Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-376-865/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-01-18
Bylos Nr.
1-376-865/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24893-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-376-865/2023Proceso Nr. 1-01-1-24893-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.1.6.6.; 1.2.25.4.2.6.; 2.12.2.3.; 2.12.2.8. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Laurai Baziukevičiūtei, Ritai Dainelienei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei, kaltinamajam A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB "A", vairuotojas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

jis, 2022 liepos 5 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo krovininį automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo alkotesteriu metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. visiškai prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir parodė, jog tąkart grįžo po darbo, pastatė automobilį kieme, grįžęs namo vartojo alkoholį. Vakare išėjo į lauką perstatyti automobilį. Taip nutiko pirmą kartą, po to, kai kliudė kitus automobilius, atvažiavo policijos pareigūnai ir išsivežė jį. Tą vakarą išgėrė 0,5 litro degtinės. Norėjo perstatyti automobilį į stovėjimo aikštelę, vairuotojo pažymėjimą turėjo nuo 1999 m., buvo baustas už greičio viršijimą, dirbo vairuotoju, vežiodavo prekes, šiuo metu dirba sandėlyje.

2022-07-07 įtariamojo apklausos metu A. S. parodė, kad lietuvių kalbą moka, vertėjas jam nereikalingas. Teisės jam buvo išaiškintos, jas suprato. Įtarimo esmė jam suprantama, supranta kuo yra įtariamas. Psichikos sutrikimų neturi, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, psichiatro, narkologo įskaitoje neregistruotas. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, kaltę jis pripažįsta visiškai ir nori parodyti, kad dirba UAB "A" vairuotoju. Dirba su minėtos įmonės priklausančiu krovininiu automobiliu "MAN", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Krovininis automobilis priklauso UAB ""A" įmonei. Po darbo, apie 18 val., namie, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinį gėrimą – degtinę. Išgėrė būdamas vienas namuose apie pusę litro degtinės ir nusprendė eiti perstatyti minėtą transporto priemonę "MAN", kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams. 2022-07-05, apie 20.30 val. išėjo į namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), atsisėdo už minėto automobilio "MAN" vairo ir važiuojant atbulu, atsitrenkė į kaimyno automobilį (gali būti, kad tai buvo "BMW" markės automobilis, bet tiksliai neprisimena). Kas vyko toliau, jis nelabai prisimena. Neprisimena, kad būtų įvažiavęs į kitą automobilį. Taip pat neprisimena, kad būtų įvažiavęs į kieme esančius garažo vartus. Prisimena, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie patikrino jo neblaivumą (kiek tiksliai nustatė, jis neprisimenu) ir surašė protokolą. Labai gailisi, kad vairavo automobilį išgėręs, dėl to visiškai prisipažįsta ir nori teikti prašymą dėl laidavimo. Laiduotoja yra jo kaimynė R. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini), kurią pažįsta daugiau kaip 20 metų, ji labai gera draugė. Šis žmogus jam yra autoritetas, kadangi ji jį motyvuoja elgtis teisingai, padeda atsitikus problemai, kaip ir dabar, kuomet jam yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. R. U. negeria, nerūko, neturi jokių priklausomybių, turi šeimą, kuria rūpinasi. Kaip žmogus visada ištiesia pagalbos ranką. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos R. U. atsakomybei (b.l. 85-88).

2022-07-06 liudytojo apklausos metu M. S. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Vakar, 2022-07-05, apie 20.30 val. jam būnant namuose iš lauko pusės išgirdo stiprų kažkokio smūgio, susidūrimo garsą. Atsisukęs ir pasižiūrėjęs pro langą pastebėjo, kaip namo kieme (duomenys neskelbtini), mikroautobusas "MAN" yra įvažiavęs į jam priklausantį automobilį "HYNDAI i30" valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nieko nelaukęs išbėgo į lauką. Jam išbėgus į lauką mikroautobusas jau buvo atsitraukęs nuo jo automobilio ir priekine dalimi įsirėmęs į garažo vartus. Pastebėjo, kaip už vairo sėdi vyras, jam pažįstamas vyras, jo kaimynas A. S. A. S. vilkėjo melsvos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, rudos spalvos bridžais ir šlepetėmis. A. S. mikroautobuse buvo vienas. Į lauką buvo išbėgę ir kiti kaimynai, nes A. S. buvo apgadinęs ir jo kaimyno L. S. automobilį. Jis arti A. S. priėjęs nebuvo, nes aplink jį ir taip buvo susirinkę nemažai žmonių, tačiau pastebėjo, kad A. S. yra galimai neblaivus, nes jo judesiai buvo nekoordinuoti. L. S. nurodė jam, kad kviestų policiją. Jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykus policijos pareigūnams namo kaimynai jiems nurodė vilkiko vairuotoją. (b.l. 52-55).

Teisiamajame posėdyje R. U. parodė, jog pažįsta kaltinamąjį nuo 2000 metų, jie kartu dirbo vienoje darbovietėje, yra kaimynai, gyvena bendrabučio viename aukšte. Kaltinamąjį gali apibūdinti teigiamai, problemų su alkoholiu neturėjęs, paslaugus, padedantis, jų šeimos bendrauja, šventė jos jubiliejų, važiuoja kaltinamasis leisti laisvalaikio į jos sodybą. Ji pati neteista, nebausta, vairuotojo pažymėjimo neturi, tačiau iš tokios ilgalaikės pažinties ir dėl to, kad gerai pažįsta kaltinamąjį, gali daryti jam teigiamą įtaką. Kaltinamasis ją laiko autoritetu, bijo jos ir klauso patarimų. Darbovietėje ji charakterizuojama teigiamai, dirba UAB „B“ revizore.

2022-08-16 liudytojo apklausos metu R. U. parodė, kad ji su A. S. gyvena tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini). A. pažįsta nuo 2000 metų. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) Nr. bute, o A. Nr. (duomenys neskelbtini) bute. Ji gyvena viena, dirba UAB „B“, revizore. Žino, kad jos kaimynas A. S. įtariamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 (1) str. 1 d., padarymo, dėl ko yra prisipažinęs visiškai. Ji prašo šiame tyrime atleisti A. S. nuo atsakomybės pagal laidavimą. Yra įsitikinusi, kad ji darys teigiamą įtaką savo kaimynui, kadangi jų santykiai paremti savitarpio pagalba ir pagarba, yra atviri. Jos palaiko vienas kitą. Ji yra teigiamai charakterizuojama savo darbo kolektyvo bei darbdavio, kaip sąžininga bei atsakinga. Neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra teista. Žino, kad yra autoritetas savo kaimynui A. S., todėl mano yra verta teismo pasitikėjimo žmogus. b.l. 59-61

2022-09-14 liudytojo apklausos metu S. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu. 2022-07-05 dirbo kartu su Vilniaus apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu D. M. Apie 20.40 val. iš Vilniaus apsk.VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme neblaivus asmuo su automobiliu „MAN“ valst. nr. (duomenys neskelbtini), apdaužė automobilius, šiuo metu asmuo stovi prie automobilio. Atvykus į įvykio vietą, prie minėto krovininio automobilio pastebėjo asmenį, kaip vėliau paaiškėjo A. S., gim . (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, jo kalba buvo nerišli. Paklausus ar A. S. vartojo alkoholį, jis paaiškino, kad prieš dvi valandas vartojo alkoholinius gėrimus. Paklausus ar jis vairavo transporto priemonę, vairuotojas atsakė, kad „taip, aš", pasakė, kad norėjo minėtą automobilį perstatyti. Įvykio vietoje krovininis automobilis „MAN“ stovėjo prie namo. Ar automobilis buvo apgadintas, šiuo metu neprisimena. Prisimena, kad buvo apgadinti kiti du automobiliai "Skoda", "Hyunday" ir garažo vartai. Eismo įvykį, kuriuo metu buvo apgadinti minėti automobiliai ir garažo vartai įformino kitas į įvykio vietą atvykęs policijos ekipažas V1930. Patikrinus vairuotojo neblaivumą 20.46 val. su alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest buvo nustatytas 2,56 prom. girtumas. 21.09 val. pakartotinai patikrinus vairuotojo neblaivumą, buvo nustatytas 2,73 prom. girtumas. Įvykį filmavo BODY vaizdo kamera, bet kodėl įrašo sistemoje nėra, nežino. (b.l. 46-49).

2022-07-05 buvo atlikta transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo ir apžiūra. (b.l. 32).

Alkotesterio rezultatas - 2,56 promilės etilo alkoholio koncentracija (b.l. 24), patikros sertifikatas, (22-24 b.l.). Neblaivumo nustatymo aktas – 2,56 etilo alkoholio koncentracija (b.l. 25).

Emprekis pažyma – transporto priemonės MAN TGE 2.0, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (krovininis automobilis) kaina su PVM 22 190 Eur (b.l. 39).

VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonė - krovininis automobilis MAN TGE 2.0, valst Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „C“ (b.l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S. 2022 liepos 5 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo krovininį automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo alkotesteriu metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Kaltinamasis A. S. savo kaltę prisipažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisiamajame posėdyje, išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, paaiškino veikos padarymo aplinkybes, kurios sutampa su kitais įdodymais. Tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį neblaivus, be kita ko, patvirtina S. S., M. S., R. U. parodymai, taip pat neblaivumo nustatymo aktas, kuriame buvo užfiksuoti neblaivumo požymiai ir alkotesterio rodmenys, kurie patvirtina, kad kaltinamajam buvo nustatyta 2,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis A. S. savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, A. S. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Lietuvos Respublikos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį R. U. atsakomybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. S. praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailisi dėl savo veiksmų. Byloje nėra pareikšta jam tiesiogiai civilinių ieškinių. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailisi, taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. S. turi nuolatinio pobūdžio darbą, teigiamai charakterizuojamas, turi pastovią gyvenamąją vietą, viengungis, vaikų neturi. Nėra duomenų, jog kaltinamasis A. S. būtų gydytas Lietuvos psichiatrinėse įstaigose ar būtų įrašytas į priklausomybės ligų centrą. Pažymėtina, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos A. S. nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, nenustatyta aplinkybių, itin neigiamai apibūdinančių jo asmenybę, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo ilgametę bičiulę ir kaimynę R. U. Tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu R. U. patvirtino, kad ji kaltinamąjį pažįsta daugiau kaip 20 metų, daro jam teigiamą įtaką, gali paveikti, kad kaltinamasis nedarytų nusikalstamų veikų, jie bendrauja šeimomis, dažnai susitinka. Juos sieja draugiški, kaimyniški, vienas kitam pagarbūs santykiai, kaltinamajam ji yra autoritetas. Jo veiksmus vertina kritiškai, jų nepateisina. Stengsis, kad toks atvejis daugiau nebepasikartotų. R. U. asmenybė taip pat charakterizuojama teigiamai – ji niekada neteista, nebausta, dirba UAB „B“ revizore, charakterizuojama teigiamai. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad R. U. yra verta teismo pasitikėjimo, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu, teismo vertinimu, gali daryti teigiamą įtaką A. S., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. S., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. U. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 2 metų terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

A. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. A. S. būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, kėlė grėsmę ne tik aplinkiniams, bet ir sau pačiam. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, į alkotesterio duomenis, neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokią nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, jos terminą nustatant pasiūlytą prokurorės – dvejiems metams uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022-07-07 (b.l. 89). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština VĮ „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog A. S. nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas krovininį automobilį MAN TGE 2.0, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo darbovietei - UAB „C“. Pagal Emprekis pažymą – transporto priemonės MAN TGE 2.0, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (krovininis automobilis) kaina su PVM 22 190 Eur. Prokurorė pasiūlė iš kaltinamojo konfiskuoti visą sumą, tačiau atsižvelgtina, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė aptariamą nusikalstamą veiką, automobilį vairavo ne judrioje gatvėje, o aikštelėje ketino jį perstatyti, žinoma padarė autoįvykį, tačiau kaltinamasis A. S. prisipažino dėl nusikalstamos veikos, gailisi, nėra daug padaręs administracinių nusižengimų, dirba vairuotoju. Pats teisiamojo posėdžio metu prašė sumažinti konfiskuotiną sumą. Manytina, jog šiuo atveju 22 190 Eur konfiskavimo suma kaltinamajam būtų per didelė našta, teismo vertinimu, suma mažintina šiek tiek daugiau kaip per pusę ir iš kaltinamojo A. S. tikslinga konfiskuoti 10 000 Eur sumą. Teismo manymu ši suma būtų proporcinga nubaudimo priemonė šioje byloje padarytam nusikalstamam įvykiui ir visoms aplinkybėms.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip minėta, iš A. S. konfiskuotina 10 000 Eur suma.

Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b.l. 89-94). Jos paliktinos galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais, -

nusprendžia:

A. S. padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. U., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. S. šias baudžiamojo poveikio priemones:

2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2022-07-07. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Paskirti A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti 10 000 Eur sumą (kaip proporcingą už automobilio vertę) valstybės naudai.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma savanoriškai turi būti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. S. bei R. U., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė