Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021-12-10, apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.41‰ girtumas), žodinio konflikto su motina V. M. metu, tyčia su kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinės pusės veido sritį, tuo pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020-02-01 specialisto išvadą Nr. G 75/2022 (01) padarydamas poodines kraujosruvas dešinės pusės paakio ir žando srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusiąją V. M. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. M. mušdamas nesunkiai sužalojo šeimos narį, o būtent:

jis, 2021-12-10, apie 17.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.41‰ girtumas), žodinio konflikto su tėvu I. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) metu, tyčia ranka sudavė vieną kartą į kairės pusės galvos sritį, dėl to I. M. nukritus ant spintelės jis susitrenkė kairės kojos klubą, tokiu būdu pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-01-27 specialisto išvadą Nr. G 243/2022 (01) padarydamas poodinę kraujosruva viršugalvio kairėje pusėje ir kairės gūžduobės skeveldrinį lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį I. M. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis A. M. teismo posėdyje kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai. Paaiškino, kad grįžo namo, įsijungė televizorių ir tai įvyko, atsiprašo dėl to. Nesusipyko su tėvais. Sėdėjo balkone, atvažiavo policija. Net nežino, kodėl. Paskui sužinojo, kad jis trenkė mamai. Atėjo tėvas, pastūmė jį ir kaltinamasis išėjo į balkoną. Tai prisimena, kas įvyko, tai neprisimena. Nežino, kodėl. Jeigu parašyta, kad trenkė, tai reiškia, kad trenkė. Atsiprašė po 4 dienų, kai paleido iš suėmimo. Išėjau iš namų, po to grįžau gal iš parduotuvės. Pirko sau pavalgyti. Buvo šiek tiek neblaivus. Pirko dar butelį degtinės, kurį gėrė kambaryje, kur buvo tėvai. Mama tuo metu žiūrėjo televizorių, tėvas buvo rūsyje. Mama sėdėjo ant sofos. Tėvas tikriausiai grįžo iš rūsio. Kambaryje yra trys sofos, tėvų ir jo, spinta. Jis prisėdo prie mamos žiūrėti televizorių. Su ja kalbėjo. Neprisimena apie ką. Tėvo tuo metu nebuvo. Kai išėjo į balkoną, atėjo tėvas. Kaltinamasis jį pastūmė ir ėjau į virtuvę. Tėvas gal stovėjo, buvo tame pačiame kambaryje. Kai išėjo į balkoną, policija atvažiavo po 10-15 min. Išėjo į virtuvę, po to į balkoną ir po 10-15 min. atvažiavo policija. Prie sofos yra medinė atrama. Tėvas ant jos galėjo griūti. Mamai tikriausiai galėjo trenkti, jeigu parašyta. Po 3 dienų atsiprašė. Nežino, kodėl susipyko. Žodis po žodžio ir taip atsitiko. Anksčiau to niekada nebuvo. Nežinau, kodėl įvyko šį kartą. Iki įvykio išgėrė gal 2 butelius degtinės. Butelį išgėrė su draugais. Vėliau pirko valgyti ir butelį degtinės, kurio maždaug pusę išgėrė namie. Su draugais gėrė miške. Labai gailisi. Santykiai su tėvais geri. Atsiprašė jų, jie atleido. Nori taikytis, daugiau niekada neskriaus. Dar kartą atsiprašo tėvų (t. 2, b. l. 133).

Teismo posėdyje nukentėjusioji V. M. parodė, kad su sūnumi susitaikė, ji sutinka, kad sūnų atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo neteistų (t. 2, b. l. 134).

Teismo posėdyje nukentėjusysis I. M. paaiškino, kad jam kaulo niekas nepakeis. Klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Jį reikia bausti, bet kad negertų. Gėrimas prie gero neprives. Jį reikia gydyti, nes jis chroniškas alkoholikas (t. 2, b. l. 134).

Apklausta teismo posėdyje šeimos narė A. A. paaiškino, kad brolis geria, triukšmauja, bet reikia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nei tėvas, nei mama nenori, kad brolį pasodintų. Mano, kad brolis suprato ir daugiau taip nebus. Anksčiau būdavo, kad geria ir triukšmauja, pykdavosi su mama. Dabar brolis ten negyvena, tik kartais ateina. Sutinka, kad tėvai ir brolis susitaikytų (t. 2, b. l. 134).

Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymo (BK 12 straipsnis), veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, proceso dalyviai (kaltinamasis, gynėja ir prokuroras) sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš 2021-12-10 protokolo pareiškimo matyti, kad V. M. jame nurodė, jog 2021-12-10 17:00 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu neblaivus sūnus A. M. be jokios priežasties tyčia iš kairės rankos kumščiu trenkė pareiškėjai į veido sritį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Sąmonės nebuvo praradusi ir nebuvo parkritusi. Taip pat galimai pastūmė jos vyrą I. M., dėl ko jis patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021-12-10 17:05 val. O. U. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog namuose neblaivus brolis sumušė tėvą ((duomenys neskelbtini) metai) ir motiną, reikalinga greitoji medicinos pagalba (t. 1, b. l. 17).

Iš 2021-12-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), buto miegamojo patalpa. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra penkių aukštų mūriniame pastate, į (duomenys neskelbtini) butą patenkamą pro namo metalines duris pažymėtas numeriu "(duomenys neskelbtini)". (duomenys neskelbtini) butas randasi šio namo (duomenys neskelbtini) aukšte, pirmos durys iš kairės. Užėjus į (duomenys neskelbtini) butą iškart yra patenkama į buto koridorių, kurio gale randasi įvykio vieta t.y. minėto buto miegamasis. Šio miegamojo kairėje stovi lova priklausanti įtariamajam, miegamojo dešinėje ties kaire ir dešinia randasi dar dvi lovos iš kurių dešinėje esanti lova priklauso įtariamojo tėvui o kairėje šalia sienos esanti lova priklauso motinai. Abi minėtas lovas skiria staliukas stovintis miegamojo viduryje. Miegamojo dešinėje randasi durys vedančio į balkoną. Šalia įtariamojo lovos paėjus apie 2 metrus tiesiai randasi durys už kurių kitas kambarys, kuriame gyvena nukentėjusios dukra O. su savo vyru. Konflikto metu įtariamasis sėdėjo ant motinos lovos, motina sėdėjo taip pat ant savo lovos įtariamajam iš dešinės, įtariamojo tėvas gulėjo kitoje t.y. savo lovoje. Įvykio vieta vaizdo kameromis filmuojama nėra. Miegamojo aplinka netvarkinga, išmėtyti įvairūs apyvokos daiktai. Daugiau nieko reikšmingo nepastebėta (t. 1, b. l. 24-31).

Apklausta kaip nukentėjusioji V. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2021-12-10, 17.00 val., (duomenys neskelbtini), svetainėje kartu su sūnumi A. M. ir vyru I. M. žiūrėjo televizorių. Ji su sūnumi sėdėjo ant sofos, kuri yra prie sienos arti balkono durų. Vyras gulėjo lovoje priešais juos. Sūnus namo grįžo būdamas neblaivus, prie jos nevartojo jokių alkoholinių gėrimų. Sūnus paprašė, jos pavalgyti. Ji jam pasakė priekaištą, kad jeigu turi už ką nupirkti alkoholinių gėrimų, tai ir gali sau nusipirkti pavalgyti. A. be jokios priežasties atsistojo ir su kairės rankos kumščiu jai vieną kartą trenkė į veido sritį. Po smūgio patyrė fizinį skausmą ir iš karto jos dešinė veido pusė patino-paraudo. Sąmonės nebuvo praradusi. Parkritusi irgi nebuvo. Kodėl sūnus taip pasielgė, nežino, jokių grasinimų ar įžeidimų nesakė. Visą tai matęs vyras I. norėjo sutramdyti sūnų ir keldamasis nuo lovos parkrito ant grindų. Ji iškarto po smūgio pradėjo šaukti dukros L. Dukros namuose nebuvo. Iš kito kambario išėjo dukros vyras A. U., kuris apramino visus. A. po smūgio atsisėdo ant sofos ir nurimo, daugiau nekonfliktavo. Kartu į įvykio vieta atėjo kaimynė iš apačios A. (pavardės nežino). Atėjusi namo dukra iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Ankščiau smurto atvejų nebuvo. Ji lietuviškai supranta, tačiau rašyti gali tik rusiškai. Nori, kad sūnus A. M. policijos būtų įpareigotas daugiau taip nesielgti, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (t. 1, b. l. 34-35).

Apklaustas kaip nukentėjusysis I. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2021-12-10 jis namuose, vakaro metu, (duomenys neskelbtini), gulėjo namuose ant sofos, žiūrėjo televizorių su žmona V. ir sūnumi A., sūnus buvo grįžęs neblaivus, dar namie vienas išgėrė butelį. Žmona su juo susibarė, trenkė jis jai į žandikaulį, jis atsistojo jai padėti jis jam trenkė į galvos kairę pusę, su kuria ranka nepamena, tada jis nukrito ant spintelės į kurią susitrenkė klubą, jam apsvaigo galva ir krito. Sūnus sudavė jam tik vieną smūgį, jis gulėjo ant žemės, pats atsikėlė ir keturiomis pasikelti jau nebegalėjo. Tada atvažiavo dukra, greitoji, policija, kaimynė iškvietė policiją. Turi sūnui pretenzijų, kur tai matyta, tėvą, motiną muštų, jam fizinis skausmas buvo sukeltas stipriai. Nori, kad jam žalą atlygintų. Pretenzijų sūnui turi (t. 1, b. l. 44).

Papildomai apklaustas kaip nukentėjusysis I. M. parodė, kad pretenzijų sūnui A. M. turi, nori ramiai gyventi, nenori, kad jis grįžtu namo, nes kai jis geria namuose, nėra ramybės. Po įvykio gulėjo ligoninėje, nes buvo klubo kaulo lūžis. Fizinį skausmą jautė. Civilinio ieškinio rašyti nenori, jis nedirbantis, kas iš to. Žmona sūnui pretenzijų neturi, jį užstoja, ant jo nepyksta (t. 1, b. l. 52).

Apklausta kaip liudytoja O. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-12-10, apie 17:00 val., vakare ji nebuvo namuose, bet jai paskambino kaimynė A., kad pas juos namuose išgirdo didelį triukšmą, kaimynė užbėgo į vidų ir pamatė, kad jos mama susiėmusi už veido, o tėtis guli ant grindų. Ji gyvena su tėvais (duomenys neskelbtini), ten ir brolis kartais nakvodavo, dar tame bute gyvena jos vyras ir jos dukra pilnametė. Kai įvyko įvykis, jos vyras buvo namuose, prie kompiuterio, muzika grojo, jis nieko nematė, išgirdęs triukšmą įbėgo jau į kitą kambarį po visko, jis nieko nematė, dukros namuose nebuvo. Pati į namus grįžo per 5 min. po kaimynės skambučio jai, iškart iškvietė policiją ir greitąją. Brolis tuo metu buvo namuose, kai išgirdo, kad kviečia policiją brolis norėjo išeiti, ji neleido. Jai mama visą situaciją papasakojo, kad A. jai pirma trenkė du ar tris kartus į krūtinę ar tai į veidą, o tėčiui trenkė į galvą, iškart iškilo guzas, o jis nukritęs užsigavo koją į spintelę. Su mama ji šeštadienį kreipėsi į Žalgirio ligoninę, ten ją apžiūrėjo. Kai brolis girtas, taip ir grasina jai ir tėvams, visiems, kad padegs, nužudys, jis gauna invalidumą, visada geria. Šiuo metu kai pradėtas ikiteisminis tyrimas jis pas jas nebuvo užėjęs, nebendrauja (t. 1, b. l. 57-58).

Apklaustas kaip liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-12-10, apie 17:00 val., gavo pranešimą, dėl smurto artimoje aplinkoje, kur neblaivus brolis sumušė tėvą ir motiną. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), juos pasitiko O., nukentėjusiųjų dukra. Paklausus, kas įvyko, moteris paaiškino, kad jos brolis be jokios priežasties tyčia sudavė savo motinai į veidą, tėvas bandydamas apginti sutuoktinę stojosi nuo lovos, tačiau brolis jį pastūmė, tėvas nukrito ir susižalojo, pats atsistoti jau nebegalėjo. Atvykus GMP apžiūrėjo nukentėjusįjį I. ir išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Nukentėjusioji V. atsisakė sulaukti kitos medikų brigados, nenorėjo vykti į ligoninę, sakė savarankiškai nuvyks pati. Paklausus pačios V., kas įvyko, ji atsakė, kad kambaryje jie buvo trise, jos vyras I., sūnus A., kuris buvo neblaivus ir be jokios priežasties jai sudavė į veidą ir pastūmė I. Kitame kambaryje buvo dukros vyras, tačiau jo paklausus apie aplinkybes jis atsakė, nieko negirdėjęs, nes buvo prie kompiuterio su ausinėmis, aiškinantis aplinkybes vyras pasišalino. Nuo sūnaus A. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sunkiai išstovėjo ant kojų, apie įvykusią situaciją paaiškinti nieko nesugebėjo, sulaukus, kol A. apsirengs, jį pristatė į VPK OVS (t. 1, b. l. 63-64).

Apklausta kaip liudytoja A. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji yra kaimynė iš (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. 2022-12-10, apie 17:00 val., išgirdo didelį triukšmą iš kaimynų buto, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte virš jos. Iškart nusprendė nubėgti ir pažiūrėti, kas ten vyksta, durys buvo atrakintos, ji užėjo ir pamatė gulintį svetainėje I., o V. sėdėjo su mėlynu žandu. A. sėdėjo girtas. Paklausė, kas atsitiko, bet jai viskas buvo aišku ir taip, kad A. kažką padarė jiems, jis tikrai buvo girtas. Iškvietė policiją ir greitąją. Ten nieko naujo, kai gauna pašalpas, taip ir vyksta girtavimai bei konfliktai. Nuo tos dienos kai ikiteisminis tyrimas prasidėjo, A. čia negyvena ir neateina, matė girtaujantį prie parduotuvės. Žino, kad V. gailisi dėl visko, kas vyksta su policija, jai gaila sūnaus ir kiek žino, pretenzijų neturi. Daugiau ką papasakoti negali, nelabai ką matė, matė tik jau viską po įvykio. Gali pasakyti, kad ten pas juos konfliktai ir triukšmas vykdavo, daugiau nelabai ką žino, iškvietė policiją su greitąją ir tiek (t. 1, b. l. 69).

2021-01-10 raštu VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pateikė ikiteisminiam tyrimui I. M. Gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 21-ORT-2071, ir skaitmeninę laikmeną (t. 1, b. l. 74)

.

Iš specialisto išvados Nr. G 243/2022 (01) matyti, kad jos išvadose nustatyta, jog I. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyta poodinė kraujosruva viršugalvio kairėje pusėje ir kairės gūžduobės skeveldrinis lūžis, padaryti labiausiai tikėtina griūvant bei kūno kairiąja puse kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar plokštumomis, bei kreipiantis medicininės pagalbos <...>, t. y. iki 2021-12-10 18:04 val. Nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės gūžduobės lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant atskirai poodinė kraujosruva viršugalvio kairėje pusėje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kairės gūžduobės skeveldrinis lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatyta poodinė kraujosruva viršugalvio kairėje galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu į nurodytą kūno sritį, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūvant bei minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar plokštumą. Nustatytas kairės gūžduobės lūžis labiau būdingas jį padarant nukentėjusiajam griūvant ir kairiojo klubo sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar plokštumą (t. 1, b. l. 78-80).

2021-12-22 lydraščiu ikiteisminiam tyrimui patekta Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos V. M. medicininių dokumentų kopijos (t. 1, b. l. 77-79).

Iš specialisto išvados Nr. G 75/2022 (01) matyti, kad V. M. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės pusės paakio ir žando srityse. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi prieš kreipiantis medicininės pagalbos <...> 2021-12-11. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės pusės paakio ir žando srityse galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu suduodant smūgį kietu, buku daiktu (t. 1, b. l. 83-84).

Iš 2022-01-25 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų įrašai ir padarytos pokalbių stenogramos bei vertimas (t. 1, b. l. 99-106).

Iš 2022-01-19 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas ir padaryta pokalbio stenogramos bei vertimas (t. 1, b. l. 107-111).

Ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam pareikšti kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą pasitvirtino visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinimą nesunkiai sužalojus V. M. patvirtina kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, kuriuose jis nurodė, jog jis grįžo namo, buvo susitikęs su draugu, su kuriuo vartojo alkoholio. Taip pat buvo parduotuvėje, iš kur parsinešė butelį degtinės ir dar gėrė namuose. Būdamas su tėvais kambaryje žiūrėjo televizorių ir susipyko. Motinai trenkė, taip pat kambaryje pastūmė tėvą, kuris krito ir atsitrenkė į medinę atramą. Dėl to labai gailisi. Kaltinime nurodytą sužalojimą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad V. M. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės pusės paakio ir žando srityse. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės pusės paakio ir žando srityse galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu suduodant smūgį kietu, buku daiktu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. M. taip pat nurodė, kad sūnus grįžo namo neblaivus, ji jam papriekaištavo dėl to. A. atsistojo ir kairės rankos kumščiu jai vieną kartą trenkė į veido sritį. Po smūgio patyrė fizinį skausmą, dešinė veido pusė patino, paraudo. Analogiškas aplinkybes iš V. M. žodžių nurodė ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. A., kuris buvo atvykęs į įvykio vietą iš karto po įvykio. Ištirtų įrodymų pagrindu, kurie neprieštarauja vieni kitiems ir nuosekliai patvirtina vieni kitus, teismas konstatuota, jog byloje nustatyta, kad A. M. 2021-12-10, apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.41‰ girtumas), žodinio konflikto su motina V. M. metu, tyčia su kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinės pusės veido sritį ir taip padarė jai poodines kraujosruvas dešinės pusės paakio ir žando srityse, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusiąją V. M. Kadangi nukentėjusioji yra kaltinamojo motina, t. y. artina giminaitė ir šeimos narė, nes nukentėjęs gyveno kartu su tėvais, todėl jo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip nežymus šeimos nario sužalojimas.

Taip pat visiškai pasitvirtino kaltinimas nesunkiai sužalojus I. M.. Šias kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai. Taip pat nuketėjusiojo I. M. parodymai, kuriuose jis nurodė, jog gulėjo namuose ant sofos, žiūrėjo televizorių su žmona V. ir sūnumi A., sūnus buvo grįžęs neblaivus, dar namie vienas išgėrė butelį. Žmona su juo susibarė, trenkė jis jai į žandikaulį. Nukentėjęs atsistojo jai padėti jis jam trenkė į galvos kairę pusę, tada jis nukrito ant spintelės, į kurią susitrenkė klubą, jam apsvaigo galva ir krito. Sūnus sudavė jam tik vieną smūgį, jis gulėjo ant žemės, pats atsikėlė ir keturiomis pasikelti jau nebegalėjo. Šias aplinkybes taip pat patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog I. M. nustatyta poodinė kraujosruva viršugalvio kairėje pusėje ir kairės gūžduobės skeveldrinis lūžis. Nustatyta poodinė kraujosruva viršugalvio kairėje galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu į nurodytą kūno sritį, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūvant bei minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar plokštumą. Nustatytas kairės gūžduobės lūžis labiau būdingas jį padarant nukentėjusiajam griūvant ir kairiojo klubo sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar plokštumą. Vertinant atskirai poodinė kraujosruva viršugalvio kairėje pusėje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kairės gūžduobės skeveldrinis lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Kaltinime nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina liudytojų O. U. ir A. A. parodymai, kuriuose jie nurodė analogiškas aplinkybes, kurias jie sužinojo iš nukentėjusiųjų įvykio vietoje iš karto po įvykio. Ištirtų įrodymų pagrindu byloje konstatuotina, jog A. M. 2021-12-10, apie 17.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.41‰ girtumas), žodinio konflikto su tėvu I. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) metu, tyčia ranka sudavė vieną kartą į kairės pusės galvos sritį, dėl to I. M. nukritus ant spintelės jis susitrenkė kairės kojos klubą, tokiu būdu nukentėjusiajam padarė poodinę kraujosruva viršugalvio kairėje pusėje ir kairės gūžduobės skeveldrinį lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip A. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį I. M. Kaltinamasis ir nuketėjusysis yra tėvas ir sūnus, įvykio metu jie kartu gyveno, todėl A. M. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip nesunkus šeimos narios sužalojimas.

Kaltinamasis ir jo gynėja bei nukentėjusieji byloje pateikė 2022 spalio 19 d. susitaikymo protokolą, kuriame nurodė, jog kaltinamasis ir nuketėjusieji susitaikė, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 835,36 euro turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Kaltinamasis ir jo gynėja prašė atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu. BK 38 straipsnio 1 dalis sako, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas sutinka, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, susitaikė su nukentėjusiaisiais, tačiau jis neatlygino nusikaltimu padarytos turtinės žalos Vilniaus teritorinei ligonių kasai bei nepateikė susitarimo dėl tokios žalos atlyginimo. Kaltinamasis sutartyje įsipareigojo atlyginti žalą, tačiau tokio vienašališko įsipareigojimo nepakanka konstatuoti, kad yra BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta sąlyga atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat abejotina, ar galima tvirtai pasakyti, kad kaltinamasis daugiau nenusikals. Iš ekspertizės akto matyti, kad kaltinamasis turi priklausomybę alkoholiui, piktnaudžiauja juo. Iš šeimos narių paaiškinimų matyti, kad būdamas neblaivus nuolat triukšmauja ir konfliktuoja su namiškiais, be to, jam jau yra taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės 20008 metais. Šioje byloje jis nusikalto būdamas beveik sunkaus girtumo būklės, be to padarė dvi nusikalstamas veikas. Įvertinus visa tai teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2021-12-10 17:40 val. iki 2021-12-12 12:17 val. (t. 2, b. l. 49, 63), jam paskirta kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 61, 62).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis yra neteistas, todėl jam skiriant bausmę taikomos BK 55 straipsnio nuostatos, įpareigojančios teismą asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skirti su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skiriant arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

A. M. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį. Vienas nusikaltimas nesunkus, kitas apysunkis. Kaltinamasis administracine tvarka baustas daug kartų už naudojimąsi viešuoju transportu be bilieto, nevedęs, piktnaudžiaujantis alkoholiu, turi jam priklausomybę. Psichiatrine tvarka gydytas, iš 2022 m. birželio 7-30 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-127/2022 matyti, kad A. M. byloje nagrinėjamo įvykio metu konstatuotas (duomenys neskelbtini). Jis nagrinėjamo įvykio metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Dėl savo psichikos sveikatos būsenos byloje nagrinėjamo įvykio metu A. M. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. M. konstatuojamas (duomenys neskelbtini); dėl savo psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, jis gali būti apklausiamas, dalyvauti bylą nagrinėjant teisme. Taikyti priverčiamąsias medicinos priemones jam netikslinga (t. 2, 34-38). Priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, 55 straipsniu, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, sankcijoje numatytas bausmių rūšis, daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę už nesunkų nusikaltimą ir laisvės atėmimo bausmę už apysunkį nusikaltimą, kurios vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidėti.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikę ieškinį, prašydama priteisti 835,36 eurų žalos atlyginimą, ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Žala atsirado dėl išlaidų, susijusių su gydymo paslaugų teikimu I. M. ir V. M. (t. 1, b. l. 87-91). Kaltinamasis pripažino ieškinio reikalavimus, jis pripažintinas kaltu padaręs šiuos nusikaltimus, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistina 835,36 euro turtinės žalos atlyginimas.

Atsižvelgiant į CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrįstas ir tinkintinas yra ir reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, jas skaičiuojant nuo priteistos 835,36 eurų sumos. Palūkanos baudžiamojoje byloje gali būti skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento arba vėliau. Šiuo atveju, kadangi skiriama probacija, procesinių palūkanų skaičiavimo momentas nustatomas nuo probacijos pasibaigimo iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė priteisti iš A. M. 420,00 eurų teisinės pagalbos išlaidų.

Kaltinamąją bylos nagrinėjimo metu gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT, Tarnyba) paskirta advokatė Danuta Cytovič. VGTPT pateikė pažymas apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas ir prašo išspręsti klausimą dėl šių išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo.

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Šioje byloje gynėjo dalyvavimą būtinu kaltinamajai dėl to, kad kaltinamasis nemoka kalbos, kuria vyksta procesas. Taigi, ne dėl to, kad to pageidavo kaltinamasis o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgtina ir į nuteistojo turtinę padėtį – nedirbantis, neįgalus, turto ir pajamų neturi, galimybės jas uždirbti labai ribotos, todėl teismas vertina, jog šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų nuteistojo padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94, 64, 297- 298, 302, 304, 307, 308 str.,

nusprendė:

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji V. M.) ir paskirti jam 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiaga (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

A. M. (I. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 punkto pagrindu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems metams) įpareigojant nuteistąjį A. M. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021-12-10 17:40 val. iki 2021-12-12 12:17 val.., t. y. 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

Kaltinamajam A. M. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. M. 835,36 eurų turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojamas nuo probacijos pasibaigimo dienos iki nuosprendžio įvykdymo šioje dalyje dienos ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 420,00 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. M.

1 kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos kaip dokumentą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.