Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Romo Gervaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Plungėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungėje, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2000-04-13 Plungės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. l d. laisvės atėmimu 1 metams ir 5 MGL (625 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas;

2) 2010-03-05 Plungės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 3 d. 8 MGL (1040 Lt) bauda. Bauda sumokėta 2012-06-21, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo:

2011 m. lapkričio 17 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 15.00 val., tikslus laikas nenustatytas, būdamas prie VĮ „Regitra“, Šilutės pi. 50A, Klaipėdos m., surašė transporto priemonės Audi 80 valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio 17 d., pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje savo ranka įrašė S. Š., sutartyje įvardijamo pardavėju, vardą, pavardę bei už jį pasirašė. Tokiu būdu M. P. suklastojo transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir tą pačią dieną, apie 15.00 val. panaudojo šį netikrą dokumentą pateikdamas VĮ „Regitra“, adresu Šilutės pi. 50A, Klaipėdos m. darbuotojams užregistruoti.

Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, jog jam reikėjo automobilio, todėl 2011 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos nepamena, per pažįstamus sužinojo, jog iš matymo pažįstamas vaikinas, pavarde A., nori parduoti „Audi 80“ markės automobilį. Su A. buvo susitikęs 2011 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos nepamena, prie jo namų Plungės mieste, tikslaus adreso nežino. A. jam pasakė, kad parduoda automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 400 Lt ar 500 Lt, tikslios sumos dabar nepamena. A. minėjo, jog automobilis priklauso jam, jog buvo jį nusipirkęs iš S. Š. ir parodė sutartį su minėto asmens duomenimis. A. minėjo, jog su S. Š. buvo visiškai atsiskaitęs. Jis nuo sutarties nusirašė S. Š. duomenis, sumokėjo 300 Lt A. už automobilį ir jie išsiskirstė. Po kelių dienų, 2011-11-17 namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Plungės m., internete susirado transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties tuščią blanką, kurį atsispausdino ir laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 15.00 val., tikslaus laiko nepamena, nuvykęs prie VĮ „Regitra“, adresu Šilutės pl. 50A, Klaipėdos m., sėdėdamas automobilyje, užpildė transporto priemonės „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje kaip pardavėją įrašė S. Š. ir už jį pasirašė. Po to apie 15.00 val. pateikė minėtą sutartį VĮ „Regitra“ darbuotojams, kad užregistruotų. Jis nemanė, kad dėl sutarties pasirašymo verta trukdyti S. Š., jis pasitikėjo A., kuris jam sakė, jog už automobilį yra atsiskaitęs. Kai buvo iškviestas į policiją dėl transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties, susisiekė po to su A. ir sužinojo, jog už automobilį šis su S. Š. nebuvo atsiskaitęs. Tam kad su S. Š. būtų pilnai atsiskaityta jis A. perdavė pinigus, tačiau nepamena kokią sumą, kad perduotų juos S. Š. už automobilį. Jeigu būtų žinojęs, kad A. nebuvo atsiskaitęs su S. Š., nebūtų pirkęs to automobilio ir suklastojęs automobilio pirkimo – pardavimo sutartį (b.l. 40, 41).

Nukentėjusysis S. Š. parodė, kad 2012-06-26 apie 08.00 val. būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Plikiai, sugalvojo patikrinti VĮ „Regitra“ internetiniame puslapyje duomenis apie savo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvedęs automobilio valstybinius numerius, pamatė, kad 2012 m. vasario mėnesį buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, automobilio draudimas yra galiojantis. Minėtą automobilį 2009-01-19 jis pardavė T. A., kuris buvo atsiliepęs į jo skelbimą apie transporto priemonės pardavimą internete. Su T. A. buvo sudaryta automobilio pirkimo - pardavimo sutartis, kurią jis savo ranka surašė ir jie abu su T. A. ją pasirašė. Sutartis buvo sudaryta, jeigu neklysta, trimis egzemplioriais, vieną egzempliorių gavo T. A.. Sutartyje buvo nurodyta, kad T. A. į jo nurodytą banko sąskaitą turi pervesti 2100 Lt iki 2009-05-19. Kadangi iki 2009-06-16 jam pinigai nebuvo pervesti, jis kreipėsi į Klaipėdos m. apylinkės teismą su civiliniu ieškiniu, kad iš T. A. jam priteistų 2100 Lt už automobilio pardavimą. T. A. po sutarties pasirašymo 2009-01-19 pasiėmė automobilį. Automobilis buvo registruotas jo vardu, tačiau parduodamas T. A. automobilį jis automobilio iš karto neišregistravo norėdamas apsidrausti, kad T. A. jam sumokėtų pinigus, kad jo neapgautų, tačiau iš T. A. 2009 m. kovo mėnesį buvo paimtas automobilis už įvykdytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Automobilį išregistravo tik po teismo sprendimo. 2009 m. spalio - lapkričio mėnesiais automobilį išregistravo nuvykęs į VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą, adresu Šilutės pl. 50A, Klaipėdos m. Automobilio išregistravimui reikėjo jo prašymo ir automobilio techninės apžiūros talono. Kaip minėjo, pamatęs internete, kad automobilio draudimas yra galiojantis, tą pačią dieną, t.y. 2012-06-26 apie 13.00 val. jis nuvyko į VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą, adresu Šilutės pi. 50A, Klaipėdos m. tam, kad išsiaiškintų dėl automobilio. Pateikęs darbuotojui savo asmens dokumentą, paklausė kaip gali būti, kad jo automobilis „Audi 80“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį yra išregistravęs, vėl yra įregistruotas, nors jis jo iš naujo neregistravo. 2009 m. spalio - lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, kai buvo atėjęs išregistruoti automobilį, jam VĮ „Regitra“ darbuotojas paaiškino, kad norint transporto priemonę išregistruoti užtenka automobilio savininko, o norint ją įregistruoti kito asmens vardu, būtina automobilio pirkimo-pardavimo sutartis ir turi atvykti pardavėjas ir pirkėjas. Automobilis buvo užregistruotas be jo žinios. VĮ „Regitra“ darbuotojas jam parodė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašytas jo vardas, pavardė ir parašas. Jo, kaip pardavėjo, vardu buvo sudaryta minėta sutartis, kurią pasirašė pirkėjas M. P., kurio jis nepažįsta. 2009 m. kovo mėnesį automobilis buvo konfiskuotas iš T. A. ir buvo saugomas UAB „Palska“ priklausančioje automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Stoties g. 21, Plungės m., todėl jis manė, kad minėtą automobilį galėjo parduoti asmenys, susiję su automobilių stovėjimo aikštele, ir tokiu būdu padrngti 2000 Lt įsiskolinimą už automobilio saugojimą, kadangi jam buvo siunčiami raštai dėl apmokėjimo už automobilio saugojimą. Mokėti už automobilio saugojimą jis atsisakė, kadangi automobilį buvo pardavęs. Manė, kad T. A. negalėjo parduoti automobilio, nes visų pirma turėjo atsiimti šį iš aikštelės, o pinigų T. A. neturėjo. Jis į aikštelę 2009 m. spalio - lapkričio mėnesį buvo nuvežęs teismo nutartį, patvirtinančią, jog ne jis o T. A. yra automobilio savininkas 2012-07-02 susisiekę su automobilių stovėjimo aikštelės darbuotoju sužinojo, kad automobilis buvo grąžintas T. A.. Po to jis susisiekė su T. A. ir pasiūlė jam susitikti. Su T. A. susitiko tą pačią dieną, t.y. 2012-07-02, Plungėje. T. A. su juo atsiskaitė už automobilį ir pasakė, kad minėtą automobilį pardavė kitam asmeniui, neprisipažino, kad suklastojo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi T. A. jam grąžino pinigus už automobilį, jis daugiau nieko neklausinėjo ir jie išsiskirstė. Jis T. A. ir kitiems asmenims pretenzijų neturi, nes T. A. su juo atsiskaitė, automobilis jam nebepriklauso (b.l. 8, 9, 11, 12).

Liudytojas T. A. parodė, kad S. Š. jis pažino tik kaip buvusį automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininką, iš kurio maždaug prieš 3 ar 4 metus įsigijo minėtą automobilį. Ar įsigyjant minėtą automobilį užpildė pirkimo - pardavimo sutartį, tiklsiai nepamena. M. P. jis pažįsta iš matymo, jokio automobilio nėra jam pardavęs, taip pat jokių S. Š. asmens duomenų nėra pateikęs, kodėl M. P. tvirtina, kad automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirko iš jo, neįsivaizduoja, su juo nėra dėl nieko konfliktavę. M. pažįsta apie 1,5 mėnesio, jie susipažino, kai M. jam paskambino ir paprašė susitikti. Kai susitiko, M. jo klausė, ar jis buvo įsigijęs automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kur M. žinojo, kad jis buvo įsigijęs šį automobilį, nežino, M. neklausė. Po apklausos Plungės rajono policijos komisariate, tikslios dienos, kada tai buvo neatsimena, jis vėl buvo susitikęs su M., kuris jam pasakė, kad jo (T. A.) duomenis sužinojo iš „Audi 80“ automobilyje buvusios pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos su S. Š.. Kai įsigijo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važinėjo juo apie du mėnesius, jį sustabdė policija, neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, todėl automobilį nugabeno į „Palskos“ stovėjimo aikštelę Plungėje. Minėtą sutartį jis buvo palikęs automobilyje, kai šis buvo iš jo paimtas ir nugabentas į UAB „Palska“ automobilių saugojimo aikštelę. Apie tai, kaip M. yra susijęs su tuo automobiliu, jis nieko nežino. 2011 metais rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį buvo nuvykęs į tą aikštelę, nes norėjo automobilį išpirkti, tačiau to padaryti negalėjo, nes buvo susikaupusi skola už automobilio saugojimą. 2011 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepamena, pas jį į garažą buvo atvykęs UAB „Palska“ darbuotojas, kurio anketinių duomenų jis nežino, ir prašė jo pasirašyti ant dokumentų, kad nesikauptų skola už automobilio saugojimą. Kas minėtuose dokumentuose buvo parašyta jis neskaitė, tik pasirašė. Kadangi dokumentų neskaitė, tai mano, kad juose galėjo būti parašyta, jog automobilis jam yra grąžintas, nors automobilis iš tikrųjų liko UAB „Palska“ aikštelėje (b.l. 22, 25, 26).

Liudytojas L. P. parodė, kad jis pagal 2011-09-28 surašytą Plungės rajono policijos komisariato pareigūnų leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, t.y. automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžino T. A.. Kada minėtą automobilį jis grąžino, tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2011 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, spalio mėnesio pradžioje. Automobilio grąžinimas įvyko UAB „Palska“ teritorijoje, saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje. T. A. atsinešė leidimą iš policijos, kad gali atsiimti minėtą automobilį. Jis T. A. parodė kur pasirašyti ant šio leidimo. T. A. pasirašė bei parašė savo vardą bei pavardę. Tada jis jam atidavė automobilio raktelius bei patį automobilį, T. A. minėtą automobilį pasiėmė, išsivarė jį iš aikštelės. Prieš maždaug savaitę iki automobilio grąžinimo jis buvo nuvykęs pas T. A. į jo garažą ir parodė leidimo, kurį reikia atsinešti iš policijos, pavyzdį. Jis T. A. šį leidimą, kaip pavyzdį, parodė todėl, kad visi ateina į jų bendrovę atsiimti automobilių su transporto priemonės nuvežimo aktu ir tenka juos siųsti į policiją, kad atvežtų leidimą atsiimti transporto priemonę. Jis T. A. pas jį garaže nepateikė jokių dokumentų pasirašyti. T. A. ant jokių dokumentų nepasirašė, į pateiktą leidimo pavyzdį pasižiūrėjo, tačiau ilgiau jo neskaitė.

2012-06-26 S. Š. skunde užfiksuota, kad 2011-11-17 Klaipėdoje buvo sudaryta transporto priemonės „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje buvo suklastoti jo, kaip pardavėjo, duomenys, suklastotas jo parašas (b.l. 2).

Iš 2012-07-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad S. Š. savo iniciatyva pateikė transporto priemonės pirkimo – pradavimo sutarties kopiją, ieškininio pareiškimo dėl sutarties sąlygų nevykdymo ir nuostolių atlyginimo kopiją, Plungės rajono apylinkės teismo nutarties ir sprendimo už akių kopijas, T. A. dokumento kopiją. Šie dokumentai buvo apžiūrėti, nustatyta, kad pagal 2009-01-19 pirkimo – pardavimo sutartį S. Š. pardavė T. A. transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2011-11-17 pirkimo-pardavimo sutarties kopijoje nurodyta, kad S. Š. minėtą transporto priemonę pardavė M. P. (b.l. 13-19).

2012-08-21 UAB „Palska“ rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad UAB „Palska“ automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Stoties g. 19, Plungė, automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo saugomas nuo 2009-03-20 pagal transporto priemonės nuvežimo aktą Nr. 53, surašytą Plungės rajono policijos komisariato pareigūnų. 2011-09-28 ši transporto priemonė grąžinta T. A. pagal 2011-09-28 Plungės rajono policijos komisariato leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b.l. 31).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis M. P., pasirašydamas kaip S. Š. ir imituodamas jo parašą, suklastojo 2011-11-17 transporto priemonės „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį ir ją panaudojo 2011-11-17 pateikdamas VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialui. Šie M. P. veiksmai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia: kaltinamasis M. P. suprato, jog pasirašydamas kaip S. Š. bei imituodamas jo parašą klastoja dokumentą, o pateikdamas jį VĮ „Regitra“ šį suklastotą dokumentą panaudoja, suprato šios veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis ikiteisminio įrodymų tyrimo metu prisipažino padaręs nusikaltimą, davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes, gailisi dėl savo nusikalstamo elgesio pasekmių. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. P. padarė vieną nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas šias aplinkybes, M. P. skiriama Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės – baudos, mažesnės nei to paties kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis.

Kaltinamajam nustatomas keturių mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti baudą 10 MGL (1300 Lt).

Nustatyti, kad baudą M. P. savanoriškai turi sumokėti per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.

Kaltinamajam M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti M. P., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs M. P. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. M. P. šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.