paties kalinamojo, o ne kitų asmenų prašymu. Tokio prašymo nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta. Kaip matyti iš Ž. A. įrašo motinos prašyme išleisti sūnų į tėvo laidotuves, jis tik susipažino su prašymu. Lukiškių TI-K informavo teismą, kad per laikotarpį nuo 2007-10-19 iki 2007-12-21 iš Ž. A. jokių prašymų Lukiškių TI-K negauta (b. l. 20, 24-25). Kardomojo kalinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 3 punkte nustatyta, kad kalinamieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie laikymo įstaigoje tvarką ir sąlygas, jų teises ir pareigas. Su teisėmis, pareigomis ir draudimais jie supažindinami pasirašytinai. Susipažindamas su prašymu Ž. A. nenurodė susipažinimo datos. Laiške motinai Ž. A. taip pat nenurodė datos, kurią jam buvo pranešta apie prašymą. Todėl pareiškėjos paaiškinimai, kad sūnui buvo pranešta 2007-12-14, nepagrįsti, nes jų nepatvirtina bylos rašytiniai ar kiti įrodymai. Akivaizdu, kad su prašymu jis galėjo būti supažindintas tik prašymą užregistravus Lukiškių TI-K raštinėje. Taigi minėtų teisės aktų reikalavimai gavus svarbias aplinkybes patvirtinančius dokumentus nedelsiant pranešti kalinamajam apie tas aplinkybes (šiuo atveju artimo asmens mirtį) nebuvo pažeisti, nepaisant to, kad administracija neturėjo mirties liudijimo. Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, sužinojęs apie tėvo mirtį ir norėdamas išvykti susitikti su artimaisiais, pats Ž. A. turėjo pateikti Lukiškių TI-K administracijai atitinkamą prašymą, į kurį turėtų būti pateiktas atsakymas (sprendimas) pareiškėjos nurodomais terminais. Tačiau tokio prašymo pateikimas negarantuotų, kad Ž. A. būtinai būtų išleistas į tėvo laidotuves.

Šios tvarkos nuostatos iš esmės analogiškos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse įtvirtintai asmenų prašymų nagrinėjimo tvarkai, tik šių taisyklių 30 punkte nurodyta, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje.

Matyti, kad G. A. prašymas buvo išnagrinėtas laikantis minėtų teisės aktų reikalavimų – atsakymas į prašymą (Lukiškių TI-K 2007-12-27 raštas Nr. 9-21599 „Dėl Ž. A. išvykimo į laidotuves“) pareiškėjai parengtas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo užregistravimo įstaigoje datos. Atsakyme teisės aktų reikalavimais pagrindžiama, kodėl Ž. A. nebuvo suteikta trumpalaikė išvyka į laidotuves. Atsakymas neatitinka minėtų teisės aktų reikalavimų tik dėl to, kad jame nebuvo paaiškinta apskundimo tvarka. Tačiau G. A. teisme neginčijo šio rašto, neaiškino, kad dėl apskundimo tvarkos nenurodymo buvo kaip nors apribotos jos teisės ir teisėti interesai, šis trūkumas nesutrukdė pareiškėjai kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo. Pareiškėja jai padarytą žalą motyvuoja tuo, kad prašymas nebuvo laiku išnagrinėtas, t. y., kaip ji mano, jis turėjo būti išnagrinėtas tą pačią dieną, kad jai turėjo būti paaiškinta, kokių dokumentų trūksta, kad sūnus turėjo būti išleistas į tėvo laidotuves. Pareiškėja neginčija, kad prie prašymo nebuvo pridėjusi vyro mirties liudijimo kopijos. Ji tik aiškina, kad mirties liudijimą rodė budėtojui, kuriam pateikė prašymą ir kuris patikrinęs mirties liudijimą jį grąžino. Taigi iš dalies pagrįstai Lukiškių TI-K 2007-12-27 rašte Nr. 9-21599 nurodoma, kad trumpalaikė išvyka į laidotuves nuteistajam Ž. A. nebuvo suteikta, nes administracija neturėjo duomenų apie dokumentų (mirties liudijimo) pateikimą. Nors administracija nenurodė dar vienos svarbios aplinkybės, t. y., kad Ž. A. pats nepateikė prašymo, tačiau ši aplinkybė liečia patį Ž. A. ir galėtų būti nurodoma jam, jeigu jis kreiptųsi dėl paaiškinimo. Darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas išnagrinėtas tinkamai.

Pareiškėja aiškina buvus neteisėtus budėtojų veiksmus. Teisme buvo nustatyta, kad prie Lukiškių TI-K vartų 2007-12-14 apie 12.20 val. budėjo A. M. ir V. P. Šie pareigūnai teisme buvo apklausti liudytojais 2011-03-31 teismo posėdyje. Liudytojas V. P. parodė, kad neprisimena, ar pareiškėja 2007 m. buvo atėjusi į Lukiškių TI-K paduoti prašymą išleisti sūnų į laidotuves. Liudytojas ir 2007 m. ir dabar dirba prižiūrėtoju ir į jo pareigas neįeina prašymų iš asmenų priėmimas. Liudytojas parodė, kad iš asmenų prašymų niekada nepriima ir neregistruoja, tvirtino, kad ir 2007 m. jokio prašymo iš pareiškėjos nepriėmė. Poste prie vartų yra tik mašinų registravimo žurnalas. Liudytojas neneigė, kad b. l. 38 esantis lapelis su teisėjo pavarde galėjo būti rašytas jo, tačiau liudytojas paaiškino, kad šiuo atveju galėjo būti taip, kad liudytojas susiskambino su įskaitos skyriumi paklausti, kokio teisėjo žinioje yra Ž. A. byla. Asmenims budėtojai gali duoti tik telefono numerį, kuriuo galėtų pasiskambinti jiems rūpimu klausimu, o prašymų negali priimti ir neteikia jokių konsultacijų (b. l. 65-66). Liudytojas A. M. teisme parodė, kad Lukiškių TI-K dirba vyr. prižiūrėtoju, 2007 m. dirbo tose pačiose pareigose. Liudytojas nuolat budi prie įėjimo vartų. Liudytojas neatsiminė, kad pareiškėja būtų kreipusis su prašymu. Patvirtino, kad neturi teisės iš asmenų priimti prašymų ir interesantų nekonsultuoja. Tvirtino, kad iš pareiškėjos nepriėmė jokio prašymo. Liudytojas nematė, kad V. P. būtų priėmęs iš pareiškėjos prašymą (b. l. 66).

Liudytojas R. A. 2011-03-31 teismo posėdyje parodė, kad po tėvo mirties kartu su motina vyko į santuokų rūmus, o po to į Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K mama rašė prašymą išleisti brolį į tėvo laidotuves. Lukiškių TI-K yra vieni platūs vartai ir vienos siauros durys. Liudytojas su motina įėjo pro tas siauras duris, tačiau toliau liudytojui eiti neleido. Toliau mama ėjo viena. Mama liudytojui sakė, kad priėmė jos prašymą. Kaip mama rašė prašymą ir kaip jį priėmė, liudytojas nematė (b. l. 64-65).

Taigi nenustatyta, kad prie Lukiškių TI-K vartų budėję pareigūnai 2007-12-14 būtų priėmę iš pareiškėjos prašymą. Prie vartų budėję pareigūnai kategoriškai paneigė priėmę iš pareiškėjos tokį prašymą, aiškino, kad į jų funkcijas neįeina prašymų priėmimas ir perdavimas į raštinę. O liudytojas R. A., vykęs kartu su pareiškėja į Lukiškių TI-K, prašymo rašymo ir atidavimo budėtojams nematė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, negali būti daroma vienareikšmė išvada, kad Lukiškių TI-K budėtojai priėmė iš pareiškėjos prašymą 2007-12-14 ir raštinei jį perdavė tik 2007-12-17.

Kiti pareiškėjos prašymai (išduoti 2007-12-14 rašyto prašymo kopiją ir nurodyti, koks pareigūnas 2007-12-15 apie 08.15 val. kalbėjo su ja telefonu, b. l. 6-7) buvo išnagrinėti – pareiškėja patvirtino, kad 2007-12-14 prašymo kopiją gavo ir ji buvo informuota apie pareigūną, 2007-12-15 apie 08.15 val. kalbėjusį su ja telefonu (b. l. 9).

Išnagrinėjus bylą, nenustatyta Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų, sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl sūnaus išleidimo į tėvo laidotuves. Kaip minėta, neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti. Jos nenustačius, nėra pagrindo žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsniu

nusprendžia:

pareiškėjos G. A. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.