Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Virginijos Liudvinavičienės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjimo teikimas dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. M. R. Kauno apygardos teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) (toliau – ir 1961 m. BK) 206 straipsnį, 272 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 3, 5, 8 punktus ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, nuteistas subendrinta mirties bausme su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Kauno apygardos teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendis įsiteisėjo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, t. y., 1998 m. gegužės 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi atmetus nuteistojo M. R. apeliacinį skundą.

2. M. R. Kauno apygardos teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad veikdamas grupe su E. P., 1996 m. rugpjūčio 3 d. 14.00 val., R. B. bute tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, nužudė tris asmenis: V. K., mažametį A. O. ir nėščią moterį R. B.. R. B. gyveno motinos S. B. bute, kuri šį butą už 6 000 JAV dolerių perdavė J. L. ir gautus pinigus atidavė savo dukrai R. B. bei jos sugyventiniui V. K.. Visa tai sužinojęs E. P. susitarė su M. R. tuos pinigus atimti, o bute pas R. B. būsiančius asmenis nužudyti. 1996 m. rugpjūčio 3 d. M. R. iš savo buto slėptuvės paėmė pistoletą su šoviniais bei pistoletą–kulkosvaidį su šoviniais ir garso slopintuvu ir nusinešė paklodę aukų surišimui. Nusinešę prie Nemuno upės išbandė pistoleto–kulkosvaidžio veikimą ir abu nuėjo pas R. B. į butą. Krepšį su ginklais ir surišimo priemonėmis paliko buto koridoriuje, o patys įėję į kambarį, kuriame buvo R. B., V. K. ir A. O. visi draugiškai kalbėjosi, nes E. P. buvo gerai pažįstamas R. B. šeimai. Netrukus M. R. iš krepšio pasiėmė pistoletą–kulkosvaidį, iššovė, o E. P. pasiėmė kitą pistoletą ir abu teisiamieji pareikalavo atiduoti pinigus, gautus už parduotą butą. R. B. padavė 5 500 JAV dolerių ir patys pasiėmė 300 Lt. Gavę pinigus, jie pradėjo žudymo egzekuciją: R. B. užrišo burną, surišo rankas, o V. K., nuvarę į vonią, surišo jam rankas ir kojas, o po to iš pistoleto–kulkosvaidžio, pataikydami į galvas, nušovė A. O., nėščią R. B., po to vonioje ir V. K., o pagrobtus pinigus pasidalino. Taip pat M. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė daugiau kaip tris vienetus šaunamųjų ginklų, daugiau kaip penkiasdešimt vienetų šaudmenų ir daugiau kaip 0,25 kg sprogstamųjų medžiagų. Be to, M. R. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, panaudodamas fizinį smurtą, užvaldė nukentėjusiojo G. M. turtą ir pagrobė svarbius jo asmeninius dokumentus.

4. Kauno apygardos teisme 2022 m. gruodžio 7 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjimo teikimas dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių pareiškimai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. R. skundas atmetamas.

8. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnysis teismas, spręsdamas klausimą dėl M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant kalėjimo atstovo teikimą, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Tokiu būdu pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo nuteistajam M. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikęs ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis būtinas sąlygas kartu ir materialų pagrindą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

10. Aptartų nuostatų kontekste pabrėžtina tai, jog įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę.

11. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad M. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – nuteistasis yra atlikęs dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės, t. y., šiuo metu nuteistasis yra atlikęs dvidešimt šešerius metus laisvės atėmimo bausmės. Nepaisant to, vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Kaip minėta, yra būtinos ir materialiosios sąlygos – privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį. Kaip matyti iš skundžiamo žemesniojo teismo sprendimo, nustačius formalias sąlygas spręsti klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtent privalomų materialiųjų sąlygų nebuvimas sudarė teisinį pagrindą atmesti kalėjimo teikimą, kadangi teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog aptartų reikšmingų aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

12. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą nuteistąjį M. R. charakterizuojančią bylos medžiagą, konstatuotina, jog žemesnysis teismas objektyviai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, visapusiškai atsižvelgė į socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, tinkamai įvertino tiek neigiamai, tiek teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog nuteistojo pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, nors yra stebimos nuteistojo pastangos, daroma pažanga – nuteistasis dalyvavo pozityvios veiklos užsiėmimuose, susirado galimybę įsidarbinti, palaiko ryšius su artimaisiais, nepalaiko kriminalinės subkultūros, nereiškia diskriminacinių nuostatų, vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šiuo metu nėra pakankama paskirtos bausmės švelninimui, kadangi nuteisto asmens elgesys, jo nuostatos ir mąstysena, lėšų tvarkymo įgūdžiai, darbinė motyvacija bei kiti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai reikalauja tikslesnės intervencijos. Nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina, jog atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

14. Iš M. R. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad bausmę jis atlieka už keturių nusikalstamų veikų padarymą, įskaitant ir trijų žmonių nužudymą – tyčia itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, siekiant užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrai su kitu asmeniu, nužudė tris žmones – tarp jų mažametį ir nėščią moterį. Taip pat įvykdė plėšimą, neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais. Atlikdamas bausmę, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stebimos nuteistojo pastangos spręsti galimus integracijos į visuomenę trikdžius: nuteistasis nuo 2020 m. rugsėjo mėn. dalyvavo 68-iuose pozityvios veiklos užsiėmimuose, buvo skatintas už pagalbą rengiant šventes (a. b. t. 2, d. 2, l. 90), susirado galimybę įsidarbinti, palaiko ryšius su artimaisiais: tėvu, broliu, sūnumi; nepalaiko kriminalinės subkultūros, nereiškia diskriminacinių nuostatų, nuo 2019 m., t. y. nuo tada, kai atsirado galimybė jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į švelnesnę – terminuotą laisvės atėmimą, M. R. iš viso šešis kartus kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“, prašydamas suteikti jam darbo.

15. Vis dėlto, per daugiau nei dvidešimt šešerius bausmės atlikimo metus, asmens nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimo metodika išliko vidutinė (past. – iš bylos duomenų matyti, kad vidutinė rizika nustatyta ir pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu bei vėlesniu pakartotinių įvertinimų metu) – 2022 m. lapkričio 28 d. vykusio vertinimo metu jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors didesnę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai – maža darbo patirtis, rizikingas / pavojingas elgesys, pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, agresyvus / kontroliuojantis elgesys, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stokojimas, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros / apribojimų pažeidimai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų, t. y. dinaminių balų rodiklis rodo plačias galimybes savo teigiamu ir kryptingu elgesiu eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

16. Pastebėtina, jog nuteisto asmens, kurio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nepaisant to, analizuojant nuteistojo elgesį bausmės vykdymo metu, buvo nustatyta, jog jo pastangos keisti savo elgesį teigiama linkme nėra nuoseklios – M. R. yra ne tik skatintas dvidešimt keturis kartus, tačiau ir baustas drausmine tvarka trylika kartų, iš kurių septynis kartus (dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo arba laikymo) jam buvo paskirtos įvairios drausminės nuobaudos, vieną kartą jis įspėtas žodžiu ir penkis kartus pravesti auklėjamieji pokalbiai (a. b. t. 2, d. 2, l. 102-103). Pastebėtina, jog paskutinė nuobauda buvo gauta 2022 m. vasario 11 d. (a. b. t. 2 , d. 2, l. 83), taigi, teigiama elgesio dinamika stebima tik pastaruoju metu, nuteistajam pasižymint didesne motyvacija dalyvauti tikslinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninių veiksnių valdymą, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai ir nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Šiuo metu, nustačius, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, be kita ko, nestabili darbo patirtis, lėšų įgijimo įgūdžių stoka, nepagrįstas savęs vertinimas, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, reikalauja papildomos intervencijos, kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo, ar išvados, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals – nuteistasis savo elgesiu neįrodė, kad paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti.

17. Teismo vertinimu, žemesnysis teismas pagrįstai pabrėžė būtinumą dėti pastangas nuteistojo nuostatų – negebėjimo atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stokojimo, negebėjimo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių srityse keitimui, kadangi būtent šie veiksniai, be kita ko, atsispindintys nuteistojo skunde, didina pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką, juos įvertinus nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų savanaudiškų motyvų kontekste. Šiuo aspektu pažymėtina tai, jog, priešingai nei teigiama skunde, nei nuteistojo asmens byloje, nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau ir – LITEKO), nėra duomenų, jog baudžiamoji byla dėl V. K., mažamečio A. O. ir nėščios moters R. B. nužudymo būtų atnaujinta dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, veikos bendrininkui prisiėmus kaltę dėl pastarųjų nužudymo. Taigi, nuteistasis M. R. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies – neigia nužudęs žmones, taigi, nepagrįstai menkindamas savo indėlį, kaltindamas kitus asmenis – veikos bendrininką, nuteistasis yra linkęs pateisinti savo pavojingą bei priešingą teisei elgesį, kas rodo tai, jog pastarasis nesuvokia padarytų nusikaltimų žalos ir pasekmių visuomenei, išlieka palankus sau ir stengiasi minimizuoti asmeninę atsakomybę. Kaip pagrįstai pažymėjo žemesnysis teismas, tai atsispindi ir nuteistojo elgesyje, vykdant bausmę – nuteistasis pateisina ir gautas drausmines nuobaudas, skunde stengiasi minimizuoti asmeninę atsakomybę, teigdamas, jog pažeidimai nėra „smurtiniai“ ar „piktybiniai“. Sutiktina su apygardos teismo išvada, jog aptartos aplinkybės iliustruoja realius trikdžius nuteistajam integruojantis į visuomenę, be kita ko, tiesiogiai didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nustatyta teigiamų išvadų dėl įvykdytų nusikalstamų veikų stoka paneigia nuteistojo motyvaciją pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsainų bausmę atliekančio asmens požiūrį patvirtina ir nustatyta savikritiškumo stoka – savęs vertinimo anketoje nuteistasis nenurodė turintis kokių nors problemų, dėl ko iš esmės nustatytų kriminogeninių veiksnių ir nesprendžia.

18. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia ir į aplinkybę, ar nuteistasis atlygino (pašalino) reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigojo ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 1 030 Eur, tačiau savanoriškai skolos nedengia, išieškotą dalį sudaro – 55 Eur. Analizuojant nuteistojo galimybes atlyginti priteistą žalą matyti tai, jog M. R. nebuvo suinteresuotas darbine veikla, ne kartą atsisakė dirbti administracijos siūlomą darbą, o nustatytas pokytis „lėšų tvarkymo“ srityje, t. y. aplinkybė, jog nuteistasis nuo 2019 m. kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“ dėl darbo suteikimo, yra nulemtos ne siekiu padengti skolą, turint pastovų pajamų šaltinį, o aplinkybe, jog nuo 2019 m. atsirado galimybė nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į švelnesnę – terminuotą laisvės atėmimą. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog, gaudamas materialinių perlaidų iš artimųjų, ar įstaigoje gaunamų mėnesinių išmokų, nuteistasis savanoriškai nedengė įsiskolinimų, lėšas išleido asmeninių poreikių tenkinimui. Nuteistasis skunde nurodo, jog neturi jokių nukentėjusiųjų kontaktų, tarp jų ir sąskaitos numerio, kas rodo tai, jog bausmės atlikimo metu, t. y., per dvidešimt šešerius metus, nuteistasis nesirūpino žalos atlyginimo galimybėmis, dėl ko teisėjų kolegija negali daryti išvados, jog nuteistasis visiškai atlygins padarytą žalą.

19. Analizuojant nusikalstamo elgesio istoriją, nuteistojo mąstymo, elgesio ypatumus, buvo nustatytos ir nuteistojo nusikalstamų veikų padarymo paskatos – socialinio tyrimo išvadoje buvo nustatyta, kad nuteistąjį nusikalstamų veikų padarymui pastūmėjo „greitų ir lengvų“ pinigų troškimas. Taigi, pastangos darbinėje, lėšų tvarkymo srityse laikytinos reikšmingomis siekiant eliminuoti aktualias kriminogenines sritis. Bylos duomenimis, M. R. iki įkalinimo oficialiai dirbo vienerius metus, atlikdamas bausmę nuo 1996 m. dėl įdarbinimo kreipėsi tik 2019 m. Kaip pagrįstai nustatė apygardos teismas, nuteistasis dvidešimt šešerius metus nedirba, nors sveikatos problemų, ribojančių jo darbinę veiklą, neturi. Šiuo aspektu pastebėtina tai, jog nuteistojo nuostatos lėšų tvarkymo srityje liko nepakitusios, finansų planavimo įgūdžiai iš esmės nebuvo lavinami. Taigi, nepaisant duomenų apie legalaus pragyvenimo šaltinio stoką, kaip vieno iš esminio kriminogeninio veiksnio, nuteistasis nedirbo ir struktūruotoje aplinkoje, o dėl įdarbinimo kreipėsi tik 2019 m. prieš tai du kartus atsisakęs dirbti kalėjimo administracijos siūlomą darbą, dėl ko nėra galimybės stebėti ir realios dinamikos, siekiant eliminuoti aptartus kriminogeninius veiksnius, nors pastangos keisti gyvenimo būdą turėtų būti esminė vertybinė orientacija.

20. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė ne tik į nuteistojo teisės pažeidimų istoriją, t. y., nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu nėra pakitusi, bet ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris nelaikytinas nepriekaištingu ir aktualiu laikotarpiu, be kita ko, įvertino ir nuteistojo gyvenimo sąlygas, realią galimybę įsidarbinti, nuteistojo socialinius ryšius bei kitus rizikos veiksnius, tačiau jų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui terminuoto laisvės atėmimo bausme nepakako. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas ne tik atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, bet ir pakankamai detaliai aptarė jų reikšmę, analizuojant jų realią įtaką nuteistojo polinkiams. Taigi, buvo įvertintos visos nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, jas vertinant visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be kita ko, ir nustatytų teismo, visumoje, pastebint nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri nepripažintina pakankama – šiuo metu nuteistojo pastangos keistis nevertintinos kaip nuolatinės ir ilgalaikės.

21. Padarytų nusikalstamų veikų pobūdis (tarp jų ir labai sunkus nusikaltimas, kurio metu sukelti negrįžtami padariniai – atimtos trijų asmenų gyvybės iš savanaudiškų paskatų), nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (padaryti pažeidimai, už kuriuos skirtos nuobaudos), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išlieka vidutinė, kriminogeniniai veiksniai (didžiąją jų dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti) rodo, kad šiuo metu nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra sumažėjęs, o bausmės tikslai – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, pakeitus skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nebus pasiekti. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo M. R. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.