- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- 2A-366-280/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00035-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- R. L.
- Advokatai
- Rasa Čibirienė
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno ,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-158-233/2012 pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui A. M., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. L. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo A. M. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai S. M., gim. 2005-07-08, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-01-12) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti 9 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-01-12 iki 2012-01-11, taip pat priteisti iš atsakovo valstybės naudai teisinės pagalbos išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kurį laiką gyveno kartu ir 2005-07-08 jiems gimė dukra S. M.. A. M. materialinio išlaikymo dukrai nebeteikia nuo 2006 m. Ieškovė 2011-11-08 kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą po 400 Lt dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, tačiau atsakovui pareiškus prieštaravimus, teismas 2011-12-07 nutartimi išlaikymą dukrai priteisė tik po 130 Lt per mėnesį. Ieškovė R. L. nurodė, kad priteista suma yra aiškiai per maža ir neužtikrina vaiko būtiniausių poreikių patenkinimo. Ieškovė nurodė, kad dukros būtiniausiems poreikiams per mėnesį išleidžia 500 Lt, todėl prašė pusę šios sumos priteisti iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. M. išlaikymą dukrai S. M., gim. 2005-07-08, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Lt nuo 2012-01-12 d. iki S. M. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise pavedė ieškovei R. L. bei priteisė 6 751 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-01-12 iki 2012-01-11, likusios ieškinio dalies netenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas A. M. dirba UAB „Daivida“, atskaičius mokesčius per mėnesį gauna 677 Lt, 2011 metais įsigijo automobilį Renault Espace, ieškovė R. L. dirba UAB „Rivona“, atskaičius mokesčius per mėnesį ji uždirba 829,85 Lt, registruoto nekilnojamojo turto neturi. Rokiškio rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad ieškovė augina sūnų A. L., gim. 2008 m., atsakovas su savo sugyventine N. K. turi dukrą Ugnę. Įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, vaiko, kuriam priteisiamas išlaikymas, amžių ir poreikius, teismas darė išvadą, kad abu tėvai mergaitės išlaikymui turėtų skirti 500 Lt per mėnesį. Kadangi 2011-12-07 Rokiškio rajono apylinkės teismo įsakymu iš skolininko A. M. buvo priteistas išlaikymas dukrai S. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt, pirmosios instancijos teismas 2012-03-09 sprendimu į priteistiną 250 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą įskaitė minėtu teismo įsakymu priteistą 130 Lt sumą ir periodinėmis išmokomis teiktiną išlaikymo dydį sumažino iki 120 Lt per mėnesį.
Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, Rokiškio rajono apylinkės teismas konstatavo, kad priteistino išlaikymo dydis vaikui negali būti mažesnis už Vaikų išlaikymo fondo įstatyme numatytą maksimalią socialinę išmoką, kurios dydis yra 195 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas yra nukreiptas į praeitį, o įsiskolinimo susidarymo metu S. M. poreikiai buvo mažesni, teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-01-12 iki 2012-01-11, įsiskolinimo dydį skaičiuodamas po 195 Lt per mėnesį, atimdamas po 130 Lt 2011-12-07 teismo įsakymu priteisto išlaikymo dydį už laikotarpį nuo 2011-11-09 iki 2012-01-11.
Šalies argumentai
Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012-03-09 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-158-233/2012 ir bylą nutraukti, esant LR CPK 293 str. 3 p. įtvirtintam pagrindui. Apeliantas nurodė, kad teismui nusprendus bylos nenutraukti, apeliacinės instancijos teismas turėtų pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kadangi teismo įsakymu priteistas išlaikymas yra pakankamas pagal atsakovo galimybes, o įsiskolinimo klausimas jau išspręstas, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. A. M. pažymi, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas. Apeliantas nurodo, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK XXIII skyriaus nuostatomis, 2011-12-07 priėmė naują teismo įsakymą dėl A. M. neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo ir nustatė terminą pareiškėjai R. L. ieškiniui dėl nepatenkintos reikalavimų dalies pateikti. Atsakovas pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog R. L. per teismo nustatytą terminą ieškinio nepateikė, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-12-07 įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-1669-504/2011 įsiteisėjo ir įgijo res judicata galią. Vadovaujantis CPK 293 str. 3 p., esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kelti reikalavimo dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių negalima, išimtį sudaro tik išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas, tačiau ieškiniui LR CK 3.201 str. pagrindu pareikšti būtinos šios sąlygos: esminis tėvų turtinės padėties pasikeitimas, papildomų vaiko priežiūros išlaidų atsiradimas. Apelianto teigimu, sąlygų, suteikiančių teisę R. L. kreiptis į teismą su ieškiniu LR CK 3.201 str. įtvirtintais pagrindais, nebuvo. Apeliantas nurodo, kad Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nėra priėmusi sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos R. L. teikimo civilinėje byloje Nr. 2-158-233/2012, todėl darytina prielaida, kad pateiktas ieškinys yra neapmokestintas žyminiu mokesčiu, o ieškovės atstovė neturi teisės atstovauti ieškovę minėtoje byloje. Apeliantas taip pat nurodė nesutinkantis su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Ieškovė R. L. atsiliepimu prašo atsakovo A. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-158-233/2012 palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas. R. L. nurodo, kad neprieštarauja bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas(CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 329 str.).
Dėl bylos nutraukimo pagrindo egzistavimo
Apeliantas A. M. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti, kadangi dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimta ir įsiteisėjusi teismo nutartis.
Nagrinėjamos bylos bei civilinės bylos Nr. L2-1669-504/2011 duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. L. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo iš A. M. prašė priteisti 400 Lt išlaikymo periodinėmis mėnesinėmis išmokomis dukrai S. M., gim. 2005-07-08, 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo, 5 proc. palūkanų bei 80 Lt bylinėjimosi išlaidų (civ. b. Nr. L2-1669-504/2011, b. l. 1). Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011-11-11 teismo įsakymu pareiškimą tenkino ir iš A. M. dukrai S. M. priteisė po 400 Lt išlaikymo, mokamo kiekvieną mėnesį, 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, 5 proc. palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas A. M. pareiškė prieštaravimus, kuriuose nurodė nesutinkantis su reikalavimais dėl įsiskolinimo, palūkanų ir išlaidų priteisimo, tačiau nurodė sutinkantis dukrai skirti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį (civ. b. Nr. L2-1669-504/2011, b. l. 8). Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011-11-17 pranešimu informavo R. L., jog teisme priimti A. M. prieštaravimai dėl išduoto teismo įsakymo ir ji per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį (civ. b. Nr. L2-1669-504/2011, b. l. 12). Šis pranešimas 2011-11-19 įteiktas R. L. sutuoktiniui K. L. (civ. b. Nr. L2-1669-504/2011, b. l. 14). R. L. per nustatytą terminą ieškinio nepateikė, todėl Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011-12-07 nutartimi 2011-11-11 teismo įsakymą panaikino ir R. L. pareiškimą laikė nepaduotu bei jį grąžino kreditorei, taip pat nutarė išduoti naują teismo įsakymą dėl skolininko neginčijamo reikalavimo: Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011-12-07 teismo įsakymu priteisė iš A. M. išlaikymą dukrai S. M. po 130 Lt kas mėnesį nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (civ. b. Nr. L2-1669-504/2011, b. l. 15-17). Šis teismo įsakymas įsiteisėjo jo išdavimo dieną. Ieškovė R. L. 2012-01-13 pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai S. M. 250 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį bei 9 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
CPK 439 str. numato, kad kreditoriui per nustatytą terminą ieškinio nepareiškus, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas panaikinamas, tačiau tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka. CPK 439 str. 4 d. nustatyta tvarka Rokiškio rajono apylinkės teismui priėmus 2011-12-07 teismo įsakymą dėl skolininko neginčijamos dalies, t. y. išlaikymo 130 Lt periodinėmis išmokomis, ginčas dėl S. M. išlaikymo šia dalimi buvo išspręstas, įsakymas įsiteisėjo, todėl kreditorė R. L. nebegalėjo iš naujo reikšti ieškinio šioje dalyje. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškimu dėl teismo įsakymo buvo prašoma priteisti išlaikymą 400 Lt mėnesinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimą, o skolininkas reikalavimų dalies dėl papildomų 270 Lt išlaikymui priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo nepripažino, R. L. net ir praleidusi 14 dienų terminą ieškiniui pateikti po skolininko prieštaravimų, turėjo teisę kreiptis su ieškiniu bendra tvarka dėl skolininko nepripažintų reikalavimų. Teismo įsakymu buvo nustatyta tik išlaikymo išmoka, kurią atsakovas geru noru sutinka mokėti savo nepilnametei dukrai, tačiau nebuvo objektyviai įvertinti vaiko poreikiai, tėvų materialinė padėtis, todėl atsakovo subjektyviai nurodytos neginčijamos išlaikymo reikalavimo dalies išlaikyti S. M. galėjo ir nepakakti. Todėl buvo pagrindas ieškinio teisena nagrinėti prašymą dėl dalies, kuri netenkinta. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad teismas sprendimu , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei siekiant, kad prievolė išlaikyti vaiką būtų vykdoma kuo ekonomiškiau, betarpiškai, keičia iš esmės teisingo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad teismo įsakymu išieškoma suma didinama teismo sprendimu priteista suma.
Civilinio kodekso 3.192 straipsnis numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėtos aplinkybės priimant teismo įsakymą nebuvo vertinamos ir nagrinėjamos, todėl apelianto argumentai, jog ginčas dėl S. M. išlaikymo buvo išspręstas ir byla turėjo būti nutraukta, yra atmetami kaip nepagrįsti. Teismo įsakymu, kaip minėta, išieškoma išlaikymui skirta neginčijama dalis.
Tačiau pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje, taip pat 2012-03-01 teismo posėdžio metu paaiškino, jog šalių dukrai S. M. mėnesiui būtiniausiems poreikiams patenkinti reikia 500 Lt, todėl atsakovas prie dukters išlaikymo turėtų prisidėti puse šios sumos, t. y. 250 Lt.
Dėl priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumo
Apeliantas A. M. teigia, kad skundžiamo sprendimo motyvai yra neteisėti, kadangi teismas negali vaikui priteisti daugiau išlaikymo, nei tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Atsakovas nurodė jokio turto neturintis.
Lietuvos Respublikos įstatymai nustato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį. Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą.
Ieškovė R. L. nurodė, kad jos ir atsakovo dukrai S. M., gim. 2005-07-08, būtiniausiems poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga 500 Lt suma. Mergaitė lanko Rokiškio miesto lopšelį-darželį „Nykštukas“, kur už vieną mėnesį vidutiniškai tenka mokėti apie 111 Lt, papildomai lanko būrelius, kurie kainuoja 10 Lt mėnesiui (b. l. 12), išrašas iš VšĮ Rokiškio PASPC Rokiškio poliklinikos medicininių dokumentų patvirtina, kad S. M. dažnai serga bronchitu (b. l. 15), todėl tenka pirkti vaistus ir vitaminus. Nors ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių kitas išlaidas vaikui, tačiau savaime suprantama, kad susidaro išlaidų vaiko maistui, drabužiams, avalynei, kitoms prekėms, kultūrinėms ir lavinimo reikmėms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt, tačiau įvertinus tėvų turtinę padėtį, akivaizdu, kad tokio dydžio išlaikymo priteisimas pažeistų tėvų ir kitų asmenų (kitų jų nepilnamečių vaikų) interesus. Ieškovės R. L. mėnesio pajamos sudaro apie 830 Lt (iki 2010-11-01 – motinystės pašalpa, vėliau – atlyginimas) (b. l. 7-10), nuo 2010-11-01 ieškovei mokama 104 Lt dydžio išmoka vaikui (b. l. 11), nekilnojamojo ar registruojamo kilnojamojo turto neturi, augina dar vieną nepilnametį vaiką A. L., gim. 2008 m. Atsakovo A. M. mėnesio pajamos sudaro apie 677 Lt (b. l. 28-29), nekilnojamojo turto jis neturi, 2011 m. įsigijo 1988 m. gamybos automobilį Renault Espace (b. l. 19), augina nepilnametę dukrą U. M., gim. 2007 m. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog proporcingai S. M. poreikiams bei jos tėvų turtinei padėčiai, mergaitei reikalinga 500 Lt dydžio išlaikymo suma kiekvieną mėnesį. Kadangi abiejų tėvų turtinė padėtis panaši, atsakovas turi registruojamo turto, laikytina, kad abu tėvai prie mergaitės išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas po 250 Lt kas mėnesį. Kaip jau buvo minėta, 130 Lt išlaikymo suma iš A. M. buvo priteista teismo įsakymu, todėl likusią nepriteistą ir atsakovo gera valia nemokamą 120 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis dalį teismas pagrįstai priteisė skundžiamu sprendimu.
CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti 9 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus nuo 2009-01-12 iki 2012-01-11, t. y. po 250 Lt kiekvieną mėnesį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad išlaikymą šiuo laikotarpiu dukrai S. M. būtų teikęs, šios aplinkybės neginčijo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad vaikų išlaikymo fondo išmokos vienam vaikui per mėnesį yra ne didesnės nei 1,5 MGL dydžio, t. y. 195 Lt, tai, jog ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių didesnio išlaikymo dydį išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, darė išvadą, kad nuo 2009-01-12 iki 2012-01-11 atsakovas turėjo dukrai teikti 195 Lt išlaikymą, todėl susidarė 6 751 Lt dydžio įsiskolinimas (atėmus teismo įsakymu nuo 2011-11-09 iki 2012-01-11 priteistą 269 Lt išlaikymo sumą). Atsižvelgus į nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, laikytina, kad nuo 2009-01-12 iki 2012-01-11 S. M. poreikiams tenkinti 390 Lt išlaikymo suma per mėnesį iš abiejų tėvų buvo pakankama ir būtina, todėl sprendimu teismas pagrįstai iš A. M. priteisė 6 751 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Dėl ieškovės atstovavimo
Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011-10-06 Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.2)-SP1-02151 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą R. L. civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo, parengiant procesinius dokumentus, atstovaujant jos interesams pirmosios instancijos teisme, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų bei paskyrė teikti antrinę teisinę pagalbą advokatę Rasą Čibirienę. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovei pagal šį sprendimą antrinė teisinė pagalba jau buvo suteikta civilinėje byloje Nr. L2-1669-504/2011, o antrąkart teikiama ji nebegalėjo būti, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Jau buvo minėta, kad teismo įsakymu S. M. išlaikymo klausimas nebuvo galutinai išspręstas, sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo laikas taip pat nebuvo pasibaigęs, todėl konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o advokatė Rasa Čibirienė turėjo įgaliojimus ieškovę atstovauti bylos nagrinėjime.
Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė nesutinkantis su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka. LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Apeliantas nesutikimo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka tinkamai nemotyvavo, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių bylą reiktų nagrinėti žodinio proceso tvarka, turėjo galimybę pateikti visus norimus įrodymus ar atsikirtimus iki bylos nagrinėjimo dienos. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl apelianto prašymo netenkino.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1.punktu, CPK 14 str. 7 str.,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip:
Padidinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-12-07 įsakymu iš atsakovo A. M. išieškomą 130 Lt išlaikymą dukrai S. M., gim. 2005-07-08, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 250 Lt nuo 2012-01-12 d. iki S. M. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise pavesti ieškovei R. L. . Šioje dalyje teismo sprendimą vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. M. dukrai S. M. 6 751 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-01-12 iki 2012-01-11.