Kauno apylinkės teismo nutarimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. S., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos atstovui A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau –Jonavos r. PK) nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavo rajono PK Kelių policijos poskyrio specialistė J. M. 2011-10-13 priėmė nutarimą vadovaudamasi Jonavos rajono prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00481-11, už tai, kad A. S. 2011 m. birželio 4 d. 21.13 val., Jonavos r. sav. kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis, 18,00 km., vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė KET reikalavimų, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti, iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustoti, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko ir įvyko eismo įvykis( b.l.5-6). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ? KET) 9, 133, 8 punktų reikalavimus.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Jonavos r. PK įgaliotas pareigūnas 2011 m. spalio 13 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalies padarymą A. S. skyrė 150 Lt.

Teismo posėdyje A. S. palaikė savo skundą jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad per sankryžą, kurioje įvyko eismo įvykis, kiekvieną dieną važinėja jau šešti metai. Važiavo leistinu, apie apie 70 km/h greičiu. Jis tikrai matė, kad jam dega žalias šviesoforo signalas ir įvažiavo į sankryžą degant žaliai šviesai. Prieš pat įvažiuojant į sankryžą, pastebėjo, kaip prieš jį kirto sankryžą motociklas. Įvažiavęs į sankryžą pamatė įvažiuojantį a/m VW Passat. Tikėdamasis, kad a/m VW Passat vairuotojas jį pamatys ir laiku sustos, bandė išvengti susidūrimo, stabdė, suko į kairę. Automobilio vairuotoja jo nematė ir jis trenkėsi į šį automobilį. Išvažiuojant iš Išorų k. sankryžos stovi du šviesoforai. Vienas dega žalia spalva, kitas – raudona, pastarasis leidžia kirsti pačią sankryžą. Kelio danga buvo sausa, matomumas buvo geras. Po įvykio išlipus iš automobilio dar degė žalia šviesoforo šviesa. Mano, kad tai dar vienas įrodymas, kad jis tikrai važiavo degant žaliam signalui. Motociklininkas važiavo per draudžiamą-raudoną šviesoforo signalą. E. U. pamačiusi, kad priešais ją juda motociklas, tiesiog sekė jam iš paskos. Jis buvo blaivus. Jo vairavimo stažas virš 10 metų. Autoįvykio metu šviesoforai nebuvo priduoti eksploatacijai, buvo vykdomas statybos projektas. Užbaigtų statybos darbų aktas surašytas 2011m birželio 21 dieną, jau po eismo įvykio. Šviesoforo signalas judėjimo metu nepersijungia. Šviesoforo signalas persijungia po 7-8 sekundžių, tam, kad leistų pravažiuoti visiems automobiliams,važiuojantiems pagrindiniu keliu.

Liudytoja E. U. teismo posėdyje paaiškino, kad ji važiavo nuo Išorų link Kauno. Privažiavus prie šviesoforo priekyje jos stovėjo motociklininkas su moterimi. Priartėjus prie motociklininko pilnai sustojo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, motociklininkas pajudėjo. Ji nuo jo atsiliko apie 4 metrus, važiavo lėtai jam iš paskos. Važiuojant pastebėjo, kad keliu Kaunas - Jonava, atvažiuoja automobilis. Vairuotojas bandė išvengti smūgio, pasuko automobilį, tačiau jo automobilis atsitrenkė į vairuotojo pusės dureles. Nuo smūgio jos mašina atsitrenkė į šviesoforo konstrukciją. Po įvykio motociklininkas atėjo kaip liudininkas pasakyti, kad ji ir motociklininkas važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Ji tikrai matė, kad dega žalia šviesoforo šviesa. Autoįvykis įvyko sankryžos vidyryje. Jai išvengti autoįvykio galimybės nebuvo. Autoįvykio metu buvo sudaužytas jos vairuojamas automobilis. Automobilis buvo draustas, žala atlyginta. Matomumas buvo geras, buvo šviesu.

Liudytoja D. S. teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo kartu su visa šeima iš Kauno. Buvo gražus, saulėtas vakaras. Netoli Išorų sankryžos pamatė kaip pajuda motociklas, paskui jį automobilis VW Passat. Būtų neatkreipusi dėmesio į šviesoforą, jei ne vyras, kuris sušuko: „Ką jie daro, mums žalia“. Pakėlusi akis per priekinio stiklo juostelę pamatė degantį žalią šviesoforo signalą. Vyras staigiai stabdė, bandė išvengti susidūrimo, tačiau jam nepavyko ir automobiliai susidūrė.

Liudytoja J. M. teismo posėdyje paaiškino, kad ji priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo pagal nutrauktą prokuratūros ikiteisminį tyrimą. Apie įvykio aplinkybes jai žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Važiuojant nuo Užusalių ir privažiavus šviesoforą iš karto suveikia judesio daviklis ir užsidega žalia šviesa, o tuo metu važiuojant nuo Kauno, užsidega raudona. Priekyje važiavo motociklas, liudijo, kad jiems degė žalia šviesa. Paskui motociklą važiavo moters vairuojamas automobilis, kuriam irgi degė žalia šviesa. Jeigu motociklininkui degė žalia šviesa, dar spėjo ir moteris pravažiuoti. Moteris į sankryžą turėjo įvažiuoti degant žaliai šviesai, o blogiausiu atveju žaliai mirksinčiai šviesai. Ties ketvirtu automobiliu šviesoforas pradeda mirksėti. Trys automobiliai gali pravažiuoti pilnai, ketvirtas mirksint. Ji atliko priminius veiksmus - įvykio vietos apžiūrą, pristatė asmenis girtumo patikrinimui, apklausė du liudytojus, abiejų a/m vairuotojus. Atliekant įvykio vietos apžiūrą, A. S. dalyvavo. Transporto priemones matė, jos buvo apgadintos. E. U. apklausoje nurodė, kad artėdama prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos nuo Išorų kaimo pusės, matė prie sankryžos sustojusį motociklininką, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pirmiausia į sankryžą įvažiavo motociklas, paskui įvažiavo ji.

Liudytojas R. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jis kartu su žmona važiavo nuo Išorų kaimo link Kauno, suko į kairę. Privažiavus prie sankryžos nesustojo, nes užsidegė žalia šviesoforo šviesa, degant žaliai šviesai įvažiavo į sankryžą. Iš dešinės šviesoforas nedegė. Buvo šokas, kai iš kairės pusės pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris net nestabdė. Pasimetė, privažiavęs prie skiriamosios juostos sustojo. Pradėjus judėti išgirdo garsą, pamatė, kad įvyko avarija. Nematė paskui save važiuojančio automobilio. Nemano, kad jam pravažiavus, galėjo spėti išsijungti žalias šviesoforo signalas. Jei taip atsitiko, tuomet reikia tikrinti šviesoforą. Ji yra profesionalus vairuotojas, vairavimo stažas 35 metai. Šiuo metu tas šviesoforas pakeistas. Po įvykio kalbėjo su pareiškėju, pastarasis jam sakė, kad ir jam degė žalia šviesoforo šviesa.

Liudytoja V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jiems įvažiuojant į sankryžą tikrai degė žalias šviesoforo signalas. Atgal nežiūrėjo, nežino kas ir kokiu atstumu paskui juos važiavo. Smūgį išgirdo jiems pravažiavus sankryžą ir užsukus. Kalbėjosi su automobilį vairavusia mergina. Pastaroji sakė, kad jai degė žalia šviesa.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio atstovas nurodė, kad su A. S. skundu nesutinka. Mano, kad byloje yra užtektinai įrodymų, kad būtent pareiškėjo padarytas pažeidimas ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Šviesoforus įrengusi UAB „Saugus eismas“ jam paaiškino, jog įvykio dieną sankryžoje šviesoforo gedimų nebuvo užfiksuota. Darbų priėmimo aktas pasirašytas ir šviesoforo įrengimo darbai buvo priimti po eismo įvykio. Šviesoforai, nors ir nebuvo priduoti naudojimui, veikė normaliai. Šviesoforai pirmiausia turi būti prijungiami, eksploatuojami ir taip išbandomi. Vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais, šviesoforo signalais. Eismo įvykis įvyko dėl pareiškėjo įvažiavimo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Motociklo vairuotojas paaiškino, jog jis įvažiavo į sankryžą užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, o automobilis važiavo paskui motociklą. Mano, kad važiuojant motociklininkui iš lėto, galėjo jam nesustojus užsidegti žalias šviesoforo signalas.

Liudytojas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad iš Išorų pusės yra viena mažytė sankryžėlė, išvažiavimas iš sodų, ir yra didelė sankryža, kur yra pagrindinis kelias. Važiuojant iš Išorų pakely yra du šviesoforai ir vairuotojas turi jais vadovautis. Šviesoforas yra suprogramuotas taip, jog nesant iš išorinių sankryžų automobilių, pagrindiniu keliu visą laiką dega žalias šviesoforo signalas. Tik atvykus iš šalutinių gatvių transporto priemonei, daviklis į ją sureaguoja ir keičia signalą, sutinkamai iš kurios pusės atvažiuoja transporto priemonė, pagal esamą programą. Nesuveikia daviklis anksčiau, negu ant jo užvažiuojama. Jei motociklininkas pravažiavo, daviklis suveikė, turėjo praeiti kokios penkios sekundės, kol užsidegė žalias signalas. Nebūna taip, kad įvažiavus staiga užsidegtų žalia spalva, to neleidžia programa. Jei iš bet kurio šalutinio kelio užsidega žalia spalva, pagrindiniame kelyje dega raudona.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

LR ATPK 9 str. straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

LR ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. A. S. paskirta vidutinė įstatymu už pažeidimą numatyta nuobauda.

Pagal minėto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t.y. turi būti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių.

A. S. apeliuoja į tai, kad jis KET 9, 8, 133 punktų reikalavimų nepažeidė, jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Nurodė, jog jis vairuodamas automobilį Opel Vectra neviršydamas leistino greičio, vadovaudamasis kelio ženklais ir kelio ženklinimu ties Išorų gyvenviete esančią sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakyta, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ypatingos procesinės ir įrodomosios reikšmės. Tai yra ATPK 260 str. nustatyto turinio dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas, t. y. apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-04-14 nutartis byloje Nr. N-3-444/2006). Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas tik tada, kai administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje yra nustatomas konkretaus pažeidimo įvykis – išoriškai pasireiškiantis pavojingas žmogaus elgesio aktas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju, negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N6-1313/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 10, 2007 m., p. 67-75).

Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Kaip matyti iš byloje ginčijamo nutarimo turinio, A. S. yra kaltinamas pažeidęs KET 8, 9, 133 punktų reikalavimus. Minėtas nutarimas buvo priimtas vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu atliktais procesiniais veiksmais, t.y. įvykio vietos apžiūros protokolu, įvykio vietos schema, apklaustų asmenų parodymais, kurie yra nevienareikšmiški ir tiesiogiai nepatvirtina pareiškėjo kaltės, bei 2011-07-07 UAB „Saugus eismas“ raštu dėl autoįvykio Išorų sankryžoje, kuriame nurodyta, jog autoįvykio metu šviesoforas veikė darbiniu rėžimu, konfliktinėmis kryptimis vienu metu degti žali signalai negalėjo, nes šviesoforas būtų perėjęs dirbti į avarinį režimą, t.y. geltonas mirksintis visoje sankryžoje.

KET 8 ir 9 punktų reikalavimai nurodo bendrąsias eismo dalyvių pareigas. KET 8 punktas nurodo, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais.

KET 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. KET 133 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

KET nuostatos gali būti bendrojo pobūdžio (pvz., KET III skyrius „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“) arba nustatančios specialiąsias eismo dalyvių teises ir pareigas. Todėl kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiką, nutarime pakanka nurodyti tik pažeidimą to KET punkto, kuris susijęs priežastiniu ryšiu su padarytu teisės pažeidimu. Nors nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas formaliai nurodyta, kad A. S. pažeidė KET 8 punkto reikalavimus, tačiau A. S. šiuo pažeidimo padarymu iš esmės nėra kaltinamas. Be to, bendrojo pobūdžio KET reikalavimų pažeidimas negali būti konstatuojamas vien tik dėl to, kad įvyko eismo įvykis. Iš priimto nutarimo matyti, kad kaltinimas A. S. aiškiai nesuformuluotas, nenurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas jam inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas. Todėl atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad A. S. pateiktame nutarime nurodyti bendrojo pobūdžio KET 8, 9 punkto pažeidimai yra tik formaliai įvardijami ir nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu ir jo pasekmėmis, todėl A. S. negalėjo būti baustas už KET 8, 9 punktų reikalavimus, reglamentuojančius bendruosius KET reikalavimų pažeidimus.

Byloje esantys įrodymai: eismo įvykio vietos schema, automobilių apgadinimai, eismo dalyvių paaiškinimai, liudytojų paaiškinimai aiškiai patvirtina, kad 2011m. birželio 4 d. 21:13 val., Jonavos r. sav. kel. Kaunas-Zarasai-Daugpilis įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta A. S. vairuojama transporto priemonė Opel Vectra ir E. U. vairuojamas a/m VW Passat. Teismo posėdžio metu liudytojai E. U., R. M., V. M. nurodė, jog A. S. vairuojamas automobilis įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, dėl ko įvyko eismo įvykis. Tuo tarpu pareiškėjas A. S., liudytoja D. S. teigia, jog jie važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o motociklininkas ir E. U. vairuojamas automobilis įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam, t.y. raudonam šviesoforo signalui. Tačiau nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, A. S. nėra kaltinamas pažeidęs KET 169 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, jog esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui), bei nėra kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 1 d. Veikos kvalifikavimas pagal kitą ATPK straipsnį neatitinka nutarime išdėstytos pažeidimo esmės, nes teismo nustatytos įvykio faktinės aplinkybės (galimai draudžiamo šviesoforo signalo pažeidimas) yra iš esmės naujos ir ženkliai skiriasi nuo tų, kurios aprašytos kaltinime. Todėl teismas negali taikyti ATPK 284 straipsnio nuostatų ir A. S. veiką kvalifikuoti pagal kitą ATPK straipsnį, nes tai būtų pažeista A. S. teisė į gynybą, t.y. žinoti, kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam atsakomybę, bei nepagrįstai išplėstos kaltinimo ribos.

A. S. taip pat kaltinamas KET 132 punkto pažeidimu, t.y. vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Tačiau byloje nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas. Kaip nustatyta išnagrinėtos bylos medžiaga, įvykio metu buvo šviesu, matomumams buvo geras. Taip pat bylos duomenimis nėra nustatyta, kad A. S. būtų viršijęs leistiną greitį ir greičio viršijimas būtų priežastiniame ryšyje su įvykusiu eismo įvykiu. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad A. S. negalėjo būti baustas ir už KET 133 punkto reikalavimo, reglamentuojančio važiavimo greitį (KET XV skyrius), pažeidimą.

Atsižvelgus į ankščiau išdėstytas aplinkybes laikytina, kad neįrodyta, jog būtent A. S. vairavimas, t.y. saugaus greičio nepasirinkimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje sukėlusiu eismo įvykį.

Esant šioms aplinkybėms, policijos nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, kadangi jos veikoje nėra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1d. 1 p.,

nutaria:

Skundą patenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos 2011-10-13 nutarimą Nr. 61H-11 dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Jonavos rajono apylinkės teismą.