- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2YT-11005-1088/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04804-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- M. F.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja M. F. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo K. J. R. mirties priėmė palikimą – automobilį (duomenys neskelbtini) – faktinio valdymo pagrindu (el. b. dok. Nr. CBP-7253).
2. Pareiškime nurodė, kad po tėvo mirties į notarų biurą per tris mėnesius po palikimo atsiradimo dienos nesikreipė, kadangi nekilnojamąjį turtą tėvas jai buvo padovanojęs. Tačiau po tėvo mirties liko ir transporto priemonė, kuria pareiškėja naudojasi, moka draudimą. Pareiškėjos vertinimu ji šį palikimą priėmė faktinio valdymo pagrindu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. F. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (el. b. dok. Nr. DOK-52888).
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (el. b. dok. Nr. DOK-55972).
5. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas iš dalies.
6. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. J. R. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas, išrašas iš transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos patvirtina, kad K. J. R. vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Kauno miesto 5-ojo notarų biuro rašto duomenimis po K. J. R. mirties paveldėjimo byla neužvesta (el. b. dok. Nr. CBP-7253).
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
9. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos nurodoma aplinkybe, jog po tėvo mirties ji naudojo tėvo vardu registruotą transporto priemonę (el. b. dok. Nr. CBP-7253). Teismo vertinimu, M. F. tokiais savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Todėl remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl yra pagrindas reikalavimą tenkinti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsni nustato, jog neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nustato, jog M. F. po tėvo K. J. R. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu, neišskiriant konkrečiai turto rūšies (CPK 183, 185 straipsniai).
10. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
11. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos M. F. pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo K. J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.